Istorijos perimetrai

Sovietinė okupacija radikaliai pakeitė periodinės spaudos ir knygų leidybą Lietuvoje. Uždraudus religinę, tautinę, antitarybinę ar kitaip valdžiai neįtikusią literatūrą, kaip stichiškas visuomenės atsakas į siautėjančią cenzūrą, susiformavo savilaidos reiškinys. Apie pogrindinę spaudą sovietmečiu laidoje pokalbis su VU istorijos fakulteto istoriku doc. dr. Algirdu Jakubčioniu. Ved. Rimas Bružas

Kaip tarpukariu kūrėsi šalies žvalgybos ir saugumo institucijos gynusios teritorinį šalies vientisumą, kovojusios su grėsmėmis nacionaliniam saugumui ir nusikaltimais prieš valstybę? Kokie buvo jų darbo metodai, pareigūnai ir slaptieji bendradarbiai? Apie tai laidoje pokalbis su LGRTC istoriku dr. Severinu Vaitiekumi. Ved. Rimas Bružas

Tęsiama „Nacių bylos“ tema. 1934 m. Kaune, Teisingumo rūmuose prasidėjo nacių bylos procesas. Kuo buvo kaltinami Klaipėdos nacistinių organizacijų nariai? Kokie įrodymai paskelbti byloje, kokius nuosprendžius išgirdo kaltinamieji ir kokios buvo nacių bylos pasekmės Lietuvai? Laidoje dalyvauja Kauno istorinės prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė, Istorijos instituto istorikas Algimantas Kas...

Pirmasis nacių teismas įvyko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune. 1934 m. Lietuvos ryžtas pradėti procesą buvo lyginamas su Dovydo kova prieš Galijotą ir sulaukė didelio viso pasaulio susidomėjimo. Tačiau ar tikrai nacių teismas Lietuvoje buvo pirmuoju Niurnbergu? Apie tai laidoje diskutuoja Istorinės Kauno prezidentūros muziejininkė Ingrida Jakubavičienė ir KU BRIAI istorikas Vasilijus Safrono...

Lietuvių pabėgimai iš Sovietų Sąjungos. Nors kiekvienas atvejis buvo vertinamas kaip „tėvynės išdavimas“ ir bausmė neišvengiama, o rizika didelė, bandymų prasiveržti pro „geležinę užtvarą“ buvo daug. Tačiau kas slypi už mažiau žinomų bėglių istorijų? Kokie buvo jų tikslai ir ar iš tiesų motyvai buvo vien politiniai? Laidoje dalyvauja Lietuvos ypatingojo archyvo istorikė Vilma Ektytė ir Lietuvos gy...

Žmonija mini Holokausto 80-metį. Ar gali būti, jog žydų tautos genocido pradžia sietina su pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo dienų įvykiais dabartinėje Lietuvos teritorijoje? Laidoje dalyvauja istorikas Alfredas Rukšėnas. Ved. Rimas Bružas

1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos išvesta sovietų armija. 3 metai po Nepriklausomybės paskelbimo ir po pusę amžiaus trukusios aneksijos šalyje nebeliko okupanto kariuomenės. Tai faktas, po kuriuo slepiasi milžiniškos pastangos ir sudėtingi, iki šiol neatskleisti diplomatiniai manevrai. Laidoje dalyvauja KAM ministras, istorikas Arvydas Anušauskas. Ved. Rimas Bružas

1991 metų rugpjūčio pučas Maskvoje mėgino užgniaužti prasidėjusius demokaratinius procesus, tačiau galutinai sugriovė Sovietų Sąjungą. Desperatiškas jėgos struktūrų bandymas perimti iniciatyvą į savo rankas ir sustabdyti permainas žlugo, atverdamas kelius okupuotų respublikų nepriklausomybės judėjimams, o Lietuvai prieš 30 metų atvėrė duris į tarptautinį pripažinimą. Laidoje dalyvauja LGGRTC istor...

1940-ųjų metų vasara Nepriklausomai Lietuvai buvo paskutinė. Pirmomis sovietinės okupacijos dienomis prasidėjo masiniai suėmimai ir tremtys. Apie lemtingus ‘40-uosius, arėjančios katastrofos ženklus, nuojautas ir nuotaikas Lietuvos visuomenėje. Laidoje dalyvauja VU dėstytojas, istorikas Norbertas Černiauskas. Ved. Rimas Bružas

Romo Kalantos žūtis prieš 49-erius metus įsiūbavo audringus jaunimo protestus, šiandien vadinamus Kauno pavasariu, sukrėtusiu ne tik Lietuvą, sulaukusiu atgarsių Sovietų Sąjungoje ir nuvilnijusiu iki pat JAV. „Istorijos perimetrai“ apie 1972-ųjų Kalantines. Laidoje dayvauja VDU istorijos mokslų dr. Kastytis Antanaitis. Ved. Rimas Bružas

Dramatiškuose Antrojo pasaulinio karo įvykių paraštėse likę herojai. Nepaisydami grėsmių, lietuviai kovojo prieš nacistinės Vokietijos okupantus. Kas buvo šie žmonės ir kaip jims pavyko Lietuvoje pasipriešinti naciams? Užgožti Antrojo pasaulinio karo epizodai. Laidoje dalyvauja LGGRT direktorius, istorikas Arūnas Bubnys. Ved. Rimas Bružas

