Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Šiemet savo 60-metį švenčia Vilniuje įsikūręs Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejus. Pirmąją 3000 vienetų mineralų, uolienų ir jų dirbinių kolekciją 1965 m. tuometinei Geologijos valdybai padovanojo Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas) gyvenęs lietuvis Alfonsas Žukelis (1899–1977). Tokia buvo muziejaus įsteigimo pradžia. Antroji pagal dydį dovana muziejui priklauso Vykintui Matuzevičiui (1150 pavy...

„Man visada labai svarbi erdvė, viskas nuo josprasideda. Galvoju apie čia patiriamas žmogaus būsenas ir jausenas, kurias kiekvienas išgyvena konkrečioje aplinkoje“, – sako menininkė Dalia Truskaitė. Jos darbai – meno kūriniais virtęs trapus stiklas – atstovavo Lietuvai ir sulaukėaukštų įvertinimų prestižiniuose stiklo meno renginiuose Venecijoje, Diuseldorfe, Tokijuje, Tojamoje. Dalios Truskaitės...

Dr. Andrius Jurkevičius Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Antroje paskaitos dalyje dr. Andrius Jurkevičius aptaria Vitebsko vietininkų ir vaivadų skyrimo tvarką ir karjeros ypatumus XIV a. antroje pusėje – 1564 m.   Pagal Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio privilegiją vietininkais ir vaivadomis Lietuvos valstybėje negalėjo tapti kitų valstybių gy...

Dr. Andrius Jurkevičius Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Paskaitos metu lektorius aptaria, kaip buvo skiriami svarbiausi Vitebsko žemės pareigūnai – vietininkai ir vaivados, ėję pareigas XIV a. antros pusės – 1564 m. laikotarpiu. XIV a. antroji pusė ženklina Vitebsko vietininko pareigybės atsiradimą, o 1564-ieji metai kaip chronologinio periodo pabai...

Balandžio mėnesį pasirodęs dvitomis Stanislovo Moravskio atsiminimų leidinys „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“ – tai kūrybingas dviejų autorių dialogas. Jo dalyviai – XIX a. pirmųjų dešimtmečiųVilniaus istorijos liudytojas Stanislovas Moravskis ir jo kūrybos tyrinėtoja ir vertėja, istorikė dr. Reda Griškaitė.   Stanislovo Moravskio atsiminimai skelbiami k...

Miestų viešosios erdvės, jų architektūriniai meniniai sprendimai tapo visaverčiu Lietuvos kultūros lauko objektu. Šiai temai skirtų leidinių, paskaitų, diskusijų srautasliudija, kad mus supanti aplinka dabar vertinama ne tik pagal funkcionalumo ir estetikos kriterijus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docento, tarpdisciplininio meno kūrėj...

Vrublevskių bibliotekos studijoje aptarėme istoriko dr. Algimanto Katiliaus monografijas: 2009 m. lietuvių kalba išleistą „Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigųseminarijoje (XIX a. – XX a. pradžia)“ ir 2025 m. lenkų kalba išspausdintą „K ształcenie duchowieństwa katolickiego w Seminarium Duchownym w Sejnach (XIX w. – początekXX w.)“. Šie du Lietuvos istorijos instituto leidiniai aktualizuoj...

Pokalbis su akmens skulptūrų parko „Vilnoja“ įkūrėju Vidmantu Martikoniu   Akmens skulptūrų simpoziumų parkai, kaipalternatyvi erdvė menui eksponuoti, atsirado XX a. Šiandienos pasaulyje skulptūrų parkai skaičiuojami šimtais, tačiau Lietuvoje tokių muziejų po atviru dangumi nedaug. Nepriklausomybės metais privačių asmenų iniciatyva pradėtikurti skulptūrų parkai žavūs ir saviti, svariai prisidėję p...

