Atrask Lietuvą

„Dangus naktį į mus žiūri iš gilios praeities“, – sako dr. Gunaras Kakaras, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius. Kas slypi beprotiškai didžiulėje amžinoje Visatoje? Kokia jos prasmė? Ką mes joje veikiame? Šiuos ir kitus klausimus nuolat kelia lankytojai, būdami Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. O ir jo uždavinys yra ieškoti žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu. Lankytojų a...

Ant dviejų vaizdingų kalvų Stripeikių kaime stovi sodyba. Šalia įrengta lauko muziejinė ekspozicija. Bičių dievo Bubilo ir bičių deivės Austėjos skulptūros byloja, kad čia esama Senovės bitininkystės muziejaus. Kalvų papėdėje teka Tauragnos upelis, netoliese telkšo Šaminio ežerėlis. Šlaite stovintys senoviniai gultiniai bei statieji kelminiai kaladiniai aviliai mena senus Lietuvos bitininkystės la...

Istoriniuose šaltiniuose Užupis minimas XVI amžiuje. Minimas kaip vargingų gyventojų priemiestis. Šiandien Užupiui pasikeisti padėjo menininkai, senbuviai, kurie atsikraustė arba čia gyveno nuo seno. Jie įkūrė jaukias mažas galerijas, amatų centrus, parduotuvėles, kepyklėles, gėlių ar barzdaskučių salonus. Įkūrė Užupio Respubliką. Turi konstituciją, išsirinko vyriausybę. Pajausti Užupio dvasią gal...

Mažojoje Lietuvoje, Nemuno žemupyje ant paties upės kranto, išsidėstęs Bitėnų kaimas mena šimtametes žvejų ir sielininkų tradicijas, kunigą Martyną Mažvydą, knygnešį Martyną Jankų. Bitėnų kaimas žavi pušyse lizdus įsikūrusia unikalia baltųjų gandrų kolonija, Martyno Jankaus muziejumi su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu, senosiose kapinėse formuojamu panteonu, skalvių genties šventviete – Rambyno k...

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje. Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė. Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos...

Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė nutarė parodyti, kaip ir kuo gyvena žmonės Žemaitijoje. Biržuvėnuose muziejininkė Aldona Simonavičiūtė laikoma šviesiu žmogumi. Tris dešimtmečius su seserimi Laima kaupė krašto senienas ir įkūrė Biržuvėnų etnografijos muziejų. Varnių aiškiaregę Reginą žino daugelis. Vieni veržte veržiasi, kiti – ragana vadina. O ko bijoti, jei nieko bloga nepadarei...

Šiauliai yra vienuolikos muziejų miestas. Ir visi jei ypatingi, lankytojus pasitinka naujomis ekspozicijomis, edukacinėmis programomis. Muziejus pristato Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Apie Fotografijos muziejų pasakoja vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė, apie edukacinę muziejaus programą – ekspozicijų konsultan...

Žemaitijos širdis – Varnių regioninis parkas. Baltiškosios kultūros lopšys ten, kur stūkso aukščiausias Žemaitijos kalnas Medvėgalis ir kalnų karalienė Šatrija. Čia išteka didžiosios Žemaitijos upės Venta, Virvytė, Minija. Sietuvos upės pelkynuose galima aptikti senovinį slaptą, akmenimis grįstą kelią per pelkes – kūlgrindą. Apie Varnių miestą, Varnių regioninio parko išskirtines vietas pasakoja d...

Mažosios Lietuvos šerdyje, Pagėgių krašte, Vilkyškių miestelis su išlikusiu gatvių tinklu, aikštės planu yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Su Vilkyškių miesteliu supažindina Pagėgių krašto turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė, istorikas Albertas Matulevičius, vargonininkė Laura Kairienė ir Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys.

Šią vasarą Panevėžys pasitinka profesionaliu menu. Panevėžio turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė siūlo užsukti į Panevėžio dailės galeriją, kurioje pasitinka direktorė Jolanta Lebednykienė, darbuotojos Aurelija Kavaliauskaitė ir Ieva Kuzminskaitė, dailininkas Arūnas Stančikas ir keramikas Eugenijus Čibinskas. Po režisieriaus Juozo Miltinio palikimo studijų centrą vedžioja ved...

Mažosios Lietuvos dvasinis centras – Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuno krantus. Anapus ryškėja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, kad ant Rambyno kalno buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių. Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 1...

Šiauliai švenčia 780 m. jubiliejų ir ruošiasi priimti svečius. Norėdami būti labiau matomi, pritraukti kuo daugiau lankytojų, šiauliečiai siūlo įvairias pramogas, festivalius, koncertus, parodas, edukacijas ir pan. Šiaulių gidės Laimutė Šližienė, Vilma Stoncelienė, Irena Baliulė ir Vida Butavičienė sugalvojo temines ekskursijas po Šiaulių miestą. Mes galime susipažinti su laiko spalvomis Šiaulių a...

