Atrask Lietuvą

Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija ir Vilniaus miškų urėdija rado būdą, kaip išbudinti gamtos niokotojų sąžinę. Tai paslaptingas kapas su užrašu: „Čia palaidota žmogaus sąžinė. Liūdi Vilniaus miškų urėdija ir regioninio parko direkcija.“ Ne tik žirgais garsėja Dubingių žirgynas. Mini zoologijos sodas kviečia atvykti mažuosius lankytojus pasidžiaugti gyvūnais ir gamta.

Dar nuo Teodoro Grotuso laikų, kai jis aprašė Karajimiškio kaimo apylinkėse Šv. Olą, kurioje dingsta upelis, Biržų apylinkėse vyksta keisti dalykai. Tai prasmenga žemė, įtraukdama į požemį pastatus ar visą diendaržį su gyvuliais. Tai upelio vanduo vienoje vietoje dingsta, bet prasimuša šaltiniu kitoje, o ežero žuvys pasirodo už šimto metrų kaimyniniame ežeriuke. Šiandien Biržų regioniniame parke d...

Asvejos regioninis parkas išsiskiria turtinga gamta, istoriniu, archeologiniu ir kultūriniu paveldu. Neseniai įrengtas unikalus Jurkiškio upelio pažintinis takas Beržos kraštovaizdžio draustinio kanjoniniame slėnyje, kurio šlaitų aukštis siekia 18 m. Jurkiškio upelio pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 5 km. Jo ilgis pusantro kilometro. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vi...

Žagarė visus traukia ne tik vyšniomis, bet ir kleckais. Į kulinarinio paveldo šventę važiuoja žmonės iš visos Lietuvos. O apsilankius Žagarėje, kodėl nepasidomėti dvaru, miesteliu, dolomitų atodanga?

Buvusiose Nalšios žemėse, Sirvėtos regioniniame parke, galima rasti daug vietovių ar senovės paveldo objektų, kurių atsiradimą liudija mitologinės ir istorinės sakmės. Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš jo prasideda pažintinis mitologinis takas į Šventos mišką. Jame galima pamatyti septyniolika profesionalių akmens skulptūrų, kurios įkūnija senąsias...

Japonų patarlė sako: „Nori būti laimingas vieną naktį – pasigerk, nori būti laimingas metus – vesk, nori būti laimingas visą gyvenimą – pradėk kurti sodą.“ Kretingos rajone netoli Darbėnų miestelio Mažučių kaime palangiškis, buvęs karo gydytojas Šarūnas Kasmauskas nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą. Atokiame kaime pradėjo kurti japonišką sodą. Į talką pasikvietė kraštovaizdžio architektą iš Jap...

Verkių dvaro sodyba kažkada buvusi didikų Vitgenšteinų dvarų imperijos sostinė, ilgaamžė Vilniaus vyskupų rezidencija traukte traukia lankytojus. Verkių dvaro ansamblis, kurį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių, yra valstybės saugomas architektūrinis draustinis. Nemažesnės kultūrinės vertės yra ir Verkių dvaro parkas su jį supančia gamta. Šiandien atverti šlaitai pri...

Tik Akmenės rajone Ventos regioniniame parke Papilės apylinkėse galima plaktuku skaldyti paslaptingojo juros periodo uolienas ir pirštais liesti dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas, kurioms daugiau kaip 200 milijonų metų. Todėl visai suprantamas siekis šiame krašte įkurti Akmenės geoparką. Su Ventos regioninio parko gamtinėmis vertybėmis supažindina vyr. kraštotvarkininkas Justas Teiše...

Balinis vėžlys Lazdijų rajone laikomas unikaliu gyvūnu. Tai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje saugoma gyvūnų rūšis. Pas mus jie veisiami Kuciuliškių, Juodabalės ir Stračiūnų herpetologiniuose draustiniuose. Dzūkų „gelažinėmis varlėmis“ vadinami tamsūs storašarviai ropliai gyvena sekliuose ežeriukuose, kūdrose, balose, durpinėse duobėse. Baliniai vėžliai gyvena ilgiausiai iš visų Lietuvos gy...

Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas naujam gyvenimui. Jame įsikūrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras. Nauja ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ kvie...

Rambyno kalnas. Lietuvybės puoselėtojas Martynas Jankus kažkada yra pasakęs, kad Rambynas yra lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Jo neįveiks jokios audros, jei neišpeiks patys žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis. Nuo Rambyno kalno atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią. Rambyno kalnas – tai garsi senoji šventvietė. Či...

Lazdijų žemė – jotvingių palikimas. Veisiejų regioninis parkas yra Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje, kur gausu ežerų ežerėlių, upių upelių, pelkių, įsikūrusių tarp miškų. Nors šiame krašte smėlėta, nederlinga žemė, čia nuo seno gyvena žmonės santarvėje su gamta. Veisiejų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs vaizdingame Ančios pusiasalyje, XVIII a. Lietuvo...

Nemuno deltos regioninis parkas etnografiniu požiūriu yra unikalus. Tai – istorinio Mažosios Lietuvos regiono dalis, kažkada priklausiusi Šiaurės Vakarų Europos kultūrinei provincijai. Todėl čia yra specifinis šio krašto kultūrinis palikimas, kurį atspindi architektūra, kapavietės, technikos paminklai, žmonių gyvenimo būdas. Iš Kintų plauksime laivu, po to keliausime autobusu, aplankydami turistus...

„Čia apsilankęs jautiesi lyg paslaptingoje legendoje. Vaizduotėje atgimsta ledynų pašvaistės, neįžengiamos sengirių paunksmės, smilkstančios alkos, tiltai per ežero gelmes...“, – taip apie Žemaitijos nacionalinio parko grožį kalbėjo žinomas Lietuvos gamtininkas Česlovas Kudaba. Žemaitijos nacionaliniame parke saugomi piliakalniai ir alkakalniai, kapinynai ir senovės gyvenvietės. Žemaičių Kalvarijo...

Mykolas Kleopas Oginskis Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo 1873 m. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūros veikla garsėjusią rezidenciją. Šiandien atnaujinta, restauruota Plungės dvaro sodyba duris atveria lankytojams. Po gausių ūkio ir technikos naujovių, negęstančią šlovę Plungės dvaro šeimininkams pelnė mecenavimo veikla:...

Kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį Šilutė švenčia miesto gimtadienį. Kaskart šilutiškiai ieško būdų, kaip praturtinti kasdienį miestelėnų gyvenimą, kuo daugiau pritraukti svečių. Šiais metais lankytojams duris atveria Šilutės dvaras. Pamario krašto žmonės negali atsidžiaugti etnografinio regiono statusu – Mažoji Lietuva. Šilutiškiai gerbia ir myli žemaičius, tačiau nori likti savimi....

Tiek profesionalai, tiek mėgėjai nusprendė, kad nacionaline žuvimi taps lynas. Lynas skanus, užburia auksiniu atspalviu. Lynas turi lietuviško charakterio bruožų, juokauja žvejai: šiek tiek kuklus, šiek tiek slapukas, nerodantis visų savo galimybių. Rinkimų proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta paroda „Žvejyba viduramžių Klaipėdoje.“ Ežerų žvejybos muziejus pasitinka įdomia ekspozi...

Lietuva atveria naujas galimybes kelionėms, pažinimui, poilsiui ir pramogoms. Kiekvienas gali rinktis pagal pomėgius: kam įdomus geležinkelių turizmas, kam – pojūčiai gamtoje. Seniausias geležinkelis Europoje kviečia keliautojus ne tik susipažinti su vertingu istoriniu ir kultūriniu Lietuvos paveldu, bet ir pramogauti, dalyvauti edukacinėse programose. Kodėl, pavyzdžiui, nepasivaišinti keptais var...

Vandens turistai yra pamėgę Lietuvos upes. Plaukti baidarėmis jas renkasi dėl vaizdingų krantų, nesudėtingų maršrutų. Lakaja – viena iš jų. Upės tėkmė rami, nėra rėvų, nors vietomis pasitaiko užtvarų ar žemų tiltelių. Pavasaris tas metas, kai reikia apsikuopti, išvalyti upių pakrantes, paruošti jas poilsiautojams. „Pasirodo ne tik Lietuvoje ar jos pakraščiuose galima atrasti kultūros vertybių. Sos...

Kas nenorėtų pamatysi užgimstančios upės ištakų? Žygeivių pamėgtoji Verknė driekiasi per Trakų ir Prienų rajonus ir įteka į Nemuną. Jos versmės prasideda Galaverknio kaime. Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei norime išsaugoti Baltijos jūrą – turime rūpintis ištakomis, šaltiniais ir upeliais.“ Archeologas Vykintas Vaitkevičius pažymi, kad tai baltiškojo periodo...

Dotnuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1372 metais. Dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Dvaro parkas laikomas vienu turtingiausių pagal dendrologinę vertę, saugomas valstybės. Į Dotnuvą daugelį traukia užsukti buvęs bernardinų vienuolynas ir bažnyčia. Čia gerą dešimtmetį darbavosi kapucinas vienuolis Tėvas Stanislovas Dobrovolskis. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė...

Istorijos mokytoja, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė kviečia keliauto po Kėdainių kraštą, kuris kažkada garsėjo dvarų didinga praeitimi. Kelionę pradėsime nuo Taučiūnų kaimo. Prisiminsime pirmąjį Lietuvos savanorį Povilą Lukšį. Nukaksime į Stasines, aplankysime Lančiūnavos bei Pavermenio dvarus.

Bernardinų sodas, anksčiau vilniečių vadintas Sereikiškių parku, įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje, tarp Gedimino pilies bokšto, Vilnios ir Bernardinų vienuolyno. Devynių hektarų teritorijoje puoselėjamas ir VU botanikos sodas, kuris XIX a. garsino Vilnių. Kokia jo istorija? Po Bernardinų sodą pasivaikščiokime su architektūros istorike Audrone Kasperavičiene. Ji supažindins su XIX a. Vilnių garsin...

Joniškėlis garsėja seniausia iki šiol veikiančia kaimo ligonine, kuriai yra 200 metų. Dar prieš porą šimtmečių dvarininkas Ignas Karpis testamentu savo pinigus skyrė šiai ligoninei ir mokyklai Joniškėlyje. Tai buvo didelis dosnumas, kurio neregėjo to meto Europa. Kaimo ligoninę Joniškėlyje globojo Vilniaus universitetas. Ji atlaikiusi du pasaulinius karus ir dvi okupacijas, šiandien pavadinta garb...

Šiandien nebėra nei Skarulių kaimo, nei Skarulių parapijos. Sunyko. Gyventojai išsibarstė po visą Lietuvą. Tačiau jie buriasi aplink Skarulių Šv. Onos bažnyčią, primenančią gimtąsias vietas. Kaip laikosi istorijos, architektūros ir dailės paminklas, saugomas valstybės? Sakralinis muziejus Pažaislio vienuolyno ansamblyje. Vienuolyno paveldo muziejinės ekspozicijos pagrindas yra dvasinės materialinė...