Greito gyvenimo lėti pokalbiai

„Žmogus yra laisvas – judėti į priekį, atgal, stovėti vietoje, rinktis ir lygiai taip pat nesirinkti. Mes laisvi viskam – kažkam pozityvaus ir kažkam destruktyvaus“, – naujame epizode pasirinkimo laisvės ir atsakomybės klausimą plėtoja vienas iš egzistencinės psichoterpijos pradininkų Lietuvoje, profesorius Rimantas Kočiūnas. Prieš pokalbį buvau rami, kad su šiuo pašnekovu tikrai galėsim nerti tie...

„Laisvė man yra veržtis iš vidinių normų gniaužtų, savęs pačios tildymo. Tiesiog pakelti galvą ir jos nebenuleisti,“ – kalbėdama apie pastangas „atmokyti“ save primestų stereotipų, normų ir konstruktų, naujame pokalbyje sako šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė. Ugningame mūsų dialoge kvestionuojam maksimalizmo ir didingų rezultatų vertę bei aklą jų siekį, pamėginam iškonstruoti vešintį viešo...

„Nėra taip, kad aš nebijau. Aš tiesiog išstumiu save,“ – kalbėdamas apie nėrimą į nepažįstamas situacijas, sako būgnininkas, muzikos kūrėjas Marijus Aleksa ir kaip galimą pagrindą tokiam nusiteikimui prisimena savo tėčio mėgstamą posakį: „Jei nori plaukti, reikia plaukti“. Su panašiu iššūkiu Marijui teko susidurti ir praėjusiais metais, kai garsaus džiazo trimitininko Keyon Harrold grupės būgninin...

„Laimė turi būt autonomiška, tai, kam nieko daugiau nebereikia, kas yra aukščiausias gėris. Ji pati turi būti sau tikslas, kurio mes siekiame ne dėl kažko kito. Tuomet atkrenta pinigų kalimas kaip laimės forma, nes pinigai nėra tikslas savaime. Tokiu būdu, įvedę įvairius kriterijus, graikai pamato, kad laimė pagal tuos kriterijus privalo būti esminių žmogiškųjų funkcijų, mąstymo ir gėrio, kultyvav...

BONUS EPIZODAS | „Pokyčiai kalboje neišvengiami ir jie atsiranda ne tik dėl svetimų kalbų įtakos. Kalba iš prigimties keičiasi, ji niekada nestovi vietoje,“ – papildomame epizode mintimis apie nuolatinį kalbos kismą dalinasi Axel Holvoet – belgų kilmės lingvistas, Baltų ir slavų kalbų tyrinėtojas bei išskirtinis Vilniaus universiteto profesorius. Pokalbyje su kalbotyrininku pažiūrime į kalbą kaip...

„Žmogus tuo ir skiriasi nuo kitų gyvų būtybių, kad jis nuolat yra tam tikroj dozuoto nerimo būsenoj ir tai reiškia, kad žmogus nesustoja paauglystėje – vyksta vystymasis, raida, gyvenimas, o tai, man atrodo, įeina į sveiko žmogaus apibrėžimą, “ – naujame epizode sako Dainius Pūras, gydytojas-psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius. Pirmame šių metų epizode drąsiai ir nepatogiai pažiūrim į v...

Episode Notes „Atsiribodami priverčiame ir juos ilgainiui atsiriboti. Tai labai liūdina, norėčiau išgirsti tuos žmones, nepažiūrėti į jų poreikius kaip į nesvarbius, kad ir kokie tai atrodytų maži dalykai. Norisi nepraeiti ir nepalikti jų“, – naujame epizode sako daugybės gerumo iniciatyvų autorė, fondo ne apie mane įkūrėja Ieva Krivickaitė, kalbėdama apie visuomenės paraštėse gyvenančias sunkumų...

„Kuo mažiau konkretumo – tuo daugiau nerimo. Jeigu nesi konkrečios srities specialistas, esi gana nesaugioje pozicijoje. Todėl tarpinė, tarpdisciplininė veikla iš tiesų kelia tam tikrą neapibrėžtumo, nerimo jausmą, kurį būtina pažinti, su juo sugyventi ir keliauti toliau, nes vis dėlto tik tarpdiscipliniškumas suteikia laisvę ir gali sukurti visiškai naują vertę bet kurioje srityje“, – naujame epi...

