Atrask Lietuvą

„Aš galvoju, kad įžengiau į savo gyvenimo tarpsnį, kai man pradėjo rūpėti bendruomenių, tautelių gyvenimas čia, Lietuvoje. Tas pažinimas labai gerai įprasmina ir mane, ir kelionės draugus. Pastebėjau, vien perskaityti knygos nepakanka. Reikia keliauti po Lietuvą, susitikti ir paspausti ranką vietiniam žmogui, susipažinti, užjausti, pajuokauti, pavalgyti, išgerti arbatos. Tai tampa kelionės emocini...

Poetas Vladislavas Sirokomlė rašė: „...didelė gėda visiškai nepažinti krašto, kuriame gyvename, arba, dar blogiau, geriau žinoti svetimus kraštus nei savąjį.“ Netoli Vilniaus, prie senojo kelio Vilnius – Minskas, Bareikiškių kaime stovi XIX a. pastatytas medinis dvarelis, kuriame gyveno ir kūrė poetas Vladislavas Sirokomlė. Vienas reikšmingiausių jo kūrinių yra „Margiris“, simbolizuojantis lietuvi...

Į kultūrinį-edukacinį žygį su žemaitukais Sankt Peterburgo – Kauno – Varšuvos senuoju arklių pašto keliu leidęsis Alantos seniūnas Aidonis Užubalis nesigaili. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą nykstančių žemaitukų veislės išlaikymu ypač rūpinosi kunigaikščiai Oginskiai. 1900 m. Paryžiaus tarptautinėje žemės ūkio parodoje žemaitukų eržilas buvo apdovanotas aukso medaliu. Todėl šiandien reikia žemait...

Zarasų rajone įsikūręs Degučių kaimas yra įdomus savo istorija, kažkada buvęs svarbus Lietuvos sentikiams. Šią vietovę garsino ir XIX a. nutiestas kelias, kuris jungė Sankt Peterburgą ir Varšuvą. O šiandien daugelis pažįsta Degučiuose gyvenantį medžio drožėją Gediminą Kairį, kuris juokauja: „Mėgstu skaniai pavalgyti, tai ir šaukštus drožiu.“ Jei norite pamėginti savo rankomis išskobti šaukštą, aps...

Labanoro regioninis parkas įsikūręs Labanore, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Miestelis garsus Labanoro dūda, jaukiomis senomis sodybomis, praeities istorija. Labanoro liaudies architektūros paminklu laikoma po gaisro atstatyta medinė bažnyčia ir varpinė. O labiausia visus traukia Labanoro giria. „Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mi...

„Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyvena kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą“, – sakė Nobelio premijos laureatas poetas, rašytojas, literatūros mokslininkas Czeslawas Miloszas. Aplankykime Kėdainių kraštą kartu su Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro direktore Audrone Pečiulyte.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainiuose liudija didingą šio miesto istoriją. Radvilų valdymas darė didžiulę įtaką Kėdainiams. Jie leido mieste apsigyventi žydams, vokiečiams, škotams, rusams, lenkams. Tokiu būdu Kėdainiai tapo daugiakultūriu miestu. Susipažinti su kunigaikščių Radvilų miestu kviečia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Kėdainių krašto nuostabus kampelis, Paberžė, yra visiškai ant Kėdainių ir Panevėžio miestų ribos. Ši vietovė svarbi ir siejasi su dviem labai žymiomis ir Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Tai 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris buvo šio bažnytkaimio kunigas. Ir Tėvas Stanislovas, pranciškonas kapucinas vienuolis, kuris po II pasaulinio karo čia kunigavo beveik 40 m. „Tėvas Stanislo...

Lazdijų rajone, Metelių kaime, įsikūrė Metelių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Čia mylintys gamtą Lietuvos gyventojai ir svečiai laukiami bet kuriuo metų laiku. Jotvingių žemė pasitinka žuvingais Dusios, Metelių ir Obelijos ežerais, bekočiais ąžuolais, baliniais vėžliais ir kitomis gamtinėmis vertybėmis, kurių parke yra daugiau, negu kultūrinių. Keliautojai po Lietuvą kviečiami ap...

Užsienio svečiai dažnai sako, kad nežino kito tokio miesto Europoje kaip Vilnius. Čia per pietų pertrauką nuo centro per 5–10 min. galima nuvažiuoti paslidinėti. Pastaruoju metu vilniečiams ir miesto svečiams siūloma vis daugiau naujų pramogų žaliosiose miesto erdvėse. Žiemos sportu vis daugiau domisi tiek Lietuvos, tiek Vilniaus gyventojų. Sausio 17 d. minint pasauliui Sniego dieną Pavilnių regio...

Kernavė – pagoniškos Lietuvos sostinė, apipinta legendomis ir padavimais, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1279 m. eiliuotose Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, kur aprašytas nesėkmingas kalavijuočių žygis į Lietuvą, į Kernavę, į kunigaikščio Traidenio žemę. Kernavėje po sąnašų sluoksniu nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europos pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. Vals...

Dieveniškių apylinkės yra rytinėje Šalčininkų rajono dalyje, siaurame Lietuvos pasienio kyšulyje, kurį supa Baltarusijos žemė. Čia vertingos likusios baltiškosios, dzūkiškosios ir aukštaitiškosios etnokultūros liekanos, civilizacijos mažai paliestas kraštovaizdis su unikaliu, šiam kraštui būdingu gatvinių kaimų išdėstymu, etnografinėmis sodybomis, gausiais archeologiniais objektais. Po Dieveniškių...

