Atrask Lietuvą

„Džiaugiamės, kad Tarptautinėje Bolonijos knygų mugėje vykusiuose pasaulio vaikų muziejų rinkimuose patekome į geriausiųjų pasaulio vaikų muziejų dešimtuką. Esame jaunas, vaikų juoku ir klegesiu skambantis muziejus. Toks įvertinimas parodė, kad einame teisingu keliu, kaip tai daro kiti Europos miestai“, – mintimis dalijasi vienintelio Lietuvoje žaislų muziejaus Vilniuje įkūrėjas archeologas dr. Po...

Jurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija. Netrukus visus pakvies lankytojų centro ekspozicija „Gyvenimas prie Nemuno“. Nemunas visada maitino, šildė ir rengė pane...

Ar žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje. Kažkada girias skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį tekantis į Nemuną. Ir kaip galvą besuktum, tenka su automobiliu iš n...

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje su žvėrimis ne tik Lietuvos miškuose, bet ir penkiuose žemynuose. Turiu sukaupęs daugiau kaip tūkstantį trofėjų, kuriuos dovanoju Molėtų rajono saviv...

„Lietuvoje gyvenančiam žmogui reikia labiau pažinti mišką. Kai jį pažįsti, supranti, kokia brangi ši žemė. Jeigu dar pamiškėje pasodini medį, iškeli inkilą, pasistatai namuką, tai iš tos Lietuvos niekur nesinori dingti“, – mintimis prie naktinio laužo dalijasi Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis. Anot JAV Jeilio universiteto mokslininkų, Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia valstybe...

Žemaičiai Plateliuose sako: „Je tori sveikatas ėr okatas, ėlga nemėslėjės, spausk i Platelius! Nesėgailiesi ėr bieduos netoriesi“. Nors Užgavėnės Plateliuose yra miestelio bendruomenės šventė, atvykusieji taip pat kviečiami ne spoksoti ar vėpsoti, o triukšmingai dalyvauti, pabūti persirengėliais, varyti žiemą iš kiekvieno kiemo ir taip puoselėti unikalią žemaitiškąją Užgavėnių tradiciją. Kur slypi...

Kairėje Nemuno pusėje Šakių rajone įsikūrusio Gelgaudiškio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų šnekta priskiriama vakarų aukštaičiams veliuoniškiams. Tačiau dešiniame upės krante gyvenantys jurbarkiškiai juos vadino liocais. Mat šie geriau gyvenę ir nešioję kepures su snapeliais, nuo kurių pavadinimo ir gavę šią pravardę. Atsikirsdami liocai kaimynus Jurbarko krašte vadinę karnavyžiais, nes ši...

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija savo gyvavimo laikotarpiu pateikia mums įdomų faktą. Kai visa Europa ginklavosi kalaviju prieš musulmonus, tuomet išmintingi Lietuvos vadovai su meile ir svetingumu kvietėsi į savo valdas totorius, kurie, klostantis įvairioms aplinkybėms, buvo priversti išvykti iš savo gimtinės ir laisva valia apsigyventi Lietuvoje“, – rašė turkų filologas prof. A. Muc...

Anot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas. Tik va, ieškojome sargo sodybai, o teko patiems šunį saugoti. Praėjo nemažai laiko, kol perpratome jų charakterio ypatumus, atskyrėme, kuo Sibiro haski...

Kadaise Vokietijos kaizeris varžėsi su Rusijos imperijos caru, kurios balsas Europoje bus svarbesnis... Ir nutarė Rusijos caras apsupti mūsų miestą galingais įtvirtinimais, ir tapo Kaunas viena didžiausių Rusijos imperijų tvirtovių... Kauno fortai tebestovi ir dabar. Sako, kad pats įdomiausias – septintasis. Šiandien XIX a. pabaigos mūrinis įtvirtinimas lankytojus pasitinka didingais pylimais, sut...

Nuo Lietuvos valstybės kūrimosi pradžios XIII a. iki 1990 m. visuomenės švietimo raida vystėsi ant krikščioniškosios Europos pamatų. Lietuvos mokykla nuėjo unikalų kelią, palikdama įspaudus tiek pedagogikos, tiek švietimo srityse. Tokio tipo muziejus turi daugelis šalių. Kiekvienai iš jų per amžių amžius švietimo sistemose teko susidurti su sunkumais ir savaip juos spręsti. Todėl visai nekeista, k...

„Jeigu kas nors pasakytų, kad Gelgaudiškio dvaras buvo užkampyje, stipriai apsiriktų. Po 1900 m. rekonstrukcijos, jame buvo liftas, elektra, kanalizacija, vandentiekis ir telefonas“, – vienu įkvėpimu to meto dvaro privalumus vardija Gelgaudiškio kultūros centro administratorė Diana Šležienė.

Gelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant parko takais nutinka patys netikėčiausi dalykai. Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės...

