Atrask Lietuvą

„Čia apsilankęs, jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes“, – rašė Česlovas Kudaba. Žemaitijos nacionaliniame parke gyvena žemaičiai, išsaugoję savo tarmę, charakterio ypatumus, papročius, tradicines šventes, amatus. Ypač garsėja Užgavėnėmis. Plateliuose, dvaro arklidėje, įkurtas pirm...

Žemaitijos nacionaliniame parke duris atvėręs unikalus ir vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus iš karto tapo lankomas turistų. Viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse įkurtos ekspozicijos mena 1963–1978 m., kada keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis, buvo nutaik...

Krekenavos regioninio parko simbolis – europinis stumbras. Pašilių stumbryne, gyvuojančiame daugiau kaip 40 m., atkurta kadaise Lietuvoje gyvenusių ir išnykusių stumbrų populiacija. Pats parkas yra Vidurio Lietuvos žemumoje, Nevėžio lygumoje. Vyraujantys žemėvaizdžiai – molingos lygumos ir upių slėniai. Tad nenuostabu, kad Krekenavoje gyvenusį Maironį kūrybai įkvėpė supantis gamtos grožis, jos ram...

Šiauliai turi istorinį kultūros centrą, atveriantį lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir Europos kultūros paveldą – Chaimo Frenkelio vilą. Joje esančiose ekspozicijose „Provincijos dvaras“ ir „Provincijos miestas“ (XIX–XX a.) tarp eksponatų yra netikėtų, unikalumu pribloškiančių meno rinkinių. Po Chaimo Frenkelio vilą vedžioja ir pasakoja Šiaulių muziejaus „Aušra“ darbuotoja Irina Kubilienė. Pavy...

Valaktėliuose kunigavęs Juozas Tumas-Vaižgantas mėgdavo lankytis svirne Ustronėje, ilsėtis antrajame aukšte, rašyti. Šiame vienkiemyje buvo sukurti „Aukštaičių vaizdeliai“, kurie pateko į literatūrinį kūrinį „Pragiedruliai“. Į Valaktėlius Vaižgantas buvo nublokštas caro valdžios už nepaklusnumą. Tačiau čia gyvendamas kunigas ir rašytojas neatsisakė savo idėjų, bendradarbiavo su knygnešių draugija,...

Prieš keliolika metų Utenos rajone, Saldutiškio seniūnijoje, Indubakių kaime, kino režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus sodyboje įrengtuose voljeruose gyveno keliolika vilkų. Čia žymus gamtos mylėtojas filmavo plėšrius žvėris. Šiandien vilkai staugia toliau, už ežero miškuose, o sodyboje režisieriaus ir operatoriaus sūnus Ramūnas Abukevičius yra įkūręs Vilko muziejų. Kasmet už geriausią...

Dusia, Metelys ir Obelija tyvuliuoja Lazdijų rajone. Šie nuostabūs Sūduvos aukštumos ežerai – didžiausi Metelių regioniniame parke ir užima ketvirtadalį parko teritorijos. Tai – vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui vandens telkiniai, kurių apylinkės, kraštovaizdis, kultūros paveldo vertybės, savita augalija ir gyvūnija vasarą ir žiemą traukia lankytojus. Metelių regioniniame parke įrengti try...

Metelių regioninis parkas saugo didžiuosius pietų Lietuvos ežerus, įdubusius Sūduvos aukštumoje. Dusią, Metelį ir Obeliją supa plačios terasos, pirmykščio ežero atbraidai, paežerių smėlingos kopos, plokščiakalvės. Šiame nuostabiame gamtos kampelyje iki šiol užregistruota apie 1700 augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių net 108 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Rugsėjo 1-osios proga Metelių regionini...

„Keliaujančiam Nemunu į Balbieriškį užsukti nebūtina, bet į skardį, kuris iškyla kairėje stačia 40 metrų siena, neįkopti nevalia. Reginys toks, kokio iki šiol dar nepatyrei! Nematęs Nemuno nuo Balbieriškio šlaitų, dar negali girtis matęs mūsų upių tėvą“ (Č. Kudaba). Šįkart mūsų laukia pažintis su Nemuno kilpomis, Vytauto ir Punios piliakalniais, Balbieriškio atodanga, didžiausiu Lietuvoje maumedyn...

Į Nemuno kilpų regioninį parką galima atvykti gerai įrengtais krašto keliais automobiliu, dviračiu arba plaukiant Nemunu nuo Punios iki Birštono. O pasižvalgyti po Nemuno vingius, šilus ir kaimus – skrendant ar sklandant. Pociūnų aerodrome mus pasitinka vadovas, Kauno apskrities aviacijos sporto klubo direktorius ir Lietuvos sklandymo federacijos pirmininkas Vytautas Sabeckis. Jis prisimena aerodr...

400 m. dramatišką istoriją saugantys Norviliškių renesansiniai vienuolyno rūmai mena turtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Istoriniuose šaltiniuose žinios apie Norviliškes sutinkamos XVI a. pabaigoje. Pirmasis rūmų savininkas ir statytojas buvo Vaitiekus Šorcas, kilęs iš Rytprūsių. Vėliau su žmona Dorota Zienovičiūtė įsigijęs daugelį valdų Ašmenos paviete. Dieveniškių istorinis reg...