„Tai – mano vidinis apsisprendimas, gimęs iš nenurimstančios minties: nutrūkus giminės tęstinumui, privalo išlikti liudijimas apie šios garsios giminės šaknis – artimiausios aplinkos gyvenimą, kasdienybės įvykius ir situacijas“ – leidinio pradžios žodyje rašo Ritonė Šalkauskienė, sudariusi ir išleidusi knygą-albumą „Šalkauskių giminės tėkmė“. Ši knyga – tai kelionė po Šalkauskių gyvenimą, kurioje...

Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėja dr. Vitalija Stravinskienė, tyrinėdama Vrublevskių bibliotekoje saugomą rankraštinį palikimą, publikuoti parengė čia aptiktą netyrinėtą istorinį šaltinį – Justino Garbėno dienoraštį,rašytą 1940 – 1946 metais. Pradinių klasių mokytojo,lietuvių švietėjo ir politinio kalinio Justino Garbėno dienoraštis atskleidžia Rytų ir Pietryčių Lie...

Nuo disertacijos iki monografijos tyrėjo kelią nuėjusi dr. Kotryna Rekašiūtė Vrublevskių bibliotekos studijoje pristatė pirmąjį leidinį lietuvių kalba apie Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus. Knygoje dėmesys sutelktasį masonų sąsajas su lituanistika, plačiau aptarti su ja susijusių ir masonams priklausiusių Prūsijos veikėjų ryšiai, galėję sutelkti lituanistiniam darbui. Siekdama atverti...

Vrublevskių bibliotekoje po truputį pildomas aktoriaus Juozo Budraičio dovanojamų knygų fondas. Beveik kasdien peržiūrėdamas savo namų knygas, J. Budraitis žino, kur guli tos pačios širdžiai artimiausios ir kur jau atidėtos tos, kurios galėtų keliauti į Biblioteką. Kaip sako aktorius, jis nedovanoja tų knygų, kuriose žymisi jam labiausiai patikusias mintis, rašosi pastabas. Tad bent kol kas iš šių...

Vrublevskių bibliotekos studijoje svečiavosi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Marius Ėmužis, pristatęs naujausią savo knygą „Šeimininkas ir jo dvariškiai“. Pokalbio metu pabandėme atskleisti ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo Antano Sniečkaus fenomeną. Šis sovietinis veikėjas politinės arenos zenite išsilaikė beveik 34 metus. Tapti šeimininku, apsuptu jam p...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Aštuntuoju pokalbiu pristatome vertėją Marką Rodunerį ir jo iš retoromanų kalbos verstą šveicarų rašytojo Leo Tuoro romaną „Vilkė“. Leo Tuoras gimė ir gyvena Grižuno (Graubiundeno) kantone Surselvos regione. XIX a., kai dėl ekonominių pokyčių kantone vis l...

Leokadija Kairelienė tiksliai prisimena savo profesinį pasirinkimą baigus chemijos studijas Vilniaus universitete: jaunai specialistei rūpėjo ne tik pritaikyti įgytas žinias, bet ir dirbti kultūros nestokojančioje aplinkoje. Ir tokia mėgstamo darbo vieta penkiasdešimčiai metų tapo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Pati Leokadija kaip specialistė ne kartą peržengė jai apibrėžtas pareigas – tap...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Septintasis vaizdo įrašas skirtas šveicarų rašytojo Gerhardo Meierio kūriniui “Bauras ir Bindšėdleris. Amraino tetralogija”. Jį pristato vertėja Austėja Merkevičiūtė ir redaktorė Deimantė Kukulienė. Amraino tetralogija, kurią sudaro romanai „Mirusiųjų sala...

1925-ieji paskelbti metais Lietuvos aviacijos kūrėjamsatminti – ta proga Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė parengė virtualią parodą. Joje rodomos bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos nuotraukos, atskleidžiančios ankstyvąjį karo aviacijos laikotarpį, svarbiausius nepriklausomybės karo 1919–1920 metais įvykius. Šiame vaizdo įraše parodos autorė aptaria aviacijospradžią Li...