„Žvėrinčius nėra zoologijos sodas. Praėjo laikai, kai žvėrys buvo laikomi narvuose. Dabar reikia aptvarų ir erdvės, jiems suteikti tokią laisvę, kad žvėrys nesuprastų, kur iš tikrųjų gyvena. Į mus anapus tvoros žiūrėtų taip, tarsi mes būtume zoologijos sodo gyventojai“, – sako žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius. Telšių urėdijos Eigirdžių girininkijoje Laukstėnų miške traukos objektu tapo „Žvėr...

LRT radijo išrinktas 2013-ųjų „Metų žmogus“ – keliautojas ir orientacininkas Algimantas Jucevičius Naujųjų metų išvakarėse vilniečius pakvietė į naktinį žygį. Atsisveikinti su senaisiais metais nuspręsta Žemuosiuose Paneriuose. Kodėl pasirinktas naktinis maršrutas – Žemieji Paneriai? Gal todėl, kad išlikusi senojo kelio Vilnius-Kaunas atkarpa, kuri saugoma visuomenės ir valstybės kaip paminklas, m...

Sako, kad padavimais ir istorijomis apipintas svieto lygintojas Tadas Blinda su plėšikų gauja veikė Telšių apskrityje. Žmonės prisigalvoja nebūtų dalykų, pavyzdžiui, kad Blinda terorizavo Biržuvėnų dvaro ponus Gorskius. Tačiau mitai lieka mitais, o šiandien Biržuvėnų dvaro sodyba keliasi naujam gyvenimui. Joje vyksta įvairūs edukaciniai renginiai, skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Biržuvėnų d...

Molėtų rajono pakraštyje, Virintos upelio dešiniajame krante, prie Alantos upelio žiočių, įsikūręs nesvietiško grožio miestelis Alanta, seniau vadintas Alunta. Manoma, kad nuo Alantos upelio ir kildinamas miestelio pavadinimas. Bet gal ir ne. Tas vardas galėjo kilti ir nuo alaus pavadinimo, kurį žmonės nuo seno mokėjo daryti. Nuo to laiko, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis A...

Geležinkelių aistruolių judėjimas yra populiarus tiek Vokietijoje, tiek Anglijoje, tiek kitose Vakarų šalyse. Per keliones domimasi geležinkelio istorija, riedmenimis, industriniu paveldu. Geležinkelių aistruoliams labai svarbios profesionalios fotosesijos, kurių metu traukinys gali būti net stumdomas pirmyn atgal. Gaudant unikalias akimirkas, stengiamasi geležinkeliais nuriedėti kuo daugiau kilom...

Balsiai – tai nuostabioje gamtoje, gražiame Vilniaus krašte, įsikūręs modernus gyvenamųjų namų rajonas. Jį supa trys piliakalniai, Verkių regioninis parkas, Žalieji ežerai, Neris, Europos parkas. Pasitikdama Lietuvos tūkstantmetį, Balsių bendruomenė kartu su menininkais pradėjo kurti Balsių mitologinį parką. „Tikimės, jog ateities kartoms bus paliktas kultūros paveldas, kurio pradžią įgyvendinome...

Nedaug kas žino apie karaliaus Mindaugo laikus menantį Rėkučių gynybinį įtvirtinimą, esantį Švenčionių rajone, Pakretuonės miške, tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų, įeinantį į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. Kažkada Nalšios žemės valdovai jį skyrė kovai su raitelius. Tuometinę gynybinę sistemą sudarė piliakalniai ir natūralios gamtinės kliūtys – ežerai, kalnagūbriai, upės. Taip nusidriek...

„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė. Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyve...

Kėdainiai garsėja ąžuolais, ąžuolynais ir medelynais, kuriuose auginami ir klonuojami ąžuolai. Didžiausioje Lietuvoje Lančiūnavos girininkijoje esančioje plantacijoje auga palikuonys – skiepai. Anot miškų urėdo Juozo Girino, toje plantacijoje sukauptas pačių geriausių Lietuvoje ąžuolų genofondas. Kodėl klonuojami senoliai ąžuolai? Pavyzdžiui, seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas nyksta. Tačiau j...

Jeigu pasiilgote kepamos duonos kvapo, vėjo malūno bildesio, būtinai apsilankykite Žaliūkių malūnininko sodyboje. Čia būsite sutikti šeimininkės, kuri iškeps kvapnios, natūraliai subrandintos naminės duonelės, pavaišins pyragu. Prisėdę prie karštos krosnies, už balta staltiese užtiesto stalo, išgirsite pasakojimą apie nelengvą duonos kelią, pašmaikštavimų, receptų ir patarimų. Didžioji Šiaulių mie...

Šį kartą vykstame į Kauno IV fortą, pereisime Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku. Vedžioja ir pasakoja Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius.

Ar žinote, kad žmones, kurie gimė Kauno marių dugne, vadina „dugniečiais“? Jie šiandien yra gerbiami, apie juos ir jų gyvenimą renkama medžiaga, prisiminimai, nuotraukos, užrašinėjamos dainos. „Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per devynis mėnesius“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Prieš statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkiant Nemuną, į aukštesnes v...