Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Šiais metais minime visuomeninės politinės organizacijos Vilniaus vadavimo sąjunga, veikusios 1925–1938 m. Lietuvoje ir užsienyje, šimtmetį.   Vilniaus vadavimo sąjūdis sutelkė Lietuvos visuomenę, išugdė jos patriotizmą. Savita ir labai trokštama lietuviško pasaulio ateities vizija buvo patraukli ir visiemssuprantama, todėl palaikoma visų gyventojų sluoksnių, nepaisant partinės, profesinės ir soci...

Beveik trečdaliui įvairioms rūšims priklausančių Lietuvos augalų būdingos tam tikros nuodingos savybės. Šie augalai yra visai čia pat, mūsų pašonėje: namų kiemuose, gėlynuose, daržuose, taip pat miškuose, pievose, pelkėse ar prie vandens telkinių. Habilituotas biologijos mokslų daktaras, profesorius, kelių mokslo monografijų, vadovėlių, mokomųjų priemonių ir mokslo populiarinimo leidinių apie auga...

Trečiasis pokalbis apie meną viešose erdvėse vyko skulptoriaus Gedimino Piekuro dirbtuvėje. Čia jo pasiūlyta skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ Vrublevskių bibliotekos kiemeliui idėja virsta realybe. Skulptūros kelias į viešumą – ilgas ir sudėtingas, todėl buvo įdomu susipažinti su menininko darbo virtuve. Sužinojome, kodėl Gediminas Piekuras pasirinko eiti meno keliu, kiek tėvai, dėstytojai įtako...

Šįkart savo atradimu dalijasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Kęstutis Gudmantas, tyrinėjantis metraščius, kronikas, dienoraščius ir kitus senosios raštijos pavyzdžius. Tyrėjas, Vrublevskių bibliotekoje vartydamas Gžegožo iš Žarnovcoknygą „ Obrona postille ewanyelickiey“ (Vilnius, 1591), aptiko Pauliaus Daumanto-Siesickio dienoraštį. Įdomu tai, kad dieno...

Zenonas Rokus Rudzikas (1940 08 16 – 2011 06 08) – fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, žinomas pasaulyje savo ir išugdytų mokinių darbais išdaugiaelektronių atomų teorijos ir jos taikymų astrofizikoje ir plazmos fizikoje. Zenono Rudziko kelias į teorinę fiziką nebuvo paprastas, daug ką lėmė atsitiktinumai. Tačiau vaikystėje įveikus sunkumus, tekusius kaip lietuviui tremtiniui, tol...

Lietuvos biochemikui, fizinių mokslų habilituotam daktarui, profesoriui, buvusiam Lietuvos mokslų akademijos prezidentui akademikui Valdemarui Razumui 2025 m. liepos 17 d. sukanka septyniasdešimt metų. Dėkodami už nuoširdų bendradarbiavimą su LMA Vrublevskių biblioteka vadovavimo Lietuvos mokslų akademijai laikotarpiu 2009–2018 metais sveikiname jubiliatą! Pagal išsilavinimą chemikas, ilgai dirbęs...

Esame kosmetikos, maisto papildų, vaistų vartotojai. Tačiau kaip atsakingai renkamės šiuos produktus, ar žinome, kaip atsirinkti teisingą informaciją, patarimus, kad vartojant pasirinktą produktą, jo poveikis atitiktų lūkesčius?   Mokslo darbuotoja dr. Joana Smirnovienė iš Gyvybės mokslųcentro paskaitoje pateiks daug praktiškų patarimų, kaip skaityti reklamines etiketes ir išsiaiškinti tuos dalyku...

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros docentas dr. Tomas Petreikis paskaitoje aptaria naujausioje kolektyvinėje monografijoje „ Lietuvos mokslo periodikos leidyba“ pateiktus mokslinio tyrimo pagrindinius rezultatus ir aštriausius probleminius klausimus. Monografijoje nuo XIX a. pr. iki šių dienų sistemiškai išanalizuota Lietuvos mokslo per...

