Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Publicistas Tomas Venclova, beveik šimto knygų autorius, Vrublevskių bibliotekai padovanojo savo naujausios knygos lenkų kalba „Litwa, ojczyzna moja“, lietuviško varianto „Lietuvos istorija visiems“ adaptaciją. Ta proga profesorius sutiko duoti interviu gana neįprastoje aplinkoje, t. y. savo gyvenamojo namo laiptinėje. Tuo galima paaiškinti foninius garsus, kurie netrukdo įsiklausyti į profesoriau...

Lapkričio 22 d. sukanka šimtosios botaniko, gamtosaugininko, biomedicinos mokslų daktaro, profesoriaus Karolio Jankevičiaus gimimo metinės. Ta proga mokslininko duktė, menotyrininkė prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė, dalinasi prisiminimais apie tėtį – ne tik jo darbus, bet ir šeimyninį gyvenimą, pomėgius. Pokalbis papildo jubiliejaus proga Vrublevskių bibliotekoje parengtą virtualią parodą „Profe...

2024-aisiais sukanka 475 metai, kai gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – Amsterdame 1613 m. išspausdinto LDK žemėlapio sumanytojas, mecenatas ir bendraautoris. Garso įraše Dr. Alma Braziūnienė pasakoja apie šio sieninio LDK žemėlapio radimosi ir gyvavimo aplinkybes, kaip jis buvo leidžiamas atlasuose. Paneigiamas įsisenėjęs teiginys, kad vienintelis šio žemėlapio originalas d...

Vrublevskių bibliotekos bendruomenė sveikina šiandien, rugpjūčio 26 d., jubiliejinę sukaktį minintį akademiką Zenoną Dabkevičių. Profesoriaus habilituoto daktaro Zenono Dabkevičiaus profesinis kelias – nuo agronomo iki biomedicinos mokslų daktaro. Šiame kelyje atsitiktinumų kaip ir nebūta: užaugęs kaime, rinkosi agronomospecialybę. Baigęs mokslus, įgytas žinias realizavo žemdirbystės institute, ku...

Grasilda Blažienė, gimusi 1949 m. rugpjūčio 15 d. Viekšniuose, niekada nepamiršusi savo žemaitiškos tarmės, nuo pat jaunystės tvirtu žingsniu kopė į akademines aukštumas ir tarptautinį pripažinimą.   Medalininkės noras studijuoti vokiečių kalbą buvo gana netikėtas, bet savo pasirinkimu kalbininkė niekada neabejojo. Komplikuotu sovietmečio laikotarpiu, kai ne visos akademinės temos buvo toleruojamo...

Vrublevskių bibliotekos direktorius, klasikinės filologijos tyrėjas, vertėjas, literatūros istorikas dr. Sigitas Narbutas „Marijos radijo“ laidoje „Lietuvos šviesuoliai“ kalbėjo apie prieš 400 metų gimusį ir LDK didžiuoju etmonu bei Vilniaus vaivada tapusį Mykolą Kazimierą Pacą (1624–1682). M. K. Pacas – viena iškiliausių baroko asmenybių, fundavusi ne vieną sakralinį pastatą. Apie jo nuopelnus st...

Šiemet minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias jo kartu su Jonu Sobieskiu prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Šį reikšmingą įvykį lotyniškai parašyta herojine poema „Viešpaties dešinės galybė“ įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knyga išėjo 1674 m. Nuo šio įvykio praėjus 350 metų, 2024...

2024 m. gegužės 21 d. viešbutyje PACAI(Didžioji g. 7, Vilnius) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja istorikė dr. Justina Sipavičiūtė pristatė virtualią parodą „Žydinti lelija ir spindintis perlas“, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco 400-ųjų gimimo metinių sukakčiai. Gausiai susirinkusius svečius renginio pra...

Dr. Karolis Dambrauskas – Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas. 2022 m. apsigynė disertaciją „Mapping Ethnicity-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania“ (liet. „Etniškumo dimensija privačios nuosavybės atstatymo procese: svarstant etniškumo sampratas ir...

Šiuolaikinėje visuomenėje ilgą laiką vyravęs įsivaizdavimas ir nuostata, kad gerą gyvenimą garantuoja išsilavinimas ir profesija, nebegalioja: išsilavinimas negarantuoja tinkamo darbo, profesija neapsaugo nuo skurdo ir net gerai apmokamas darbas nebūtinai apsaugos nuo nepasitenkinimo ir depresijos. Šiame pranešime Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis kalba apie šiais...

Kartą viena mokytoja atvedė moksleivių klasę į Vrublevskių bibliotekoje vykusią ekskursiją. Dar prieš ekskursijos pradžią ji perspėjo bibliotekos gidę, kad vienas jos vaikų patenka į autizmo spektrą. Minėtas berniukas prasidėjus ekskursijai reiškė nepasitenkinimą: ką jie čia veikia, juk tuo metu turėtų mokytis klasėje... Vis dėlto įsibėgėjus ekskursijai jis iš salės galo, kur iš pradžių sėdėjo, pe...

Šiais metais minime vieno iš žymiausių Apšvietos epochos filosofų – Imanuelio Kanto (Immanuel Kant, 1724–1804) 300-ąsias gimimo ir 220-ąsias mirties metines. Ši proga paskatino atsigręžti ir prisiminti šią ne tik Europai, bet ir Lietuvai reikšmingą asmenybę, apžvelgti svarbesnius jo parengtus ir filosofijos raidai įtakos turėjusius darbus, pristatyti I. Kanto sąsajas su lituanistika. Kviečiame pas...