„Burbulas greičiausiai egzistuoja dėl to, kad esam per dideli egoistai ir renkamės būti ten, kur mažiau nepatogumų. Mano galva, kol tai nedaro žalos mūsų fizinei ir psichinei būklei, tol turim įsileisti kažkokias konfrontacijas, nepatogumus, bandyti kelti sau ir kitiem iššūkius, o ne užsidaryti ir užsimerkti“, – naujame epizode svarsto muzikos ir kultūros pasaulio veikėjas Vaiper Vitalijus, kalbėd...

„Pasitikėjimas yra, tarsi, dovana avansu. Suteikiu žmogui pasitikėjimą dar jo nepažinodamas ne todėl, kad jis to nusipelnė, bet dėl to, kad jis tiesiog yra. Taip pat ir su pagarba – galima reikalauti, kad jos turi nusipelnyti arba galima pagarbą dovanoti visiems, nepaisant to, kaip jie pirmą kartą į mane pažvelgė ar ką pasakė", – naujame epizode svarsto kultūros tyrėja, semiotikė ir komunikac...

„Brangiausia, ką iš mūsų gali atimti baimė, tai pasitikėjimo vienas kitu jausmą. Mūsų pasaulis veikia, nes jį jungia tam tikri socialiniai klijai – pasitikėjimas vienas kitu. Jei mes staiga nutartume, kad bandysime išsigelbėti kiekvienas atskirai, kaip kam išeina, tai būtų baimės triumfas", – naujame epizode svarsto kultūros istorikas Aurimas Švedas, įvairiais pjūviais nagrinėjantis baimės emociją...

BONUS EPISODE | (Šis papildomas epizodas yra tik anglų kalba) "The world is always changing obviously, relationships change, yet we want the consistency and permanence. We desire that the way we live, the people we have around us, the things that make us comfortable remain stable. We don't want the world to change even if we're not necessarily happy in that state," anthropology professor Victor de...

„Šiandieninėje kultūroje laimė mums yra peršama ir jeigu nesijauti laimingas, esi nevykėlis ir nesugebi pasiekti laimės. Be to, labai skatinama individualistinė laimė, kad tik tu pats gali siekti laimės ir tik nuo tavęs priklauso, kiek tu būsi laimingas, nors iš tikrųjų, tyrimai rodo, kad mes esame laimingi sąryšyje su kitais", – pastebi sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė. Šįkart pokalbyje drą...

„Mes įsivaizduojame, kad mūsų skaitmeniniai duomenys niekada niekur nedings, bet jeigu pastoviai nemokėsim už talpyklas ar nenaudosim kažkokio kito, geresnio būdo informacijai saugoti, mūsų močiučių sąsiuviniai išgyvens istorijoje ilgiau negu mūsų skaitmeniniai įrašai", – naujame epizode apie šių dienų istorijos saugojimą svarsto startuolio Argyle.io bendrasavininkas ir technologijų vadovas Audriu...

„Ką reiškia susikirsti? Parodyti, kad nesu toks šaunus, koks bandau būti, ir tuo momentu nedėviu kaukės? Esu mirtingas, pažeidžiamas, silpnas, jautrus, kenčiantis ir tą akimirką pripažįstu, kad nesu pasiruošęs šarvų ir skydų", – naujame epizode apie nesėkmes ir apsinuoginimą reflektuoja šiuolaikinio meno kūrėjas Saulius Leonavičius. Pokalbis tirštas ir platus – pašnekovas permąsto skirtingų vertyb...

„Mes dabar bandom apmąstyti ir artikuliuoti, ką jaučiu, kaip jaučiuosi, kokia dabar mano būsena, o senovėj buvo daugiau pajautimo, kad va, dabar man reikia, pavyzdžiui, dainuoti arba išeiti į mišką rėkti“, – apie tautosakoje aptinkamus senovės lietuvių būdus pergyventi emociškai sunkias būsenas naujame epizode pasakoja humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaun...

„Labai daug žmonių savo gyvenime tiesiogiai matematikos nenaudoja, bet aš neįsivaizduoju žmogaus ar specialybės, kur nereikėtų matematinio mąstymo, nes tai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą įžvelgti ryšius, kur juos sunku įžvelgti, galiausiai ugdo kritinį mastymą“, – naujame epizode sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dar pokalbiui neprasidėjus (nors mikrofonai jau įjungti), Nerijus pasidžiaugia, kad t...

