Greito gyvenimo lėti pokalbiai

Šįkart su pašnekovais žvelgiame į dirbtinio intelekto ir žmogaus tobulėjimo sąveiką – mėginame išskleisti, kaip keičiasi žmogaus santykis su pačiu savimi, suvokus, kad yra kažkas, kas bene viską žino geriau? Koks virsmas galimai vyks komandiniame darbe, kai dirbtinis intelektas atneša įrankius, kurie mums neprieštarauja ir daro viską, ką jiems liepiame? Galiausiai – kaip naudingai pasitelkti šiuos...

Šįkart su pašnekovėmis svarstome, kiek streotipai, piešiantys regionų situaciją, atitinka realybę, kas lemia ten gyvenančių žmonių socialinius įpročius, ko reikia, kad atotrūkis nuo didmiesčių mažėtų ir galiausiai – kas gali padėti jaunam žmogui patikėti savimi, kai aplinka juo nebūtinai tiki? Pokalbyje dalyvauja sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros...

Šįkart su trimis pašnekovais svarstome, kodėl skurdo problemas turime spręsti kartu, kaip susiformuoja santykio skurdas bei kaip išmokyti jauną žmogų vertinti patį save, ne tik kliautis pažymių sistema. Galiausiai, jei esame greiti tiek, kiek greitas paskutinis ančiukas šeimoje, kaip mums sekasi, kaip bendruomenei? Pokalbyje dalyvauja sociologė, Europos humanitarinio universiteto docentė, magistra...

Su trimis pašnekovais kalbamės apie nuteistųjų grįžimą į laisvę – kiek tiesos yra stereotipuose, kad nuteistieji niekada nepasikeis? Ko reikia, kad jie keistųsi? Kas padeda atsilaikyti ir negrįžti prie senųjų įpročių? Kas privedė vieną pašnekovę prie narkotikų vartojimo ir kaip pavyko įveikti šią priklausomybę po 27-ių metų? Kalbuosi su Inga, buvusia nuteistąja turėjusia priklausomybę narkotinėms...

Šįkart su trimis pašnekovais kalbamės apie kultūrinio homogeniškumo nebuvimą, tautinės tapatybės paieškas, stereotipų kvestionavimą, kultūrinių skirtumų susipynimą bendrame visuomenės audinyje, kylančius iššūkius ir klausiame, kaip mes, visuomenė, jos piliečiai, galime kurti įvairią ir atvirą bendruomenę. Pokalbyje dalyvauja Multikultūrinio vaikų ir jaunimo dienos centro „Padėk pritapti“ vadovė In...

Šįkart su trimis pašnekovais kalbamės apie savanaudžio žmogaus (ne)norą keistis, apie tai, kuo pokyčio kelyje žalingas mąstymas „viskas arba nieko“, taip reikalingą drąsą tvaresniems ir sąmoningesniems mūsų žingsniams bei kūrybingumą kaip alternatyvą aklam vartojimui. Na, o kalbuosi šįkart su tvarumo projektų iniciatore, „DĖK’ui galerijos“ įkūrėja Milda Paukšte, klimatologu, tvarumo edukatoriumi S...

Šįkart kalbamės apie pokyčius profesiniame kelyje ir čia kyla daug klausimų – kaip rasti drąsos žengti žingsnį kita kryptimi, kaip susigyventi su vis atsirandančiu nesaugumu, kaip nebijoti klysti naujame kelyje, kaip išbalansuoti, kai svyruoja pasitikėjimas savimi. Šiuos klausimus atsakyti pasikviečiau žmones, kurie pakeitė arba keičia profesiją – tai psichologijos studentas Rimantas Murza ir duom...

„Suniveliavimas ir pasakymas, kad mes visi vienodi, nieko neišsprendžia, tik uždeda tam tikrą raištį ant akių – taip apsimetame, kad esame vienodi ir nieko skirtingo tarp mūsų nėra. Lygių galimybių sudarymo tikslas yra, atpažįstant tam tikrus skirtumus, pašalinti kliūtis, kurios susiformuoja dėl mūsų nuostatų ar panašiai“, – naujame epizode sako teisininkė, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabat...

„Vakariečių kultūra yra labai aktyvi. Mes esam darytojai ir kartais pamirštam buvimą – darau, darau, bet pamirštu „esu“. Pasaulyje viskas banguoja, o mes norim visą laiką būti ant bangos. Kartais reikia nusileisti tam, kad ant jos vėl pakiltum“, – naujausiame epizode apie kasdienę nuobodulio ir smalsumo trintį svarsto aktorius, lektorius Andrius Žebrauskas. Tai pokalbis, kuriame labai ryškiai atsi...

„Dirgindami save labai primityviais malonumais, mes kenkiam ir aplinkai, ir sau, ir psichikai“, – naujame epizode pastebi metereologas Silvestras Dikčius. Šįkart pokalbyje sklandžiai susipina įvairiausios pašnekovo profesinės ir asmeninės patirtys, aprėpiančios filosofijos studijas, sąmoningumo praktikas, darbą metereologijos srityje, aistrą kelionėms pėsčiomis, domėjimąsi darnaus miesto idėjomis...

„Jeigu mano kūnas serga, galiu tikėtis, kad tai vienaip ar kitaip atsilieps mano psichikai. O jeigu mano psichika serga, galiu tikėtis, kad tai atsilieps mano kūnui. Ir atvirkščiai – stiprindamas ir gydydamas savo psichiką, paveiksiu savo somatinį kūną, o gydydamas somatinį kūną, paveiksiu savo psichiką“, – naujausiame podkasto epizode sako šeimos gydytoja, kognityvinės elgesio psichoterapijos ter...

„Vienintelė išeitis – mūsų pačių inovatyvumo, kūrybingumo, gebėjimo susitarti bendriems projektams stiprinimas. Tai vienintelis būdas žmogui išlikti ir toliau tobulėti, kitų svertų tikriausiai nebus. Mes turime būti patys išradingiausi, geriausi, koordinuoti, laikytis principų, stengtis nemeluoti ir tai turėtų padėti Vakarų civilizacijai dominuoti pasaulyje“, – naujame epizode mintimis dalinasi bi...

„Kadangi gyvename tokioje išplaukusioje erdvėje – neturime žiniasklaidos, politikos tradicijų (jas kuriame tik dabar), yra labai daug erdvės manipuliacijoms, viešiesiems ryšiams, neprofesionalumui ir apsimetimui, kad laikomasi profesinių standartų. <...> Kai nėra iki galo susitarta dėl bendrų vertybių, sąvokos yra išplaukusios, neapibrėžtos, atsiranda erdvė manipuliacijoms, tada galima imitu...

„Mes gyvename dualiame pasaulyje – yra naktis ir yra diena, yra balta ir yra juoda, yra šilta ir yra šalta. Mes nesuprasime, kas yra gėris, nesupratę, kas yra blogis. Nesuprasime, kas yra džiaugsmas, jei atsisakysime skausmo. Neįmanoma patirti džiaugsmo, nepatiriant skausmo. Galima apsimesti, kad nejauti skausmo, ką mes ir darome, bet, mano galva, tai – ne kelias. Kelias yra išmokti eiti per visa...

„Aš nesitikiu pakeisti visuomenės, pasaulio ar atlikti kažkokią misiją. Manau, kad tiek mano, tiek kiekvieno žmogaus misija turėtų būti nukreipta į jį patį – į jo paties gyvenimo realizavimą, laiką, kurį čia praleidžia, kad jis nebūtų tuščias, beprasmis. Tai skamba gana egoistiškai, bet iš tiesų, iš tokių išspręstų, asmeniškai gražiai nugyventų mūsų gyvenimų susideda tas visas gerasis paveikslas“,...

„Sako, kad karo žiaurumas ir tai, kaip jis vyksta, priklauso nuo kultūrinio visuomenės lygmens. Šis paaiškinimas nėra iki galo reikšmingas, nes net ir labai kultūringos visuomenės gali kariauti labai žiaurius karus“, – kalbėdamas apie tai, kaip karas reiškiasi skirtinguose kontekstuose, pamini Kęstutis Kilinskas, Vilniaus Universiteto istorijos dėstytojas, tyrinėjantis karo įtakas. Pokalbyje žiūri...

„Nieko nedaryti ir leisti viskam būti taip, kaip turėtų būti, šiuolaikiniam civilizuotam žmogui yra labai sudėtinga, nes jis atseit labai daug žino ir nori viską pakeisti, nors iš tiesų jis žino labai ribotai – net apie save jis beveik nieko nežino“, – kalbėdamas apie begalinį žmogaus pasitikėjimą savo žiniomis ir nenumaldomą norą visur kišti nagus, sako Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytoj...

„Į tą pačią situaciją galime reaguoti skirtingai, priklausomai nuo to, kaip mūsų smegenys keičiasi, pripranta ir adaptuojasi. Tuo, iš esmės, yra pagrįsta visa psichoterapija. Mes situacijų nepakeičiame – realybė lieka tokia pati. Tačiau pakeičiame tai, kaip į jas reaguojame. Pradžioje reakcija yra sąmoningas vieno ar kito elgesio modelio pasirinkimas, bet galiausiai tai tampa įpročiu, kuris atsira...

„Be to, kad skausmas keičia mano santykį su mano kūnu, jis taip pat keičia mano santykį su manimi, mano paties mintimis, keičia mano santykį su kitais žmonėmis ir su visu pasauliu. Tai yra keturi būdai, kaip lėtinis skausmas mus dehumanizuoja, bet tuo pačiu jis turi savybę reikalauti atkurti šiuos keturis fundamentalius ryšius, perkurti juos“, – naujame epizode pastebi Kiniškojo Honkongo universit...

„Aš taip bijojau būti savim, parodyti, koks iš tiesų esu purvinas ar netikslus, kad viską taisiau. Tuomet niekad nežinai, koks geras iš tikrųjų esi, nes viskas sutaisyta, tobula. Pirmą kartą gyvenime imu sau atleisti – pripažinti, kad klystu, kad senstu ir leidžiu tam būti. Nenoriu būti klaidų maišas, aš jas taisau kiekvieną dieną labai sunkiai dirbdamas, bet tuo pat metu leidžiu sau būti toks, ko...

„Mes susikuriame iliuziją, kad gyvenant laisvoje, demokratiškoje šalyje kritinis mąstymas yra mūsų laisvė. Tačiau jo labai trūksta. Mūsų vartojimo įpročius, pasitelkdamas marketingą, sukuria gamintojas. Jis labai aiškiai sudėlioja žinutę, ką, kodėl ir kiek turime pirkti,“ – naujame pokalbyje svarsto visuomenininkas, įvairių atsakingo vartojimo, tvarumo iniciatyvų autorius Giedrius Bučas. Pokalbyje...

„Didmiestis negali gyventi santarvėje ir taikoje. Didmiestis yra nuolat kunkuliuojantis skirtumų ir įvairovės darinys. Skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, kuriuos jie bando suderinti, būdami suspausti vienoje erdvėje, ir tuo pačiu atsiriboti vienas nuo kito ne tvoromis, o gal žvilgsniu, veiklomis,“ – naujame pokalbyje apie miestą ir natūraliai chaotiškus bei nerimastingus jo procesus svars...

Susidūrus su mums nauja, nepažįstama grupe, mūsų pačių bendravimo patirtis turėtų būti svarbiausia, o išorinė informacija – antraeilis dalykas, sako Vilniaus universiteto psichologijos dėstytojas Kęstutis Dragūnevičius naujame epizode kalbėdamas apie instinktyvų žmogaus polinkį formuoti grupes, jų tarpusavio ryšius bei stereotipų formavimosi procesą aptikus dar nepažįstamą grupę. Prisidėk prie pod...

„Tolerancija iš tavęs reikalauja labai daug pastangų ir tai yra toks pats valios aktas, kaip ir bet kuris drąsos ir ryžto reikalaujantis veiksmas“, – naujame epizode svarsto apžvalgininkas, filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Tai pokalbis apie dialogą, prie kurio problemiškumo priartėjame, norėdami kartu pasvarstyti, koks jis geba priartinti labai nutolusias pus...

„Galvoju, kad blogi dalykai pasaulyje nevyksta, yra tik patirtys, kurios moko – kas skauda, kas neskauda, kas teikia džiaugsmą, o kas – liūdesį. Man atrodo, svarbu kalbėti ir apie tokias patirtis, kurios sukelia beprotiškai daug skausmo, traumų, kad tai nesikartotų“, – naujame epizode apie žmogų sukrečiančias kritines patirtis svarsto aktorius, režisierius Paulius Markevičius. Aktorius savo kasdie...