Atrask Lietuvą

Sakoma, kad VDU Kauno botanikos sodas yra perlas vidury Lietuvos, įsikūręs buvusiame Jozefo Godlevskio dvaro rūmų parke. Legendomis apipintas bajoras pagal savo inicialus iškasė ir suformavo tvenkinius, tokiu būdu įsiamžindamas kraštovaizdyje. Aukštosios Fredos dvaro teritorijos unikalumas atsiskleidžia iš paukščio skrydžio. Anot architektūros istoriko prof. Vytauto Levandausko, pravartu būtų susi...

Gemologas Arūnas Kleišmantas juokauja, kad Kaune galima apsilankyti viename brangiausių arba „kišeninių“ brangakmenių muziejų, kuriame sukaupta didžiulė kolekcija brangiųjų ir retųjų mineralų. Brangakmenių muziejuje supažindinama su mineralų įvairove, jų paslaptimi ir neapsakomu grožiu. Jie surinkti iš įvairių pasaulio radimviečių. Vienas vertingiausių muziejaus eksponatų yra nauja berilo mineralo...

„Mūsų muziejuje istoriniai automobiliai turi numerius. Pas mus neveikiančių transporto priemonių nėra. Retromobiliai į gatves išrieda per šventes, muges, filmavimus ir susilaukia ypatingo dėmesio“, – mintimis dalijasi Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retropmobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis ir narys Vytautas Prekevičius. Istorinės, karinės technikos muziejuje gali...

Muziejus „Atominis bunkeris”. Kiekvienas istorinis laikotarpis palieka žmonijoje savo įspaudus. Tai, kas prieš pusšimtį metų ir daugiau per karus mums kėlė siaubą, žmonės visais įmanomais būdais stengėsi išgyventi, šiandien domina jaunimą. Anot „Atominio bunkerio” įkūrėjo Juliaus Urbaičio: „Istorijos mes neištrinsime ir neperrašysime. Bet ją žinoti ir vertinti kiekvienas turi teisę”.

Muziejus „Atominis bunkeris“. Kiekvienas istorinis laikotarpis palieka žmonijoje savo įspaudus. Tai, kas prieš pusšimtį metų ir daugiau per karus mums kėlė siaubą, žmonės visais įmanomais būdais stengėsi išgyventi, šiandien domina jaunimą. Anot „Atominio bunkerio“ įkūrėjo Juliaus Urbaičio: „Istorijos mes neištrinsime ir neperrašysime. Bet ją žinoti ir vertinti kiekvienas turi teisę“. „Atominis bun...

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Paliesiaus dvaro pastatai atiteko kolūkiui. Nacionalizuotas turtas buvo išgrobstytas, pats dvaras apgriautas, bet dar stovėjo. Jį pribaigė vietiniai gyventojai, plyta po plytos išnešioję rūmų pastato sienas. Šiandien Paliesiaus dvaras restauruotas ir atstatytas, prikeltas naujam gyvenimui. Jis orientuotas į menus, kultūrą, sportą ir sveikatinimą. Laidoje mint...

Tarp Švenčionių ir Tverečiaus stovinčią bažnyčią dažnai vadina mažąja Vilniaus katedra. Tai ir šventovė, ir muziejus, kuriame saugomi lietuvių neatrasti turtai – Vinco Smakausko tapybos darbai. Klebonas Marijonas Savickas sako, kad kol kas bažnyčią nuo nelaimių saugo gerieji angelai. Mielagėnai atšventė 500 m. jubiliejų. Tai vienas ryčiausių Lietuvos kampelių Ignalinos r. Atrodo, užkampis, tačiau...

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vadovas vaistininkas dr. Tauras Mekas kviečia dažniau praverti Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusio muziejaus duris. Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, atvykę tibetiečiai nedrįso nusileisti į rūsius. Mat žvalgams apžiūrėjus, nuspręsta, kad ten galimai yra sutvėrimų nagų, kurie panašūs į gyvate...

1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Da...

Anot archeologo dr. Kęstučio Katalyno, ne visi gerai pažįsta Vinių. Ir visai nekeista. Jį pamatyti ir naujai atrasti gali padėti istorikai, archeologai ir kiti specialistai, kad tik būtų noro!

Zervynų kaimas, kryžiai apjuosti prijuostėmis, Ūlos akies versmė, Čepkelių raistas, grybiena kvepianti žemė, Marcinkonių etnografinio ansamblio dainos, papročiai, senieji amatai ir tradicijos – ar tai ne Dzūkija? Su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vertybėmis supažindins direktorius Eimutis Gudelevičius, pavaduotojas ornitologas Eugenijus Drobelis, Marcinkonių...

Tai, kad Lietuvoje galima paragauti ką tik iš židinio ištraukto visų pamėgto deserto šakočio, mūsų nestebina. Bet gal stebina tai, kad šis skanėstas pateko į Gineso rekordų knygą? O Briuselyje buvo pristatytas kartu su geriausiais kitų Europos šalių kulinariniais gaminiais, beje, sulaukęs gausių aplodismentų. Jaskonių kaime, 4 km nuo Druskininkų, kepamas šakotis, vyksta edukacinės pamokėlės, mokom...

Šiomis dienomis minimos žymaus gamtininko Tado Ivanausko 133-osios gimimo metinės. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų ir vienintelis Baltijos šalyse. Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo pagamintos T. Ivanausko tėvo Leonardo seniausios gyvūnų iškamšos, vėliau patekusios į muziejų iš gimtųjų namų – Lebiodkos dvaro Baltarusijoje. Visa Kauno T...