Pažvelgus į Lietuvos žemėlapį, Dieveniškių kraštas atrodo tarsi pusiasalis, įsiterpęs į kaimyninę valstybę. Dieveniškių ir Poškonių seniūnijas beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija. Vietiniai mėgsta legendą, kurioje kalbama apie Stalino pypkę. Dar 1939 m. Maskvoje braižant Lietuvai grąžintinas Vilniaus krašto dalies sienas, ant žemėlapio gulėjusi paties Stalino pypkė. Niekas neišdrįso...

Švenčionių kraštas turtingas Dauguvos ir Žeimenos upių moreninės takoskyros kraštovaizdžiu, gamtine ekosistema bei kultūros paveldo vertybėmis. Sirvėtos regioninis parkas pristato Švenčionių aukštumą, kurią suformavo didžiulis paskutinysis Nemuno ledynmetis. Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška ir vyr. ekologė Tatjana I...

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras kviečia daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, joje esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, susipažinti su maršrutais ir pan. Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta ap...

Salantai įsikūrę abipus Salanto upės, prie Kretingos, Platelių, Plungės ir Skuodo kryžkelės. Senovėje miestelis vadinosi Skilandžiais, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1565 m. Šiandien miestelyje tvarkomas dvaro parkas, likęs iš tų laikų, kai Salantus valdė žinoma Žemaitijos bajorų giminė Gorskiai. Norima dvaro parką kuo greičiau atverti lankytojams.

Siekiant išsaugoti šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje Minijos-Salanto-Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, buvo įsteigtas Salantų regioninis parkas. Jį pristato daugiau kaip 210 kultūros paveldo objektų. Šįkart kviečia gražiai sutvarkytas ir lankytojų laukiantis Kartenos piliakalnis. Kartu su Kretingos savivaldybės, Salantų regi...

Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru, kuriame būta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, ir vienos iš Žemaitijos seniūnijų. Neatsitiktinai Veliuonoje įsteigta ir viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. O piliakalniai mena didingus praeities laikus. Veliuoniškiai didžiuojasi Gedimino kapo kalnu, Junigedos pilimi, Pilaitėmis, kryžiuočių pilimi. Tai vis mitais ir legendomis apipint...

Belvederis – kaimas Jurbarko rajone, netoli Seredžiaus. Lietuvos didikų Burbų giminės atstovas Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba 1830–1840 m. pastatė puošnų itališko stiliaus dvarą. Pagal savininko norą ir skonį bei tuo metu Europoje vyravusią madą manoma jį suprojektavo italų architektas Pietro de Rossi. Lietuvoje tokių pastatų nedaug. Nuo Nemuno link rūmų veda 60 m aukščio 365 pakopų laipta...

Seredžius nuo seno garsėja vaizdingomis apylinkėmis, Dubysos ir Nemuno santaka, romėniška lietuvių kilmės legenda, bylojančia apie Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Sako, kad atvykęs Palemonas čia sukūrė Lietuvą ir ėmęs ją valdyti. Seredžiaus miestelis švenčia 720-tąsias metines. Ta proga Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis ir Seredžiaus Stas...

Panemunės, Gelgaudų, Vytėnų pilis – toli gražu ne visi vardai, kuriais per 400 gyvavimo metų ji buvo vadinama. Seniausias žinomas vardas – Panemunės pilis. Pasikeitus savininkams, ji buvo vadinama Gelgaudų pilimi, o po 1831 m. sukilimo, apleista ir be tikrojo šeimininko, ilgai vadinta tiesiog Zamkumi, vėliau pradėta ją vadinti Vytėnų pilimi. Paslaptingas pastatas apaugo legendomis. Trečiosios kart...

„Aš dar jaunystėje pradėjau domėtis istorija. Vilniaus senamiesčio gatvėmis galėčiau vaikščioti paromis“, – sako stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus. Nuo Šv. Dvasios cerkvės ir stačiatikių vienuolyno iki Šv. Paraskevės parapijos, kur klebonauja kunigas V. Mockus. Pakeliui prisiminsime svarbesnes stačiatikiams vietas Vilniuje.

Vilniaus kankinių relikvijos ilsisi Vilniaus šerdyje, šalia Aušros vartų esančioje Šv. Dvasios cerkvėje. Iš viso pasaulio atvyksta piligrimai, tikėdamiesi stebuklo, pamatyti daugelį amžių neirstančius trijų kankinių palaikus. „Dvasininkams ir tikintiesiems net nekyla mintis dėl stebuklo tikrumo, tikėjimas visada su mumis“, – sako stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus ir kviečia aplankyti Šv. Dvasio...

„Taigi prašome atvykti ant didžiojo baliaus. Ateidami atsineškėt, atvažiuodami atsivežkėt, nes kai savo turėsit, tai veselijoj laimėsit.“ (iš kvieslio žosmės pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“). Veliuonos dvaras primena kelių šimtų metų Lietuvos istoriją. Iki XVIII a. pabaigos Veliuona buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dvaro žemes valdyti buvo patikėta įvairioms garsioms ir galin...

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi...

XIX a. Vilnijos krašto poetas, dramaturgas ir publicistas Vladislovas Sirokomlė dar prieš 150 metų rašė: „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė gėda, kai svetimais kraštais domimasi labiau negu savuoju“. Neries regioninio parko specialistai Audronė Žičkutė ir Saulius Pupininkas tikina, kad Dūkštų kraštovaizdžio draustinio perlas yra Dūkštų pažintinis pėsčiųjų takas. Keliau...