Akademikas Juras Požela įėjo į mokslo istoriją kaip puslaidininkių fizikos mokslinės mokyklos Lietuvoje įkūrėjas. Tapęs fizikos ir matematikos mokslų daktaru, J. Požela pradėjo naują plazminių reiškinių puslaidininkiuose moksliniųtyrimų kryptį. Jo iniciatyva ir didelių pastangų dėka 1967 m. įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas. Jis buvo daugelio naujų mokslinių tyrimo krypčių iniciatorius ir...

Vrublevskių bibliotekos studijoje aptarėme naujausią istoriko dr. Artūro Svarausko knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“, svarbią ne tik akademinei bendruomenei. Šioje knygoje apie mūsų visuomenę paskutiniais jos nepriklausomybės metais, nagrinėjami skirtingų socialinių, ideologinių ir politinių grupių lūkesčiai bręstančio tarptautinio konflikto akivaizd...

Viena iš  reikšmingiausių pergalių mūsų  valstybės  karo istorijoje yra 1673 metais įvykęs  Chotino mūšis. Šia pergale buvo pasiektas svarbiausias tikslas -Turkijos kariuomenė nebepajėgė pulti Lenkijos ir Lietuvos, o po keleto metų Habsburgų imperijos kariuomenė galutinai sustabdė turkųekspansiją į Europą. Chotino mūšis tapo ir paskutiniu didelio masto LDK kariuomenės įvykiu.  Kad šis mūšis buvo i...

Jadvyga Juškytė – plačių pažiūrų asmenybė, suderinusi savyje rašytojos, tautosakos rinkėjos, publicistės, vertėjos, vadovėlių autorės, pedagogės talentus, dirbusi tą darbą, kurio visuomenei labiausiai trūko. Istorikai, tyrinėjantys Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrybą, daug naujosinformacijos apie jų gyvenimą aptinka skaitydami dar visuomenei mažai žinomos pastarųjų bendramintės ir bendr...

Istorikė, prieš atsiversdama Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos rankraščius, manė, kad didiko 1722-1729 metais rašytas dienoraštis galėtų atverti itin privačias herojaus kasdienybės akimirkas. Tačiau skaitant tekstusšią nuostatą keitė suvokimas, kad šio didiko, gyvenusio prieš beveik tris šimtus metų  dienoraštis labiau primena šių laikų gero vadybininko darbo užrašus. Nors Sapiega savo di...

Tarpukario Lietuvos žurnalistas Vincas Uždavinys (1902–1983) dienoraščiuose užrašydavo beveik kiekvienos savo gyvenimo dienos įvykius. 1919–1925 m. jis mokėsi I Vilniaus vyrų gimnazijoje (nuo 1921 m. – Vytauto Didžiojo gimnazija), tačiau už lietuvišką publicistinę veiklą buvo persekiojamas lenkų valdžios. Dėl to teko išvykti į Kauną, kur jaunuolis įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių moksl...

Pokalbis su architektu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriumi Gintaru Čaikausku Su architektu Gintaru Čaikausku kalbėjome apie architektūros meną, mokslą, laiką, vietas, žmones ir prasmes. Vilniuje gimęs, augęs ir savo darbais svariai prisidėjęs prie miesto įvaizdžio kūrimo profesorius pasidalino mintimis apiedabartinį Lietuvos sostinės veidą, kokios ateities linkėtų šiam ypatingam...

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Arvydas Pacevičius pasidalino naujausiomis savoįžvalgomis apie maždaug prieš du šimtusmetų vykusį knygų judėjimą: jų įsigijimą, pirkimą ir pardavimą, paveldėjimą. Pristatydamas šį tyrimą, profesorius daug dėmesio skyrė Vilniaus universiteto profesūros asmeniniams knygų rinkiniams – kaip jie buvo kaupiami užpildant institucinių bibliotekų sp...