Viename ežeringiausių Molėtų rajono krašte Mindūnų gyvenvietėje įkurtas Ežerų žvejybos muziejus kviečia užsukti tiek vasarą, tiek žiemą. Karšta liepos vasara vilioja Ežerų švente, šaltas žiemos vasaris – didžiule Žiemos žūkle. Kai susirenka į vieną krūvą žinomi krašto žvejai, žuvienės virėjai, žuvų rūkytojai, kulinarinio paveldo žinovai, amatininkai, tai neabejoji Lietuvą esančia žuvų šalimi. Tik...

Molėtų krašte Videniškių miestelyje prie Siesarties upės stovi vienuolynas, kuriame kažkada būta Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų Augustinų ordino centro. Būtent iš Videniškių vienuolyno buvo valdomi kitų valstybių vienuoliai – Baltieji Augustinai. Šiandien galime pasidžiaugti išlikusia didžiausia vienuolyno vertybe – aštuoniomis iš dešimties portretinėmis freskomis. Taip pat įspūdinga Mol...

Molėtų raj. Mindūnų kaime atidarytas Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus traukia lankytojus ir visų Lietuvos pakraščių. Norite egzotikos, prašau, atvykite. Net penkiuose žemynuose sumedžioti trofėjai kelia nuostabą: liūtas, dramblys, raganosis, leopardas ir kt. A. Truskauskas juokauja: „Išmaišiau įvairius pasaulio kraštus, bet Antarktidoje neteko būti. Pingvinų juk nemedžiosi.“ Profesi...

Šiandien Salakas yra didžiausias Zarasų rajojo seniūnijos centras, neseniai atšventęs 500 metų jubiliejų. Miesteliui privilegijos buvo suteiktos dar 1713 m. Tuo metu veikė malūnas, sūrinė, alaus darykla. Apylinkėse garsėjo staliai, mokėję ir namus statyti, ir baldus dirbti, taip pat važių meistrai, tinklų mezgėjai, milo ir veltinių vėlėjai. Iš verslų svarbiausi buvo žvejyba ir miško darbai. Salako...

Gražutės regioninis parkas – tai Baltijos aukštumų ledyninės praeities geoparkas. Tirpdami ledynai suformavo išskirtinį reljefą: ištisus kalnagūbrius, pavienes morenines kalvas, ežerus, vingiuotas upes. Išskirtinis Gražutės regioninio parko bruožas – malonus keliaujančio akiai miškingas ežerų kraštovaizdis. Gražutės regioninis parkas įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos...

Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia. Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkai kviečia pasivaikščioto po Labanoro girią, užsukti į Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinius rezervatus, pamatyti Labanoro regioninio parko si...

Veisiejų miesto istorinę dalį sudaro regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII–XIX a. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Dvaro rūmus miestelyje pastatė Mykolas Masalskis. Čia jis įkūrė parką – vieną seniaus...

Valdovas Žygimantas Augustas 1560 metais prie Lazdijos upelio paskyrė žemės miestui įkurti. Nuo upelio vardo kilo ir jo pavadinimas. Taip prasidėjo ilga Lazdijų kelionė per istorijos šimtmečius. Beveik visą sovietmetį Lazdijai buvo ramus provincijos pakraštys. Tik atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus Europos sienoms, miestelis pradėjo klestėti, tapo vartais į Europą. Su laida apsilankysime nesenia...

Pramogų ir poilsio nebūna per daug. Jau antrus metus Lietuvos vandens telkiniai įveisiami žuvų. Mat sugalvota Lietuvą paversti žvejybos rojumi. Tai daroma dėl tų, kurie, pamėgę Lietuvos ežerus, upes ir marias, į užsienius nevažiuoja, o leidžia laisvalaikį gimtuose kraštuose. Pastaruoju metu Zarasų krašte Asavo, Luodžio ežerai ir Antalieptės marios praturtėjo: įveista lydekų, sterkų, šamų, lynų ir...

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia...

Punsko kraštas nuo XV amžiaus iki 1795 metų priklausė LDK. Po Pirmojo pasaulinio karo Punsko apylinkės lietuviai pareiškė norą priklausyti atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei. Nuo 1920 metų Punskas ir jo apylinkės yra Lenkijos valstybėje. Keliausime lietuvybės takais po Punsko kraštą. Iš pradžių teks pervažiuoti buvusią „geležinę uždangą“, Lazdijų rokadinio kelio ruožą, kuris šiuo metu...

Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio istorijos pradžia siekia 1609 metus, kai Tytuvėnus įsigijo LDK kunigaikštis vėliavininkas ir žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius. „1613 metais Lietuvos LDK Žemaitijos seniūnas Andriejus Valavičius, pasikviesdamas į Tytuvėnus bernardinus ir skyręs jiems žemės bei pinigų naujos bažnyčios ir vienuolyno statybai, paklojo pamatus ne vien bažnyčio...

Tytuvėnai. Žinomas kraštotyrininkas Česlovas Kudaba būtent nuo čia siūlė pradėti kelionę po Žemaitiją. „Šiandien Tytuvėnai žavi vaizdingomis kalvų iškilumomis su giliais duburiais, ežerais, pelkėmis, vadinamomis tyruliais. Pirmuosius gyventojus šiame krašte traukė tinkamos ežerų pakrantės. Ilgainiui vandens lygis keitėsi, tinkamos gyventi vietos užpelkėjo ir virto durpynais“, – mintimis dalijasi T...