2024 m. kovo 5 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko dr. (HP) prof. Arvydo Pacevičiaus paskaita „Ką kalba didikų knygos apie jų savininkus: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“. Ką išlikusios knygos byloja apie savininkų (Sapiegų, Radvilų, Oginskių ir kt.) turtus, socialinę padėtį, intelektinius poreikius, kilnumą, bendruomeniškumą, dosnumą? Ar esa...

2024 m. vasario 27 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko istorikės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Apšvietos žmogaus knygų pasaulis: Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“. Paskaitoje, remiantis Oginskių šeimos korespondencija bei kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio prosenelio, Trakų kašteliono, vėliau – vaivados Andriaus Oginskio...

Piniginės socialinės paramos gavėjų nedarbą tyrusi mokslininkų grupė apibendrino tyrimų rezultatus, kuriuos pranešime pristatė prof. dr. Boguslavas Gruževskis ir doktorantė Žeimantė Straševičiūtė. Nėra abejonių, kad kiekvienas esame savo gyvenimo šeimininkas ir nuo mūsų veiksmų priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Tačiau mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tai nepanaikina Vyriausybės institucijų i...

Vasario 20 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko į antroji penkių paskaitų ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ paskaita „Platerių Kraslavos dvaro biblioteka ir bibliofilas Tadas Vrublevskis“. Paskaitos metu dr. Daiva Narbutienė papasakojo apie Kraslavos bibliotekos raidą, aptarė jos turinį ir paveldą, šiandien saugomą LMA Vrublevskių bibliotekoje. Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojamoje...

2024 m. sausio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). vyko Aušros Rinkūnaitės paskaita „Garsiojo karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus asmeninės bibliotekos mįslės“. Ja buvo pradėtas penkių paskaitų ciklas „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“, kuris yra toje pačioje galerijoje eksponuojamos parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ dalis. Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudini...

Šįkart tris knygas, vertas išskirtinio skaitymo gurmanų dėmesio, pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.   Bibliotekos studijoje Lietuvos rašytojų sąjungos komunikacijos specialistė Laura Pačtauskaitė aptaria po dvejų metų pertraukos pasirodžiusį prozininkės Undinės Radzevičiūtės romaną „Pavojingi žodžiai“, naujausią lenkų autorės Olgos Tokarczuk romaną „Empūsijas“, pirmąjį jos kūrinį, paraš...

Pradedame naują vaizdo įrašų ciklą „Knyga kaip desertas“, kuriame nuolat siūlysime geriausių prasmingo turinio knygų apžvalgas. Pirmas susitikimas – su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu. Leidėjas į mūsų studiją atvyko su penkiomis naujausiomis knygomis. Viena jų Lietuvos leidėjų asociacijos jau įvertinta kaip metų įvykis. Trys iš pateiktų knygų gaus...

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje vykdomi daugiau nei du šimtus metų. Beveik šešiasdešimt metų skaičiuoja tęstinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriame tradiciškai apibendrinama praėjusių metų tyrimų medžiaga. Šio leidinio vyriausiasis redaktorius archeologas dr. Gintautas Zabiela apžvelgė naujausių archeologinių tyrinėjimų rezultatus ir įvardijo bendrus tyrimų lauko polinki...

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Skaitymas ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI–XVIII a.“ (prof. dr. Arvydas Pacevičius)  Įraše pristatomas didikų santykis su knyga: bibliotekos kauptos ir skaityta tam, kad iš knygų įgytos žinios ateityje būtų panaudotos tarnaujant tėvynei, religinių knygų skaitymas turėjo padėti gilinti tikėjimą, rūpintis savo siela. Rū...

Velniop diagnoses – apie tai pagalvoti ragina psichikos sveikatos aktyvistė Elena Gasiulytė. Žmogus yra daug daugiau negu jo diagnozė. Šiame vaizdo įraše ji ragina kritiškai pažvelgti į psichiatrijoje apibrėžtus "susirgimus", jais nelimituoti žmogaus. Kalbėdama tiek iš paciento, tiek iš psichine sveikata besidominčio žmogaus pozicijų ji klausia: negi kiekvienas žmogus bent retkarčiais ne...

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos menas XVI–XVIII a.“ (dr. Jolita Liškevičienė) Įraše trumpai pristatomas parodoje eksponuojamų knygų materialusis kūnas, atkreipiamas dėmesys į amatininkus, kurie ir suteikia knygai tokią formą, kokia dabar galime gėrėtis. Tai ne tik knygrišiai, kurie atskirus lapus paverčia knyga, b...

Jau XIX a. II p. ieškodami atsako į techninę revoliuciją bei vis spartesnį materializmo įsigalėjimą Vakaruose to meto intelektualai išeities ėmė ieškoti islame ir Rytų religijose. XIX–XX a. susiformavo ir įvairiose humanistikos srityse išplito nauja intelektualinė srovė – tradicionalizmas. Šiame pranešime Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Ina Kiseliova-El Marassy glaustai aptaria socio...

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Bibliofilija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (dr. Alma Braziūnienė). Įraše pasakojama apie pirmuosius bibliofilus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, problemas, susijusias su jų bibliotekų tyrimais, kokie požymiai leidžia kalbėti apie tai, kad vienas ar kitas žmogus ar šeima buvo ne tik knygų mėgėjai, bet ir bibliofi...