Atrask Lietuvą

Neries regioninio parko darbuotojai deda daug pastangų, kviesdami Lietuvos gyventojus ir svečius aplankyti nuostabaus grožio unikalias gamtos ir kultūros paveldo vietas bei objektus Vilniaus rajone. Netrukus Dūkštų ąžuolynas pasitiks atsinaujinęs šimto ąžuoliukų giraite, kurią, besigerėdami bundančiu pavasariu, nuklotu sužaliavusiu plukių kilimu, sodins taip pat ir lankytojai. Karmazinų, Buivydų p...

Karaimai – mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. XIV a. pab. Vytautas pasiekė Krymo pusiasalį ir po pergalės mūšio su Aukso orda į Lietuvą atsivežė apie 400 karaimų šeimų. Jos buvo apgyvendintos Trakuose, vėliau karaimų gyvenvietės įsikūrė šiaurės Lietuvoje. Trakuose dalis karaimų ėjo pilių sargybą, kita dalis vertėsi žemdirbyste, prekyba ir amatais. Karaimams dar labiau įsitvirtinti...

Tragiškus XX a. Lietuvos įvykius mena Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, esantis Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Puošnus klasicizmo stiliaus architektūros ansamblis Neries pakrantėje iki XX a. vidurio garsėjo kaip vienas iš Vilniaus kultūros židinių. Deja, sovietinės okupacijos metais nacionalizuota dvaro teritorija tapo vieta, kurioje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. K...

„Kalba turi didžiulę kūrybinę galią, ji pati save kuria ir mums yra padovanota. Ji nėra baigtinė, ji – begalinė. Mes siekiame Kalbos muziejuje, įkurtame Lietuvių kalbos institute, atskleisti ir parodyti lietuvių kalbos fenomeną“, – sako dr. Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejaus „Lituanistikos židinys“ tikslas yra patraukliai ir šiuolaikiškai perteikti visuomenei naujausia...

Pačiame Vilniaus centre, S. Daukanto a. 1, po Šv. Kryžiaus bažnyčia, trykšta šaltinis, menantis vienuolių pranciškonų atėjimą į Lietuvą. Daug kas jį laiko stebuklingu. Tačiau Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos sesuo Onutė mano kitaip: „Šaltinis jokių stebuklingų galių neturi. Ne vanduo esminis dalykas, gydo tikėjimas. Žmogus atėjęs prisiliečia prie vandens,...

„Vilniuje yra Valdovų rūmai, Nacionalinė dailės galerija, istoriniai ir kultūros centrai, kuriais galima didžiuotis. Tačiau Vilnius neturi savo miesto istorijos muziejaus. Mūsų tikslas – per penkerius metus parengti ekspozicijas, supažindinančias su miesto technine, pramonine, industrijos raidos istorija“, – sako dešimtmetį švenčiančio Energetikos ir technikos muziejaus direktorė Rasa Augutytė. Ši...

Nuo smuklės iki muziejaus. Šiandien Šv. Mykolo g. 12 įsikūręs Baltijos gintaro meno muziejus kviečia lankytojus ne tik apžiūrėti originaliai ir meistriškai pateiktą Baltijos gintaro susidarymo istoriją, bet ir susipažinti su paveldu, XVII a. architektūros ypatumais, nusileisti į renesanso stiliaus rūsį ir pajusti senovės Vilniaus dvasią. Baltijos gintaro meno centro savininko Kazimiero Mizgirio už...

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsi...

Neseniai viena iš Medininkų pilies menių pasipildė 13 kvadratinių metrų dydžio tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslu „Rūstybės diena“. Anot tapytojo, mūsų istorija tokia didinga, kad į mažus formatus ji netelpa: „Džiaugiuosi, kad prieš dešimt metų pradėjęs domėtis Lietuvos istorija, savo potyrius sugebėjau perkelti į drobes ir dabar esu laimingas menininkas“. Be to, kad pamatėme paveikslą...

„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu, papasakosiu, išmokysiu jodinėti, su vėjeliu rogėmis praskriesime miško keliukais, supažindinsiu su istorine Žiga, kuri kojas mirkė Juodojoje jūroje, kanopomis...

„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė. Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per t...

Anot Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus, pabuvę modernioje muziejaus aplinkoje, tikrai įgysite vertingų žinių. Mažoje patalpoje Vilniaus centre per du aukštus išsidėsčiusiose penkiose salėse galima susipažinti su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų. Lankytoja...

„Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų, buvai ir būsi grožių grožis krašto“, – eilėmis prabyla Aukštadvario poetas Valentinas Vytautas Navickas. Aukštadvario miškingame, kalvotame, ežeringame kraštovaizdyje yra per šimtą gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų. Aukščiausiose Dzūkų aukštumų kalvose tėkmę pradeda Verknės ir Strėvos upės. Pratakūs aukštupiai jungia 43 ežerus. Tik Aukštadvario...

