Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Kviečiame klausytis LMA Vrublevskių bibliotekoje vykusio mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) pristatymo audio įrašo. Knygos pristatyme dalyvavo pats studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas dr. Sigitas Narbutas. Panegirika – tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sak...

Nepaprastai įvairiapusiška Akademiko veikla, apimanti daug kultūros, švietimo ir mokslo sričių, plati jo interesų ir pomėgių aprėptis – teatras, opera, baletas, dailė, fotografija. Ieškantis, randantis ir nenurimstantis Algirdas Gaižutis ir šiandien. Mokslininkas jaučia ir išgyvena nuolatinį nerimą dėl lietuvių kalbos, mokslo, švietimo, kultūros ir Lietuvos valstybės ateities. Ant Akademiko darbo...

2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties. Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo...

2021-ieji paskelbti Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Rugsėjo 24 d. minėsime 400 metų nuo žymiausio Lietuvos valstybės veikėjo, garsaus Lietuvos-Lenkijos karo vado žūties. Kokį Jono Karolio Chodkevičiaus paveikslą mums nutapė lotyniškai rašę senosios Lietuvos poetai? Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Jono Karolio Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo...

Kviečiame pasiklausyti dr. Ingės Lukšaitės pranešimo apie jos tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo Rytų Europos mokslinių tyrimų institute Vilniuje, veikusiame dabartiniuose LMA Vrublevskių bibliotekos rūmuose 1930 – 1939 m. Pranešimas skaitytas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vykusioje, Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuj...

Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“. Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atli...

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos paroda „Šimtmečių istorijos liudininkai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“ buvo papildyta unikalia religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos. Apie privačią kolekciją, jos kaupimo aplinkybes garso įraše pasakoja kolekcininkas muftijus A. Beganskas.

Renginius, skirtus totorių kultūros ir istorijos metams, ir kitas galimybes pažinti šios bendruomenės paveldą garso įraše aptaria viena iš parodos Bibliotekoje autorių dr. Galina Miškinienė.

2021-aisiais sukanka 350 metų, kai pradėjo veikti (1671) Vilniaus pranciškonų spaustuvė. Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda vien iš joje saugomų leidinių. Paroda T. Vrublevskio skaitykloje veiks iki rugsėjo 30 dienos. Ar ši garbinga sukaktis bus proga tyrėjams įdėmiau pažvelgti į Mažesniųjų brolių konventualų Vilniaus leidinius ir taip praturtinti LDK spaudos istorijos pažinimą? Gar...

„Ne aš pasirinkau Jankų, tai jis pasirinko mane". Taip sako akademikas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, naujausios knygos apie Martyną Jankų autorius, prof. habil. dr. Domas Kaunas. Martynas Jankus (1858-1946) - istorinė asmenybė. Dar gyvas jis buvo heroizuotas, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos, jam gyvam esant pastatytas monumentas. Svarbus ir jo vaidmuo lietuvių spaudos istorijo...

Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų. Vis daugiau keliautojų leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, u...

Masonų judėjimas senosios Lietuvos ir Europos visuomenės istorijoje paliko ryškius savo veiklos ženklus. Šis paslaptimis apgaubtas judėjimas jau yra šiek tiek tyrėjų nagrinėtas mecenatystės, muzikinės kultūros, dailėtyros aspektais, bet visuomenei iš esmės lieka mažai žinomas. Apie masonų knygas, sukauptas Lietuvoje, laidoje iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.    Dalyvauja prof. Arvydas Pace...

Dauguma knygų karo tema parašytos lotynų ar kitomis Europos šalių kalbomis, apimančios laikotarpius nuo antikos iki mūsų dienų. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija. Karai kildavo iš keršto, dėl moterų, religinių poreikių arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Laidoje dalyvauja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė, dr. S...

Prabėgo 120 metų nuo Lietuvos astronomo, matematiko, akademiko, Lietuvos mokslo istoriko prof. Pauliaus Slavėno gimimo. Lietuvis, užaugęs Maskvoje, tapęs pirmuoju Lietuvos universiteto absolventu, o kaip mokslininkas subrendęs prestižiniame JAV Jeilio universitete. Apie mokslininko požiūrį į lietuvių tautos reikalus, 1958 m. inicijuotą Baltijos mokslo istorikų konferenciją ir grandiozinius tikslus...

Šiame technologijų amžiuje retai susimąstome, kad kadaise ir pats rašymas buvo tikras menas. Kaligrafijos paslapčių dėka įvaldyti skirtingi rašymo kursyvai: gotikinis, barokinis ir kiti, kuriuos šiandien vienu pelės mygtuko spustelėjimu keičiame savo kompiuteryje. Ką apie to meto kilminguosius buvo galima pasakyti iš jų rašybos? Kaip rašymas atspindėjo jų išsilavinimą ir net sveikatos būklę? Apie...