Jeigu norite patekti į pasaką, atsidurti tarp žinomų literatūros herojų arba teatrą gamtoje – taip gali atsitikti netoli Druskininkų palei tekančios Ratnyčėlės krantą įkurtame skulptoriaus Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parke. Skulptorius A. Česnulis sodyboje kalbasi su medžiais, kuriuos apipina sakmėmis ar legendomis. Kai pabosta drožti, paįvairina gyvenimą konstruodamas. Meistrui nesvetimi...

„Ir priešui reikia palikti truputį druskos“, – japonų posakį cituoja Druskos studijos įkūrėjai Tauras ir Aušra Česnulevičiai. Atokiau nuo Druskininkų centro, ant Ratnyčėlės upės kranto, savo sodyboje skulptorius Tauras ir menotyrininkė Aušra atidarė Druskos studiją, kurioje mokoma dirbti su druska ir pajusti kūrybos džiaugsmą. Šią sodybą lankė svečiai iš penkių pasaulio žemynų. O Jūs ten buvote?

„Dažnai nematome to, kas guli po mūsų kojomis“, – sako Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas. Pavartyti Žemės istorijos metraštį, susipažinti su Lietuvos geologine istorija, žemės gelmėse slypinčiais turtais yra nepaprastai įdomu. Keliaukime į Vievį, kur rasime sukauptas didžiules kolekcijas riedulių, naudingųjų iškasenų, fosilijų ir kitų milijardinę Žemės istoriją liudijančių...

Unikalios Biržų krašto apylinkės garsėja ne tik smegduobėmis, bet ir darbščiais žmonėmis. Ūkininkams Daliui ir Neringai Linkevičiams rūpi ne tik ekologinis ūkininkavimas, bet ir senelių ar prosenelių palikti seni daiktai, senovinė technika, viskas, kas autentiška. Ir keisčiausias dalykas, Sodeliškių dvaro sodyboje puikiai sugyvena šiandiena su praeitimi. Aukštaitiškoje XX a. sodyboje iš raugo gali...

Keliaujant su geologais galima patirti neįtikėtinų įspūdžių. Tarkime pabūti speleologu ir įsiropšti į sunkiai prieinamą Čiobiškio urvą. Pavyko! Ačiū geologams Jonui Satkūnui ir Vidui Mikulėnui. Pakeliui privalu apžiūrėti Bražuolės akmenį, Ausiutiškių konglomeratą. Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vis dar kviečia lankyti rudenėjantį Medžių lajų taką bei žvalgytis po Anykščių k...

Salantų regioninio parko išskirtinį kraštovaizdį suformavo paskutinysis ledynas, dengęs Šiaurės Vakarų Lietuvą. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai atveria įstabias panoramas. Salantų krašto gyventojų kuršių pilimis puošėsi Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. O kryžiai, koplytstulpiai, bažnyčios! Nors Salantų krašte riedulių netrūk...

Mažosios Lietuvos pakraštyje įsikūrę Smalininkai yra rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis ant Nemuno kranto, santakoje su Šventosios upeliu. Čia Prūsijos skalvių genties žemė. Miestelis turi įdomią ir turiningą praeitį. Po audringų amžių kaitos vienoje Nemuno pusėje liko Kaliningrado sritis, kitoje – Mažoji Lietuva. Tačiau abiejose pusėse visada gyveno lietuvių, kurių...

Viešvilės miestelis įsikūręs prie kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante, Karaliaučiaus krašte, abipus Viešvilės upelį. Galbūt ir miestelio pavadinimas iš jo kilęs. Į Mažąją Lietuvą vilioja ir paslaptingoji Karšuvos giria. Kokia Viešvilės miestelio istorija? Ką galima atrasti Karšuvos girios miškuose? Pasivaikščioti po miestelį kviečia Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Po...

Šeduvos centre atidengtas paminklas Šeduvos žydams pagerbti, sutvarkytos ir lankyti pritaikytos senosios žydų kapinės, Liaudiškių miške pastatyti monumentai masinių žydų žudynių aukoms atminti. Pasakoja Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius bei direktorius Jonas Dovydaitis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Šeduvos kultūros centro darbuotoja Izolina St...

Vištytis įsikūręs Suvalkijoje, garsėja ne tik kalvomis, bet ir piliakalniais, ežerais, akmenuotomis apylinkėmis. Aplankysime Vištyčio akmenį, pasigrožėsime tyvuliuojančiu Vištyčio ežeru, eisime Šilelio pažintiniu taku prie stebuklingojo šaltinio, klausysimės apie Vištyčio miestelį pasakojimų, legendų ir padavimų.

Iš pradžių juo buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu jis tapo paklausus įvairiose ūkio šakose. Šiame amžiuje – istorinis-turistinis traukinys. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija atsispindi parodoje „Siaurukas XX a. pradžios fotografijose“, kuri pristatoma Panevėžio siaurojo geležinkelio depe. Pasakoja vadovas Gintaras Kerbedis. „Kuris lietuvis nežino Ne...

Latgaloje, Latvijos katalikų bažnyčios centre, didžiausios katalikų šventovės Agluonos bazilikos šventoriuje, atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Pirmosios žinios apie Mindaugo kapavietę Agluonoje pasiekė iš XVII a. Nors metraščiuose tiksliai nerašoma, manoma, kad būtent Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Raštuose minima, kad 1618 m. Agluonoje, šalinant...