Vienkartinė planeta

Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečio proga atsigręžiame į jo, kaip aplinkosaugininko, praeitį. „Buvę darbuotojai apskritai jį laiko kažkokiu pusdieviu. Mes taip nedrįstume jo liaupsinti, o jiems jis - absoliutus herojus“ - pasakoja JAV Aplinkos apsaugos agentūros 5-ojo regiono buvusių darbuotojų susitikime dalyvavęs išeivijos istorikas Arūnas Antanaitis. Jis yra ir Kaune įsikūrusio Prezidento Valdo...

Nuo liepos Aplinkos ministerijai vadovaujanti Ieva Andriulaitytė – aplinkos inžinierė, viešojo administravimo specialistė, sukaupusi apie 20 metų patirties tiek savivaldos, tiek tarptautinio bendradarbiavimo srityse. „Tikrai tai nebuvo mano svajonė būti ministre. Priėmiau tą sprendimą netikėtai. Bet visgi įvertinus pastarųjų metų įvykius, pasidarė gaila tos aplinkosaugos. Tai yra viena iš strategi...

Prie Pasaulio sveikatos organizacijos suburta Visos Europos klimato ir sveikatos komisija paragino klimato kaitą paskelbti tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize. Pasak ekspertų, žmonių fizinę ir psichinę sveikatą veikia karščio bangos, oro tarša, erkių ir uodų platinamos ligos. Taip pat dėl gamtoje dažnėjančių stichinių nelaimių kylančios maisto kainos. O ateityje šios problemos tik didės....

Rudens sesijoje Seimas grįžta svarstyti naujojo Miškų įstatymo projekto. Jį rengusi Aplinkos ministerija akcentuoja kirtimų reguliavimą, gamtai artimesnę miškininkystę ir miškų atkūrimą. Pasak jų, priėmus siūlomus pakeitimus, labiausiai saugomų miškų plotai išaugtų daugiau kaip dvigubai – iki 2,6 proc. Visuomenininkai pažymi, kad projektas yra taisytinas iš esmės, nes tęsia ydingą, į medienos gavy...

Valstybė biudžeto ir europinėmis lėšomis per pastaruosius 4 metus išpirko 619 ha gamtiniu požiūriu vertingų miškų. Taip pat planuoja pirkti pievas ir pelkes. Kokie tai plotai ir ką su jais planuojama daryti? Autorė Inga Janiulytė-Temporin

2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo analizuoti, kokią įtaką miesto plėtrai turi Neries upė. Taip atsirado vizija „Neris atgimsta“. Ši vizija, kaip teigia jos kūrėjai, ne tik sieks pritaikyti upę ir jos pakrantes patogesniam žmonių naudojimui, bet ir saugos bei puoselės jos natūralumą. Vis tik dalis gyventojų nesutinka su kai kuriais miesto plėtros planais Neryje ir jos pakrantėse...

„Aš nesijaučiu [besanti] tvarumo ministrė, bet stengiuosi susikurti savo spalvotą spintos kapsulę iš to, kas yra išmesta“,– prisipažįsta Kaune gyvenanti verslininkė, tvarios mados entuziastė, Europos klimato pakto ambasadorė Augustė Barbora Budrienė. Dėvėtų drabužių parduotuvę pavadinimu „Dressed Herring“, arba „Stilinga silkė“ ji įkūrė prieš penkerius metus. Šiandien socialiniuose tinkluose Augus...

Romas Šležas (1938-2019) – Bostono lietuvis, kino kūrėjas. 7-ajame dešimtmetyje, t.y. pačioje aplinkosauginio judėjimo JAV pradžioje, jis sukūrė tris pripažinimo sulaukusius aplinkosauginius filmus. „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (liet. „Progresas, kiaulienos statinė ir fazano plunksnos“) atskleidė korupciją baržų kanalo projekte, humoristinis trumpametražis „Pssht!“ pasakojo apie...