1400 m. liepos mėnesį Vytauto žmona Ona lankėsi Vokiečių Ordine. Su kokia misija į šiuos kraštus vyko Ona Vytautienė? Kaip atrodė tinkamas aukšto rango svečių priėmimas? Kur jie būdavo apgyvendinami? Ką tuo metu didikai valgydavo ir gerdavo puotų metu ir kokias dovanas vieni kitiems teikdavo? Apie visą tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Rūta Čapaitė. 

Kviečiame klausytis audio įrašo apie naujas knygas vokiečių kalba. Užsisakydami šias knygas mūsų bibliotekoje galėsite sužinoti dar daugiau apie knygų spausdinimo istoriją, Mocartų šeimą, dailės istoriją, raganų legendas ri istorinių rašytinių dokumentų šifravimą. Anotacijas parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.

Kviečiame klausytis dr. Gitos Drungilienės paskaitos apie vieną puošniausių Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų rankraštinių knygų. Tai yra Vilniaus katedroje veikusios Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos narių knyga, arba Albumas, kaip išgraviruota jos viršelyje (originaliai – Album Archiconfraternitatis Dulcissimi Nominis Mariae). Ši religinė dvasi...

Šių metų gegužės mėnesį akademikas geologas, minerologas Algimantas Grigelis minėjo 90-ies metų jubiliejų. Ta proga prisimename profesorių ir siūlome paklausyti garso įrašo apie Ignotą Domeiką, kurio vardas ir darbai A. Grigelio dėka buvo priminti visuomenei prieš ketverius metus. Domeika – istorinė asmenybė, kurios vardu pavadintas mineralas, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir šiandien jau neįma...

Šiemet minėsime Birželio sukilimo 80–metį. Šiam pasipriešinimo reiškiniui vis dar trūksta diskusijų ir išsamių istorinių tyrimų. Neretai kalbėdami apie to meto “Birželio įvykius” mes dažnai net negalime įvardinti, apie kokią lietuvių kovą kalbame. Kas dėjosi anuomet Lietuvoje, kaip buvo organizuojamas pasipriešinimas okupantui ir kodėl sukilimo rengėjai tapo abiejų totalitarinių režimų aukomis? Ap...

Pristatome Vrublevskių bibliotekos bibliografės B. Kisielienės parengtą knygos „Netituluotas bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC" (sudarytojai dr. D. Čiočytė, dr. G. Mikelaitis) apžvalgą. 

LMA Vrublevskių biblioteka, šiais metais minėdama iškilaus kunigo Vaclovo Aliulio 100-ąsias gimimo metines, parengė virtualią parodą „Tikėjimo vagą gilyn ir platyn!“: Vaclovo Aliulio savilaidos archyvą atvėrus“. Paroda sulaukė atgarsių, ir Bibliotekoje saugomas kunigo Vaclovo Aliulio fondas buvo papildytas geradarių dovanomis: knygomis, dokumentais, garso įrašais. Kiekvienam iš dovanotojų teko lai...

Kviečiame klausytis Eglės Paškevičiūtės - Kundrotienės pranešimo apie prof. Povilą Pakarklį ir jo ekspediciją pokariu į Karaliaučiaus kraštą, kurios metu buvo išgelbėta daugybė lietuvybei svarbių literatūros, istorijos kūrinių. Kaip pavyko išgelbėti kultūros vertybes ir kokie pavojai tykojo ekspedicijos dalyvių klausykitės šiame audio įraše. Kontraversiškai vertinamas lietuvių profesorius P. Pakar...

Šių metų gegužės mėnesį sukanka šimtas metų nuo žurnalo „ Naujoji vaidilutė" pasirodymo. Leidinys ėjo nuo 1921 iki 1940 m. Kaune, jį įsteigė, pirmuosius kelerius metus redagavo, administravo ir leido aktyvus visuomenės veikėjas, pedagogas, daugelio periodinių leidinių iniciatorius Pranas Dovydaitis. Iš pradžių žurnalas buvo skirtas mergaitėms ateitininkėms, vėliau jis tapo moterų leidiniu. Leidini...

Renkant medžiagą knygos muziejui, Bibliopoliui, buvo atkreiptas dėmesys ir į medicinos istorijos, sveikatai skirtas knygas. Bibliotekoje  tai ne pirmas kartas: leidinius, susijusius su medicinos istorija, kolegės eksponavo parodoje „Natura sanat, medicus curat: senieji medicinos dokumentai". Nutarėme atidžiau pažvelgti į jau senokai mus dominusią rankraštinę knygą, gausiai iliustruotą augalų...