„Kiekvieno žmogaus pasaulis pasikeis, jeigu jis bandys pirmiausia keisti jį savo galvoje, o tada keisis ir visas bendras“, – naujame epizode sako muzikantas, grupės „Garbanotas“ vokalistas Šarukas Joneikis ir priduria, kad blogis pirmiausia gimsta būtent žmogaus galvoje. Siekdamas nekelti savęs aukščiau kitų ir raudamas negatyvias nuostatas iš savo minčių, Šarukas sako, kad tai bene svarbiausia ir...

„Abejoju, kad realiame pasaulyje egzistuoja aiškios nuomonių stovyklos. Greičiausiai jos išryškėja tik medijose ir socialiniuose tinkluose, nes ten labai nepatogu ir problemiška rodyti pilkąją zoną, o tarp kraštutinių pozicijų yra didžioji dalis žmonių“, – naujame epizode svarsto Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, psichologas Antanas Kairys, analizuojantis kaip žiniasklaida ir s...

„Būtent tos netektys, išėjimai ir pabaigos daugiausiai žmogaus vystymuisi ir duoda. Tai yra žiauri dovana“, – naujame epizode sako teatro režisierė, muzikos kūrėja Kamilė Gudmonaitė. Pažiūrėti tiesiai į save dvejojančią, bijančią, įvairiapusę, gedinčią, kartais skaudinančią kitą ar klystančią. Kamilė būtent tai ir bando daryti tiek dialoge su savimi, tiek ir kūryboje – traukti savo ar visuomenės s...

„Drąsa man neturi nieko bendra su adrenalinu, heroiškumu. Drąsa yra, kai išdrįsti kažką daryti, kažką keisti – nesvarbu, ar tau tai komfortiška, ar bijai. Kartais reikia drąsos ir atsitraukti, nors ir turim ambicijų, norų įveikti iššūkius ir būti labai kieti,“ – naujame epizode reflektuoja keliautojas Algimantas Kuras, kuris į 20-ies dienų pavojingą kelionę Grenlandijos ledynais, draugams nebegalė...

„Nuomonės laikinumas yra protingo žmogaus požymis. Jeigu žmogus laikosi tos pačios nuomonės visą gyvenimą, jis yra idiotas,“ – naujame epizode aštriai ir taikliai mintis dėlioja žurnalistas, televizijos laidų kūrėjas Rytis Zemkauskas. Kiek neįprastoje, pašnekovo, kėdėje šįkart prisėdęs žinomas dialogų vedlys Rytis Zemkauskas nebijo provokacijų ir pokalbyje pakviečia pažiūrėti, kuo mums pasitarnauj...

„Nei kūryboje, nei gyvenime neplaukiu prieš srovę. Jei susiklosto nepalanki situacija, „apkabinu“ ją, prisijaukinu ir bandau su ja bendradarbiauti“, – naujame epizode apie nežinomybę ir netikėtumus įvairiuose gyvenimo scenarijuose sako menininkė, muzikantė Lina Lapelytė. Su šiuolaikinės operos „Saulė ir jūra (Marina)“ bendraautore kartu pažiūrime į nežinomybės, rizikos ir nerimo kupinas situacijas...

„Kai kas sako, kad autentiškumo nebeliko ir viskas yra kažkokia prasme simuliacija. Vis tik galbūt pagrindinė priešprieša čia yra pasitikėjimas – jei viską galima suklastoti, niekuo nebepasitikime. Kadangi informacijos labai daug ir nebežinome, kuo pasitikėti, intuityviai pradedame pasitikėt tuo, kas sako tai, ką norime girdėt,“ – kalbėdamas apie tikrumo pasimetimą „deep fake“ ir kitų simuliacijų...

„Galimybę sustoti ir kokybiškai išnaudoti šitą sustojusį laiką kaip galimybę pokyčiams turės vidurinės arba aukštesnės klasės žmonių grupė, kurių socio-ekonominė padėtis leidžia jiems šį etapą išgyventi be didesnio streso“, – svarstydama, ar karantino laikotarpis galėtų būti naudingas asmeniniam tobulėjimui, pastebi sociologė, VU dėstytoja Milda Pivoriūtė. Dažniausiai pasaulį matome per savo indiv...