Strėvininkai – mišrus lapuotynas Kaišiadorių r., kur upelio slėnyje stūkso medžiai senoliai. Pro tankią liepų ir guobų lapiją skverbiasi ryški rugpjūčio vidudienio saulė. Pavėsyje svaigina gaivūs, jau rudenį pranašaujantys, žolynų aromatai. Margu kamienu dėmesį atkreipia vienas kitas skroblas. Bet labiausiai akį traukia įspūdingi, net dviese rankomis neapglėbiami ąžuolai. „Ant vieno tokio medžio g...

Kanados mieste Monrealyje įsikūręs NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centras siekia tapti tam tikru žinių šaltiniu karininkams ir civiliams, dirbantiems klimato kaitos ir saugumo srityje: remia tyrimus, rengia seminarus, mokymus ir netgi kuria tinklalaidę „Resilience Brief“. „Tai mums visiškai nauja sritis, todėl buvo labai svarbu pabandyti iš tikrųjų suprasti, apie ką mes čia kalbame....

„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi, kad nauji faktų apie šią rūšį, padės ją dar geriau pažinti ir apsaugoti. Šiemet ji tapo pirmąja lietuve,...

Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir t...

Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė yra slaugytoja, geriatrinės slaugos dėstytoja, ir ekologijos ir aplinkotyros doktorantė. Ji siekia išsiaiškinti, kiek aplinkos veiksniai veikia vyresnių žmonių sveikatą, o taip pat, kas svarbu pritaikant miesto žaliąsias erdves taip, kad jose būtų saugu, patogu ir gera lankytis. Su ja vaikščiojame po Alytų ir vertiname miesto centre ir gamtos apsuptyje esančias erdves. A...

„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija. Pasak premijos komiteto, laureatė jau daug metų s...

Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas. „Svarbiausia buvo gamta, kultūros paveldas ir tinkamumas poilsiui“, – apie kriterijus, kuriais...

Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kuomet du iš trijų paukščių žuvo dėl elektros iškrovos ir buvo rasti po elektros oro linijomis laukuose už Šiaulių. Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“...

„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų. Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus...

„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų uosto krovos įmonių ir geležinkelio. Mikrorajone, kuriame parkų nėra. Parko galimybę jie pamatė maždaug 5,5 ha plote, apaugusiame žole ir medžiais. Šis plotas priklauso uostui, jame planuota...

„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies istorijoje. „Lietuva yra tarp borealinių miškų ir Europos ąžuolo arealo – čia susitinka spygliuočių ir plačialapių miškai. Taip pat daug rūšių yra pasiekę savo paplitimo arealo ribą, kuri dėl klimato kaitos d...

Gamtininkas Mindaugas Lapelė sako, kad jam mieliau švęsti Motinos Žemės dieną balandžio 22-ąją negu Žemės dieną kovo 20-ąją. Būtent tą dieną prieš 56 metus 20 milijonų žmonių išėjo į gatves reikalaudami spręsti aplinkos taršos problemas Jungtinėse Valstijose. Kalbant apie šiuos protestus, dažnai minima 1962 metais išleista Rachel Carson knyga „Tylusis pavasaris“ (angl. „Silent Spring“). Sakoma, ka...

Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais. „Aš tikiu stebuklais ir man tie grybai yra stebuklas, – pasakoja režisierė. – Filmo pradžioje tie grybai valgo mūsų archyvus, tarsi mūsų prisiminimus. Ir jie...

Ukmergiškė menininkė Laima Dzigaitė kuria paveikslus iš žolynų. Juose naudoja įvairius augalus ir jų dalis: nuo kukurūzo lapo iki dagio pūko. „Reikėtų aprašo prie kiekvieno paveikslo, kokie augalai panaudoti, tada žmonės nustebtų“, - sako ji. Svečiuojamės Laimos namų antrame aukšte įkurtoje galerijoje, žvalgomės turtingame sode, kuriame ji surenka didelę dalį augalų savo paveikslams ir kalbamės ap...

Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos. Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip...

Seimas pavasario sesijoje pradeda svarstyti atnaujintą Miškų įstatymo projektą. Pasak jį rengusios Aplinkos ministerijos, ketinama tobulinti miško kirtimų reguliavimą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę, peržiūrėti miškų grupes ir gerinti miškų atkūrimą, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus. Medienos pramonės atstovai teigia, kad prieš keičiant įstatymą būtina...