Nauja ekspozicija Lankytojų centre „Aukštadvaris – Karališkojo vieškelio kryžkelė“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Aukštadvario regioninio parko saugomos teritorijos gamtos ypatumais ir kultūriniais lobiais. Trakuose atidaryta didžiausia šalyje čiuožykla po atviru dangumi. Aukštadvario regioninio parko Lankytojų centro atidarytoje ekspozicijoje „Aukštadvaris – Karališkasis vieškelio kryžkelė...

Lentvario parapijos klebonas Gintaras Petronis džiaugiasi matydamas parapijos ateitį: kuriasi naujakuriai, tuokiasi jaunimas, gimsta vaikai, parapija auga. Lietuvos žmonės ir svečiai atranda XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklą – Lentvario bažnyčią. Lentvario parapijos klebonas G. Petronis kviečia užsukti į bažnyčią, jei ne pasimelsti, tai bent apžiūrėti interjerą, pasigrožėti dekoru,...

Lentvarį atrandame iš naujo. Traukos objektu tampa bažnyčia – vertingas XX a. istorizmo architektūros ir dailės paminklas, taip pat XIX–XX a. sandūroje Lentvario dvaras bei parkas, priklausęs grafo Vladislovo Tiškevičiaus šeimai. Šiandien Lentvario parkas specialistų laikomas vienu brandžiausių prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andre kūriniu. Nors Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas sako, k...

Vienos seniausių Lietuvos vaistinių istorija siekia 150 metų. Viskas prasidėjo XIX a., kai provizoriaus Fiodoro Geldnerio įsteigta vaistinė, susidūrusi su sunkumais, buvo nupirkta vietos kunigo farmacijos amato išmokusiam sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui. Maskvoje įgijęs žinių, V. Aleksandravičius grįžo į Lietuvą ir Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, pradėjo dirbti vaistininku. Vėliau tėvo pė...

Pasak istorikų, Viekšnių gyvenvietė buvusi jau XIII a. XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir dvaras, kurį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. Dešiniajame Ventos krante, sukant į Viekšnius, iš tolo matyti 1953 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurią pašventino žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Kaip ir kuo šiandien gyvena viekšniškiai? Kaip sutiko šventes? Po mies...

„Aš nemanau, kad gražiai apdorotas metalas pjautųsi su gamta, medžiu ar akmeniu. Tačiau kiekvienas kūrinys turi atrasti savo vietą ir erdvę“, – sako meninės kalvystės kūrėjas Česlovas Pečetauskas. Česlovas Pečetauskas, ketvirtos kartos kalvis, gyvena ir kuria Mažeikų rajone, Viekšnių miestelyje. Dar ant masyvaus priekalo metalą „kalbino“ jo prosenelis, senelis ir tėvas. Gal todėl šiandien metalas...

Jadvyga Balvočiūtė, žinoma žolininkė provizorė, sako, kad gamta – pilna vaistų. Tik reikia juos mokėti atpažinti, prisirinkti ir panaudoti pagal paskirtį. Deja, retas kuris žino gerą receptą nuo ligos. Mažeikų rajone, Viekšnių valsčiuje, Gyvolių kaime prie Virvytės ir Ventos santakos, gimusi Jadvyga Balvočiūtė nuo pat vaikystės domėjosi augalais, iš savo senelės gavo pirmąsias liaudies medicinos ž...

„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru didžiuojasi bene kiekvienas Europos miestas“, – sako Žaislų muziejaus įkūrėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai. Brandinta mintis virto realyb...

Vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas Anykščių apylinkėse jaunimo švenčiamas kumeliuko krikštynas taip aprašė: „Iš žirnių, aguonų, kanapių ir medaus kaimo mergos suruošdavo specialų patiekalą „čvilkinį“, išvirdavo „arielkos“ su medumi ir, pasikvietę bernus, švęsdavo.“ Dar senovės graikai ir romėnai žirgams statė mauzoliejus, jų atvaizdus kalė monetose. Aleksandras Makedonietis, mirus mylimam žirg...

Mokslas teigia, kad žmogus žirgą prisijaukino dar akmens amžiuje, prieš kokius 5000 metų. Prisijaukinusios žirgą, indoeuropietiškos kilties tautos lengvai pasklido po Eurazijos platybes. Ypatinga žirgo reikšmė ir mūsų tautos istorijoje. Netoli Anykščių, Niūronių kaime, įsikūręs vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus. Jame eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, arklio gadynės transporto prie...

„Gali tik stebėtis, kaip per pastaruosius metus keičiasi Anykščiai. Tradiciškai šis miestas traukia literatūros kultūros židiniais, muziejų gausa. Tačiau jau keletą metų juntamas poreikis kultūrinį turizmą jungti su pramogomis. Ir mes jau turime ką pasiūlyti“, – sako TIC direktorius Rimantas Sereičikas. Anykščių geležinkelio stotis skaičiuoja šimtmetį. Jame įsikūrusi Siauruko muziejaus ekspozicija...

„Gal ir suprato Brisius, kodėl tasai žmogus jį užmušė, tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai, mirdamas, tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti...“ Niūronių kaime iš Biliūnų sodybos teišlikusi tik gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, trumpus sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo...