Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu Lietuvą pasiekė visuotinė migracija iš Rytų Prūsijos. Lietuvos vaidmuo Rytprūsių krašto vokiečių istorijoje pokario metais buvo itin svarbus – šalis tapo prieglobsčiu tūkstančiams išbadėjusių ir nuo mirties besivaduojančių vaikų. Tačiau kalbėti apie savo likimus totalitaristinių diktatūrų aukos išdrįso tik po daugiau nei penkiasdešimties metų tylos. &nb...

Pranešime aptariama Senosios periodikos fonde saugomų XIX–XX a. leidinių, išleistų dauginimo priemonėmis: hektografu, rotatoriumi, kopijavimo aparatu, kolekcija. Tyrinėjant ją, suregistruota 255 įvairių leidėjų laikraštėlių, žurnalų, informacinių biuletenių, vienkartinių leidinių, skirtų savišvietai, informacijos sklaidai, organizaciniams klausimams ir pramogai. Kalbos atžvilgiu dauginimo priemonė...

T. Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda, skirta Onos Maksimaitienės 120-osioms gimimo metinėms pažymėti. Ši Lietuvos istorijos mokslui bei švietimo sistemai daug nusipelniusi legendinė asmenybė, gimusi 1902 metais, buvo viena pirmųjų profesionalių istorikių su universitetiniu išsilavinimu. Ji vis dar lieka nepelnytai užmiršta ir neįvertinta. Apie O. Maksimaitienės gyvenimo kelią ir nuopelnu...

Restauruojant XVI a. Tetraevangeliją, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos restauratorė Gražina Smaliukienė aiškinosi šios knygos dekoro kaip puošybos elementų visumą, sietiną su knygos turiniu. Tyrimo metu buvo atskleista Tetraevangelijos proveniencijų, įrašų, vandenženklių ir knygos sandaros elementuose užkoduota informacija. Tai leido suprasti bei paaiškinti ir Tetraevangelijoje rastas įvairių j...

Restauruojant XVI a. Tetraevangeliją, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos restauratorė Gražina Smaliukienė aiškinosi šios knygos dekoro kaip puošybos elementų visumą, sietiną su knygos turiniu. Tyrimo metu buvo atskleista Tetraevangelijos proveniencijų, įrašų, vandenženklių ir knygos sandaros elementuose užkoduota informacija. Tai leido suprasti bei paaiškinti ir Tetraevangelijoje rastas įvairių j...

Akademikas Mečislovas Žalakevičius pristato knygą „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“. Įkurtos institucijos, pasekėjai ir mokiniai 0:00 Publikacijos 6:36 Visuomeninė veikla, apdovanojimai, visuomenės įvertinimas 11:56

Akademikas Mečislovas Žalakevičius pristato ką tik išleistą savo naujausią knygą „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“. Knygą sudaro 14 dalių, 76 skyriai ir 6 baigiamieji skyreliai. Tai vientisas kūrinys, sukomponuotas pagal tam tikrą struktūrą, kurioje visos dalys ir skyriai tarpusavyje susiję ir leidžia suprasti daugelį akad., prof. Tado Ivanausko pasirinkimų, jo gyvenimą ir kelio posūkius, darbų...

Prieš 100 metų, 1922 m. pradžioje, pasirodė dvimėnesinis Lietuvos abolicionistų draugijos žurnalas „ Lietuvos abolicionistas “. Abolicionizmo idėjos gimė XIX amžiuje Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip judėjimas dėl vergijos panaikinimo. Europoje šis judėjimas įgijo kitokį pobūdį – tapo kova už moterų išlaisvinimą iš prostitucijos vergijos. Abolicionistų požiūriu, prostitucija nelaikytina teisėtu...

Ženklelių kolekcijos ir parodos „Vilnius ženkleliuose“ pristatymo renginys įvyko sausio 20 dieną. Dalyvavo parodos rengėjai dr. Birutė Railienė ir Darius Raila, kolekcininkas Kęstutis Skerys, numizmatas Vincas Ruzgas. Vakaro metu buvo aptarta šiuolaikinių ženklelių kokybė, kolekcininkų rūpesčiai, identifikuojant ženklelius, bei pasvarstyta, ar galime tikėtis Vilniui skirto ženklelio artėjančio jub...

Tęsiame paskaitų ciklą „Bibliopolio žvaigždynas“ pristatydami paskutinę 2021 m. paskaitą – dr. Redos Griškaitės „Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, arba Moteris, kurios vardu pavadinta Biblioteka“.   Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830 m. spalio 5 d.–1886 m. gruodžio 23 d.) daugiausia žinoma kaip garsaus Vilniaus advokato ir visuomenės veikėjo Tado Vrublev...

Dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja „Apie Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus senųjų knygų paveldą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“. Lektorė trumpai supažindina su Muziejaus istorija ir pateikia iš jo į Biblioteką patekusių senųjų knygų paveldo išsamų tyrimą. 1921 metais įkurto I. Luckevičiaus muziejaus atsiradimo ir gyva...