„Vienatybė ir nykumas...bet trokštu ir liūdžiu, ir ilgiuos...Tiktai to viso niekas nepastebi...Yra sielų amžinai vienų, amžinai svetimų, amžinai klaidžiojančių...“ Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė „Vienatybė“ – jau šeštasis Aldonos Ruseckaitės romanas, skirtas primirštai tarpukario rašytojos prozininkės, visuomenininkėsOnos Pleirytės-Puidienės (slapyvardis Vaidilutė) gyvenimui ir kūrybai. Gyvenimo...

„Neotropinių skruzdėlių ir augalų mutualizmopėdsakais: evoliucija, diversifikacija ir tyrimų užkulisiai“ / „Hunting Neotropical Ant-plant Mutualisms: Evolution, Diversification and Stories Behind Fieldwork Research“ Dr. Maria Fernanda Torres Jimenez yra kolumbietė evoliucijos biologė, tirianti sudėtingus ryšius tarp skruzdėlių ir augalų – mutualizmą. Savo tyrimų ir eksperimentų, kuriuos atliko Neo...

Balandžio 26-oji įsirėžė į žmonijos atmintį kaip avarijos Černobylio atominėje elektrinėje diena ir įėjo į branduolinės energetikos istoriją kaip sunkiausia 1986 m. Ukrainoje įvykusi avarija pagal žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių bei pagal ekonominę žalą. Ši katastrofa paliko gilų pėdsaką visuomenės sąmonėje, formuodama skeptišką požiūrį į branduolinę energiją.   Šioje teminėje paskaitoje Li...

Juozapas Montvila (1850–1911) buvo bankininkas, visuomenės veikėjas ir mecenatas, aktyviai prisidėjęs prie Vilniaus socialinės, kultūrinės ir urbanistinės raidos. Baigęs teisės studijas Peterburge ir tobulinęsis Vakarų Europoje, jis parvežė filantropijos idėjas į Vilnių. Daugiausia J. Montvila išgarsėjo kaip statybos, mokslo ir meno įstaigų bei draugijų rėmėjas. Apie savo gyvenimą jis rašė: „Žmonė...

Vrublevskių bibliotekoje susitiko knygos „Kompiuteriniai žaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“ autorė Marijam Didžgalvytė ir vertėjas Tomas Marcinkevičius-Baronas. Jie aptarė knygos rašymo ir vertimo iššūkius, prisiminė leidyklos paieškas, apžvelgė knygoje nagrinėtas temas ir kitus jiems svarbius klausimus. Marijam Didžgalvytė yra lietuvių-totorių kilmės žaidimų industrijos dalyvė ir kritikė. Aktyv...

Towianism was the doctrine of the religious movement for social reformation named after Andrzej Towiański (1799-1878). A former Vilnius Supreme Court Council member, Towiański left Lithuania in 1840 and joined the Polish emigration in Paris. He propagated a renewal message based on Christian principles, which  aimed to reform the political relations of Europe and, thus, the restoration of the Poli...

Antram pokalbiui apie meną viešosiose erdvėse pasikvietėme vizualinės komunikacijos dizainerį Luką Ruškį.   Ekspertas pasidalino savo nuomone, kodėl valstybinių institucijų rengiami konkursai dėl meno viešosiose erdvėse dažniau patiria nesėkmes nei asmeniniai sumanymai. Pokalbio metu sužinosite, kodėl profesionalūs meno kūriniai nebūtinai privalo patikti visuomenei. Ekspertas įsitikinęs, kad kūrėj...

Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka tęsia Andriaus Sniadeckio (1768–1838) kūrybiniam atminimui skirtų filmų ciklą. Šį kartą nufilmuotas visas renginys Lectiones Andreae Sniadecki: „Tai kokia gi čia klinika?“. Filmą parengė VšĮ Kūrybinių inovacijų sprendimai. Šių metų skaitymų tema – A. Sniadeckio parengtas atsiliepimas, renginyje vadintas „memorialu“ apie tai, kokia turėtų būti Vilniaus universitet...

Vrublevskių bibliotekos inicijuotą konkursą dėl dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ laimėjusi skulptoriaus Gedimino Piekuro idėja susilaukė visiško specialistų-ekspertų komisijos narių palaikymo ir nevienareikšmio visuomenės dėmesio. Kaip institucija, Vrublevskių biblioteka pasirinkoekspertų balsą ir, įgyvendindama jų pasirinktą idėją, supranta, kad labaisvarbus ir visuomenės pritarim...

Ar žinojote, kad šiais, 2025aisiais, metais minima seniausios išlikusios latviškos spausdintos knygos 440 metų sukaktis? Įdomu tai, kad šį katekizmą 1585 m. išspausdino jėzuitai Vilniuje. Ta proga paklausėme, ar lietuviai domisi artimiausių mums kaimynų latvių kalba? Atsakymas nėra vienareikšmis, sako pašnekovė VU filologijos fakulteto dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė. Studentai, kurie domisi bal...

Prisiminimais apie kalbininką Zigmą Zinkevičių maloniai sutiko pasidalinti VU Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Antanas Smetona. Z. Zinkevičius jam buvo ir išliko kaip vienas ryškiausių VU pedagogų, kuris patraukė ne tik savo dėstomu kalbotyros mokslu, bet ir ypatingu bendravimo būdu. Tarp studento ir profesoriaus užsimezgęs mokslinis dialogas su ginčais ir diskusijomis padėjo parašyti dip...

XVII a. prasidėjęs knygų kolekcionavimas XVIII a. labai išplito tarp Europos aristokratų. LDK žemėse ne tik pačių žinomiausių didikų dvaruose, bet ir mažiau iškilių giminių namuose taip pat iš kartos į kartą buvo renkamos išskirtinių knygų kolekcijos. Aistras kėlusios detektyvinės knygų pardavimo istorijos lydi Latgalos Pliaterių senųjų knygų palikimą, šiuo metu saugomą Vrublevskių bibliotekoje. A...

Lopacinskių giminės Kairėnų dvaro biblioteka tyrėjų akiratin pateko 2023 metais. Pats faktas, kad Lopacinskių giminė kaupė biblioteką Kairėnuose buvo žinomas: knygas pradėjo rinkti Mikalojus Bernardas Lopacinskis, vėliau biblioteką gausino jo palikuonys, kolekcija ypač pagausėjo Vilniaus kanauninko ir Žemaičių vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio dėka. Jo knygos buvo žymimos specialiu ekslibrisu ir į...

Įtakingi LDK didikai ne tik valstybę valdė, bet ir daug dėmesio bei laiko skirdavo kultūriniams poreikiams. Pavyzdžiui, nekarūnuotais karaliais vadinta įtakingiausia ir turtingiausia LDK didikų giminė Radvilos garsėjo mecenatyste, savo dvaruose buvo sukaupę įvairiausių meno kūrinių, įkūrę bibliotekas, skatino ir rėmė knygų leidybą. Knygų ir meno kūrinių kolekcionavimas buvo kiekvieno Radvilų gimin...

2024 metais Vrublevskių bibliotekos iniciatyva VU Botanikos sode pirmąkart plačiajai visuomenei eksponuotoje parodoje buvo pristatyta dalis išskirtinio, iki šiol niekur nerodyto ir neskelbto Konstantino Prošinskio palikimo – daugiau kaip 80 grybų piešinių. K. Prošinskis – pedagogas, botanikas, kolekcininkas, Vilniaus Stepono Batoro universiteto botanikos sodo Vingio parke inspektorius (1920–1936),...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Šeštuoju pokalbiu pristatome vertėją Genovaitę Dručkutę ir jos verstus poeto Oskaro Milašiaus „Laiškus”. Didžio poeto laiškai atskleidžia ne tik įvairialypes tapatybės paieškas ir jų atšvaitus kūryboje, sukrečiančias dvasines patirtis ir asmeninio gyvenimo...

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Penktuoju pokalbiu pristatome vertėją Giedrę Sodeikienę ir jos verstą vokiečių rašytojo Johanno Wolfgango Goethe’s knygą (1749–1832) “Itališkoji kelionė”. J. W. Goethe išgarsėjo 1774 m. visą Europą sukrėtusiu romanu „Jaunojo Verterio kančios“. 1786 m. jis,...