Vieną kartą sužiedavus ir į laisvę paleidus paukštį, įspūdis liks visam gyvenimui. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai supažindina lankytojus su paukščių žiedavimo ypatumais, Lankytojų centru, rengia ekskursijas, edukacines pamokėles apie paukščius. Po Ventės rago ornitologinę stotį vedžioja ir pasakoja vadovas Vytautas Jusys, ornitologai Vytautas Eigirdas ir Juodkrantės žiedavimo stotie...

Nidos pakraštyje stovi skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės, virtusios kraštotvarkos muziejumi. Jos išpuoštos medinėmis bei varinėmis skulptūromis, akį traukia senųjų kurėnų vėtrungės, dirbtuvės sienas remia kuršių antkapiniai paminklai – krikštai. Vieniems apsilankymas Eduardo Jonušo dirbtuvėse sukelia slogią nuotaiką, kitiems, atvirkščiai, vieta, kur galima medituoti, pasinerti į...

„Kažkada Juodkrantės būta europinio lygio kurorto“, – mintimis dalijasi istorikė dr. Nijolė Strakauskaitė. Lankysimės Juodkrantėje Martyno Liudviko Rėzos kultūros centre, Nidos senosiose etnografinėse kapinėse.

Mažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų. Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko ž...

Kuršių nerijoje, kuri pirmą kartą paminėta 1283 m., žmogaus ir gamtos ryšys visada buvo ypač glaudus. Tai – jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas nepaprasto grožio, tačiau labai trapus ir lengvai pažeidžiamas kraštas. Apie Preilos gyventojus, ieškančius tapatybės, kalbėsime su kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja redaktore Raimonda Meyer-Ravaityte. Taip pat žurnalistė kviečia į ekskursiją po Preilą. Užs...

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše Kuršių nerija atsidūrė dėl išskirtinės vertės. Jos gamtos unikalumas pripažintas visame pasaulyje. Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Tai nepaprasto grožio Baltijos jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis su daugybe unikalių gamtos ir kultūros...

Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė kviečia keliauti žilojo Nemuno vingiais, pakrantėmis, miškais. Prienų šile ant Nemuno kranto įkurtoje Giraitiškių poilsiavietėje galima ne tik pailsėti, bet ir pasigrožėti viena gražiausių Škėvonių atodangų, Naravų piliakalniu. Važiuojant keliu Alytus–Prienai, šiukštu nepravažiuoti Balbieriškio atodangos. Sustoti prie Nemuno kilpos pau...

Prienų apylinkės pilnos netikėtumų. Vien tik apie Nemuno kilpas galima pasakoti valandų valandas. Nuostabioje gamtoje tarsi susilieji su pasauliu ir tampi maža jo dalimi. Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten gyvenančių ir kuriančių žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką. Kelionę pradėsime nuo Birštono lankytojų centro, kurame mus pasitiks Nemuno kilpų regioninio p...

„Man patinka Lietuvos istorija ir labai myliu Vilniaus senamiestį“, – laidos „Atrask Lietuvą“ klausytojams sako Vilniaus stačiatikių katedros ir Šv. Paraskevės bažnyčios klebonas Vitalijus Mockus. Ortodoksų (stačiatikių) šventovių Vilniuje daug būta. Vienos tebestovi ir džiugina akį, kitos, deja, istorijos skersvėjų neatlaikiusios. Vitalijus Mockus, ortodoksų kunigas, domisi jų palikimu Vilniuje i...

Šešių dalių istorinis BBC serialas pagal L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ daugiausiai buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose. Jis tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje ir sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorine Lietuva. „Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą. Anot VTD di...

„Svarbiausias gyvenimo uždavinys – išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai per vėlai ateina žmogui toji mintis galvon“, – rašė Vincas Krėvė-Mickevičius („Skirgaila“). Keliausime į lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškę. Varėnos r., Merkinės seniūnijoje, Subartonių...

Lietuvoje gyvenantys totoriai yra ištikimi mūsų istorinio, kultūrinio paveldo bei valstybingumo puoselėtojai. Tai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiau kaip prieš 600 metų. Nedaug liko kapinių, mečečių, maldos namų, liudijančių totorių tikėjimą, gyvenimą Lietuvos kaimuose. O ir tie pamažu nyksta, jaunesnieji išsivaikšto po Lietuvą ir vis sunkiau besurast...

„Nuo 1906 m. Vilniuje ėmė veikti Marijos ir Jurgio Šlapelių įkurtas knygynas. Tai išskirtinis reiškinys mūsų kultūros istorijoje... Bet kuris lietuvis, vykdamas į Vilnių, žinojo, kad Šlapelių knygyne visada susiras tautiečių, gaus informacijos apie darbą ar prieglobstį,“ – knygoje „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ rašo prof. Albertas Klimka. Šiandien knygyno nėra, tik prik...