Pirmojo lietuviško statybų žurnalo šimtmetis Prieš šimtą metų Lietuvoje pasirodė pirmasis periodinis lietuviškas leidinys statybų ir architektūros tema – mėnesinis žurnalas Statybos menas ir technika . Žurnalą leido Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas, spausdino Lietuvos valstybės spaustuvė Kaune. Įdomu, kad 1988 m. žurnalo Statyba ir architektūra vyriausiasis redaktorius J...

Švietimo epochą, pritraukusią mąstytojų, filosofų, rašytojų dėmesį, reikėtų laikyti draugijų amžiumi ir filosofijos šimtmečiu. Viena tokių draugijų – masonai, arba dar kitaip vadinamieji laisvieji mūrininkai. XVIII a. plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė Prūsijos. Ten veikusioms masonų ložėms priklausė ir su lituanistika susiję žinomi mokslininkai, kultūros bei švietimo d...

1972 metų kovo 19 d. pasirodęs pirmasis Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos numeris buvo naujo pasipriešinimo sovietinei totalitarinei sistemai etapo pradžia, galimybė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje skleisti informaciją paie bažnyčios ir tikinčiųjų teisių pažeidimus, apie protesto akcijas dėl valdžios pareigūnų neteisėtos veiklos. Tai buvo skaudžiausias smūgis propaganda, melu ir smurtu grind...

Kviečiame pasiklausyti LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos Rasos Sperskienėss parengto pranešimo apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomus Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto posėdžių protokolus – vertingus lokalinės istorijos šaltinius. Juose randame įdomios informacijos apie draugijos skyrių Panevėžio krašte vei...

Kviečiame pasiklausyti audio įrašo apie naujas knygas vokiečių kalba.  Nuo senosios lietuvių kalbos etimologinio žodyno, kurį parengė Berlyno Humboldtų universiteto kalbininkai iki istorinių mūšių vaizdavimo. Nuo religijų poveikio meno raidai iki Nyderlandų tapybos ir „Mirties šokio" vėlyvaisiais Viduramžiais. Anotacijas parengė ir perskaitė Rita Novikovienė.

Leonas Panavas (1942–2011) kilo iš daug vyrų Panãvų pavardę turinčio Ignalinos krašto. Meistras minimas kai kuriose monografijose, disertacijose, mokslo straipsniuose, mokslo populiarinimo leidiniuose, knygrišystės profesionalų konferencijų pranešimuose. Apie jį prabilti skatina gausus kūrybingos vaizduotės ir išmanių rankų sukurtas knygrišystės paveldas, belaikė mirtis, jautrūs amžininkų liudijim...

Kaip ieškoti nežemiškos gyvybės? Kviečiame klausytis paskaitos, kurioje buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentas Aivaras Vilutis papasakos apie savo kelią ieškant nežemiškos gyvybės, remiantis astrobiologijos mokslu. Atlikdamas praktiką agentūroje NASA, jaunas tyrėjas pradėjo visiškai naują projektą – kaip padedant dirbtiniam intelektui sukurti statistinį nežemiškų mėginių klasi...

„Vilniaus rotušė yra vienintelė rotušė Europoje, kuri neturi laikrodžio. Rotušės laikrodis yra savivaldos simbolis, jo dūžiai, pranešdami valandas, pagal kurias vyksta visas miesto gyvenimas, sakydavo, kad mes gyvename savo mieste, savo papročiais, savo įstatymais, esame šio miesto piliečiai, dalyvaujantys jo valdyme“, – sako akademikas Libertas Klimka. Gamtos mokslų daktaras, rašytojas L. Klimka...

Ričardas Baubinas gimė 1960 m. lapkričio 15 d. Bikėnų kaime (Ignalinos rajone) . 1978 m. baigė Dūkšto vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Dar studijų metais Vilniaus universitete buvo padėti tvirti pamatai vėlesniems moksliniams tyrimams, kurie apėmė gamtą, ekologiją ir socialinį gyvenimą. Vėlesniuose tyrimuose daug dėmesio skyrė regionų...

Kviečiame pasiklausyti dr. Olgos Mastianicos paskaitos (Lietuvos istorijos institutas) paskaitos „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: liudijimai, pasakojimai, įamžinimas“. Kokį vaidmenį šiame sukilime jo vadovybė skyrė moterims? Ar Vilniuje veikė „moterų komitetai“? Kokią funkciją jie atlikdavo? Kodėl lūžinių istorinių įvykių akivaizdoje moterys neliko nuošalyje? Kiek moterų buvo patraukta baudžiamoj...

Vienuolis, pedagogas ir botanikas, vaistažolininkas – štai tokia įvairiapusė buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, gyvenusio XIX amžiuje, veikla. Dabar jis apibūdinamas ir kaip įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos gerbėjas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą buvo paskyręs tarnauti žmonėms. Gal ir nieko keisto, kad jo varda...

J. Horskio Pagarbos poemėlės ištraukos, apdainuojančios J.K.Chodkevičiaus žygius, vertimas. Vertė ir skaito S.Narbutas.

Skorulskis, Rapolas elegijos Nemirtingumo lauras fragmento vertimas. Vertė ir skaito S.Narbutas

Iš J. Mylijaus eilėraščių rinkinio Antra elegija vertimas. Vertė ir skaito S.Narbutas