Atrask Lietuvą

„Mano mokykla už miško, bet dar šiapus Armonos upelio. Kitapus jau Dovydiškių kaimas... Eglės ir pušys – mano draugės. Mama neleidžia man parsivesti vaikų, sako, nėra ko su jais grūstis – namuose pilna darbų. Todėl draugauju su medžiais. Visiems jiems daviau vardus. Visos eglės Stasės, o pušys – Onutės. Draugauju tik su jomis. Su kitais medžiai – ne. Jie toliau nuo mano kelio, nutūpę Armonos ir Šv...

Šiluva, piligrimų pamėgta vieta, traukia ne tik maldininkus iš visos Lietuvos, bet ir turistus iš kitų pasaulio kraštų. Miestelis, kuriame gyvena daugiau kaip penki šimtai gyventojų gyvas ir vasarą, ir žiemą. Žinoma, daugiausiai žmonių sutraukia garsieji Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai. „Norintiems plačiau pažinti Šiluvą ir jos apylinkes, atsiveria netikėtos vietos, pažintiniai ta...

Šiluva, mažas miestelis Raseinių rajone, Lietuvos piligrimų šventovė, per atlaidus pritraukia daugybę tikinčiųjų iš visų Lietuvos kraštų. Čia Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai švenčiami daugiau kaip penkis šimtus metų. Vadinamasis Lietuvos Lurdas – viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas bažnyčios. 1991 metais rugsėjo 8 dieną Šiluvoje kardino...

Balinis vėžlys – reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – pietinės Lietuvos gyventojai. Sausumoje vėžliai praleidžia nedaug laiko, dažniausiai kaitinasi saulėje ant balose ar pelkutėse gulinčių rąstų ar kupstų. Pajutę pavojų, staigiai pasitraukia, neria į vandens gilumą. Todėl pamatyti gamtoje šį gyvūną gali nedažnai. Išvykos į Veisiejų ir Metelių regioninius parkus metu apžiūrėjome b...

Šiaurės Lietuvos lygumose, mažo upokšnio Mažupės krante, stovi Joniškėlio dvaras. Nuo XVIII a. vidurio jis priklausė atvykėlių iš Italijos Karpių giminei. Iš pradžių dvaro pastatai buvo mediniai, vėliau juos sunaikino gaisrai. Netrukus jų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, užveisiamas vadinamasis prancūziškas parkas. Dvaro sodybos plotas – 26 ha. Joniškėlio dvaras visada priklausė Karpių gimin...

Joniškėlis garsėja seniausia iki šiol veikiančia kaimo ligonine, kuriai yra 200 metų. Dar prieš porą šimtmečių dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė šiai ligoninei ir mokyklai Joniškėlyje. Tai buvo didelis dosnumas, kurio neregėjo to meto Europa. Kaimo ligoninę Joniškėlyje globojo Vilniaus universitetas. Ji, išgyvenusi du pasaulinius karus ir dvi okupacijas, šiandien pavadinta gar...

Kažkada Pasvalio krašte egzistavo Joniškėlio respublika. Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu iš paprastų žmonių buvo sugebėta suburti slaptą organizaciją, pavadintą „Joniškėlio mirties batalionu“. Šio reiškinio unikalumas yra tas, kad žmonės be jokios išorinės pagalbos, kęsdami bolševikų priespaudą, sugebėjo susiburti kovai, apsiginkluoti ir apginti visą šiaurės Lietuvą nuo priešo agresijos. Api...

Gražiai sutvarkyta aplinka, kurioje gausu gamtos ir etnografinės atributikos, skulptūrų. Čia vyksta tiek tarptautiniai renginiai, tiek vaikų vasaros stovyklos. Balsių vandens malūno savininkas Rimas Želvys, aistringas kolekcininkas, mielai supažindina su laikrodžių, sidabrinių indų, kryžių, senovinių monetų, ginklų, paveikslų ir kitomis istorinę vertę turinčiomis kolekcijomis. Laidoje aplankysime...

Atsivėrusias požemines tuštumas pasvaliečiai vaizdžiai pavadino smegduobėmis. Pasvalyje atsiradusios „Avižonio duobės“, vienos sausos, kitos – vandens duburėliai, paakino įkurti Smegduobių parką. Netoli Lėvens upės Pasvalyje yra Žalsvasis šaltinis, skleidžiantis sieros kvapą. Jis ištryško smegduobėje, ištirpus gipso klodams. Žaliasis šaltinis paskelbtas gamtos paminklu. Pasvalyje po atviru dangumi...

Pasvalys – senas miestas. Pažintį su juo galima pradėti nuo XIV a. pradžios. Pirklys Jonas Pasvalietis buvo pirmasis žinomas šio krašto gyventojas. Pasvalyje 1557 m. susitiko dviejų valstybių vadovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos magistras Vilhelmas Fiurstenbergas. Pasvalio krašto muziejuje kabo paveikslas, pavadintas šio istorinio įvykio vardu „Pasvalio taika“. Atnaujintas Pasvalio krašto muz...

Nuo Birštono sakralinio muziejaus į tautodailininkės, angelų drožėjos Rimantės Butkuvės kiemą Puzonių kaime veda vaizdingas sakralinis Angelų kelias. Akylam reikia būti, nes keturiolikos koplytėlių pakelėje reikia dairytis į visas puses. Žiūrėk, į medį įkeltas tylus ar linksmas, susirūpinęs ar dainuojantis angelas. Birštono apylinkės garsėja ne tik Nemuno kilpų regioniniu parku, įdomia ir unikalia...

„Iš vaikystės išlikę iki sielos gelmių mieli prisiminimai, kai pieva atrodė kaip miškas, o senelio klėtis – kaip paslaptinga stebuklų šalis. Skiedrų kalnai, nebaigtų spintų ir kitų baldų labirintai, o ką jau kalbėti apie kvapus. Tas šviežio medžio kvapas, pasklidęs erdvėje, lydi iki šiol. Gaila, kad senelio savarankiški baldininkystės mokslai truko neilgai. Jis, vienas pirmųjų Lietuvos savanorių,...

Panemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu. Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas negali atsidžiaugti: „Lankytojai ir turistai užsukę į mūsų lankytojų centrą, kuris įsikūręs buvusioje smuklėje, neskuba išeit...

Vos du kilometrai nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, lankytojus kviečia Pakruojo dvaro respublika. Tikrai būtent taip. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios klasicistinio stiliaus dvaro aplinkoje jautiesi tarsi patekęs į legendų ir mitų apgaubtą teritoriją. Didžiausio Lietuvoje išlikusio dvaro pastatai, pavyzdžiui, užeiga, spirito, alaus darykla – kviečia susipažinti su ne tokią jau sena dv...

Molėtų rajone netoli Asvejos ežero įsikūręs Dubingių žirgynas skirtas ne sportui, o laisvalaikiui ir pramogoms. Todėl nereikia stebėtis įkurtu mini zoologijos sodu. Akį traukia auginami taurieji elniai, danieliai ir muflonai, alpakos, poniai ir mini arkliukai bei ožkiukai, avys, stručiai, povai, triušiai ir įvairių veislių vištos. Ežere plauko muskusinės antys ir juodosios gulbės. Dubingių žirgyne...

Žymus archeologas Liudvikas Kšivickis 1903 m. apie slaptą akmenų kelią po vandeniu – Sietuvos kūlgrindą, savo rankraščiuose yra rašęs: „Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli kaip stalas, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių. Bet jei šiek tiek kryptelėsi į šoną, tai brinktelėtumei su visu vežimu į tokią gilumą, i...

Geriausiai Žemaičių aukštumos kraštovaizdžio savitumą apibūdino geografo prof. Česlovo Kudabos žodžiai: „Deja, nėra tokio aukščio, nuo kurio visą kalvotąją Žemaitiją galima būtų iš karto apžvelgti. Nebent nuo vaizduotės sparno... Tada ji visa panaši į milžinišką piliakalnį. Aukštą kalvotą jo viršūnę su Medvėgaliu, Girgždūte, Šatrija juosia žemesnis pylimas. Tarp viršūnės ir pylimo tyvuliuoja Lūkst...

„Lietuvoje dar labai retos ekskursijos su žirgais pradedantiesiems. Dažniausiai reikalaujama bent minimalių jojimo pagrindų. Mudu su vyru Pauliumi nusprendėme padėti žmonėms labiau pažinti žirgus, juos pamilti ir puikiai praleisti laiką gamtoje, jodinėjant Nemuno kilpų regioniniame parke“, – pasakoja žirgų trenerė, sportininkė Tatjana Gavrilčik. Žirgynas „Žygiai žirgais“ yra Prienų rajone Naravų k...

Kurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais mineraliniais vandenimis, bet ir istorija. Dar 1382 metais Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose aptinkamas pirmasis šios vietovės paminėjimas kaip „sodyba pr...

Žaliūkių malūnininko sodybą – etnokultūros, tradicinių papročių ir edukacijos centrą – supa Šiaulių miestas. Čia galima apžiūrėti restauruotą Žaliūkių vėjo malūną su autentiška grūdų malimo įranga, atstatytą malūnininko trobą. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedami edukaciniai užsiėmimai, bendraujama su lankytojais. Restauruotas vė...

Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, prie Asvejos ežero. Tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, kažkada buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai. Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Arc...

Su ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Diakonas Konstantinas Pankrašovas rodo šiuo metu sobore saugomą Surdegio Dievo Motinos ikoną, kuri traukia m...

Šv. Paraskevos ortodoksų bažnyčios Vilniuje kunigas Vitalijus Mockus vienintelis Lietuvoje šventas mišias laiko lietuvių kalba. Kaskart skamba jo tariami žodžiai: „Už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą“. Kaskart meldžiamasi ir už Lietuvos kariuomenę. V. Mockus yra lietuvis, tačiau išpažįstą ortodoksų religiją. Jis mano, kad skirtumai tarp ortodoksų ir katalikų religijų turėtų išnykti, nes šaknys tos...

Chaimo Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu. Ją globoja Šiaulių „Aušros“ muziejus. Viloje atidarytos nuolat veikiančios parodos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, taktilinė ekspozicija „Daiktai, kurie kalba“ ir kt. Šiuo metu Ch. Frenkelio vila vis labiau tampa Šiaulių miesto istoriniu kultūros centru, atveriančiu lankytojams daugiasluoksnį Lietu...

Šokoladas ėmė populiarėti tik XIX a. antroje pusėje, kai buvo pradėtas gaminti masiškai. Taip šokoladas tapo ne tik turtuolių prabangiu gėrimu, o virto visiems prieinamu tikru gardėsiu. Antano Gricevičiaus mintis dar prieš šimtą metų nedideliame mediniame name Šiauliuose įrengti karamelės virimo katilą nebuvo kažkas nauja, tačiau prisidėjo prie lietuviškų šokoladinių saldainių formavimosi tradicij...