1791 m gegužės 3-osios Konstitucijos reikšmė Europos ir pasaulio teisėkūrai, dramatiškas ATR likimas ir kodėl už šią Konstituciją Lietuvos ir Lenkijos žmonės buvo pasirengę ne tik atiduoti turtus, bet ir guldyti galvas? Laidoje dalyvauja VU istorikas doc. Eligijus Raila. Ved. Rimas Bružas

1955 m. pavasarį Lietuvoje pasklido gandai dėl greitai prasidėsiančio karo ir galimo sovietų valdžios nuvertimo. „Pavasarį Lietuva bus išvaduota iš bolševikų jungo“, - skelbė masiškai platinami anoniminiai laiškai. Susiklostė kone paradoksali situacija, kai sovietų valdžios struktūros, įpratusios grubia jėga malšinti pasipriešinimą, buvo priverstos susitelkti kovai su neregimu priešu – gandais. Ap...

Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais Lietuva susidūrė su dideliais iššūkiais. Sovietų Sąjunga 1990 m. balandžio 18 dieną sustabdė žaliavų tiekimą Lietuvai ir prasidėjo 75 dienas trukusi ekonominė blokada. Kaip Lietuvai pavyko išlaviruoti ir negrįžti į griūvančios sovietų ekonomikos glėbį? Laidoje daluvauja VU Istorijos fakulteto istorikas doc. Algirdas Jakubčionis. Ved. Rimas Bružas

Bažnyčia Lietuvos istorijoje, jos lūžių momentais ir kitose sudėtingose aplinkybėse stovėjo engiamųjų pusėje. XIX a. sukilimuose, spaudos draudimo laikotarpiu ir pasiprešinimo sovietinei okupacijai metu ji buvo vienas svarbiausių polių, padėjusių ištverti spaudimą. Apie bažnyčios vaidmenį pasipriešinimo kovose ir valstybingumo procesuose kalba VU Istorijos fakulteto doc. prof. Arūnas Streikus. Ved...

1985 metais Sovietų Sąjungos politbiuras generaliniu sekretoriumi išrinko jaunesnės kartos komunistų lyderį Michailą Gorbačiovą, pradėjusį žymiąją „Perestroiką“. Kaip nutiko, jog tai, kas turėjo „perkrauti“ yrančią sovietinę imperiją, ją sugriovė? Laidoje dalyvauja VU istorikas doc. Alrgirdas Jakubčionis. Antraštė: Rimas sent Šiandien 11:13 Ved. Rimas Bružas

Muzika, ardžiusi sovietinės ideologijos pamatus ir niekais vertusi geležines uždangas. Sakoma, kad muzika ir rokas sugriovė Sovietų Sąjungą. Kokią įtaką laisvės procesams, vykusiems Lietuvoje ir visame sovietiniame lageryje turėjo roko muzika? Pokalbis su Dovydu Bluvšteinu. Ved. Rimas Bružas

Vinco Kudirkos pavardė daugeliui lietuvių pažįstama nuo vaikystės. Tačiau ar Lietuvos himno - „Tautiškos giesmės“ autoriaus šlovė neužgožia kitų šio sudėtingo likimo ir spalvingos biografijos asmenybės bruožų, veiklos ir nuopelnų? Ar Vincas Kudirka istorinėje atmintyje netapo „žmogaus su smuikeliu“ įvaizdžio įkaitu? Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikas doc. Algimantas Kasparavi...

Vienas jaunesnių signatarų, vienas kiečiausių sienų ir diplomatijos žinovų Lietuvos Taryboje, signataras, valstybininkas ir diplomatas. Politikas geriausiai įkūnijantis XXa. Lietuvą ir jos patirtą dramą, bet likęs su tauta kritiškiausiais jos istorijos momentais. Laidoje apie Nepriklausomybės akto signatarą Petrą Klimą. Dalyvauja LNM Signatarų namų istorikė Vilma Bukatė. Ved. Rimas Bružas

Artėjant vasario 16-ąjai apie vieną svarbiausių, o gal ir kertinę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo figūrą, neeilinę asmenybę savo nuveiktais darbais ir legendomis apipintu asketišku gyvenimo būdu. Apie „Aušrininką“, Nepriklausomybės akto signatarą ir Lietuvių tautos patriarchą - dr. Joną Basanavičių. Laidoje dalyvauja VU istorikas, knygos „Lietuvos Mozė“ autorius, doc. Eligijus Raila. Ved. Rimas...

1940 metais Lietuva buvo aneksuota ir įtraukta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Tai buvo valstybės pabaiga ir visų iki tol sovietų vykdytų intrigų pasekmė. Kaip nutiko, kad prieš 80 metų į Maskvą „Stalino saulės“ parvežti vyko tuometiniai inteligentai ir net nepriklausomos Lietuvos karininkai? Kaip bolševikai sugebėjo pavergti dalies elito protus ir taip nukloti kelią į okupaciją? Laidoje dalyvauja isto...

1991 metų sausio 13-ąją sovietai užgrobė Lietuvos televiziją ir radiją. Darbuotojai išvaryti, dalis archyvų užgrobti, o LTV šeimininkavo „kaspervizija“. Prasidėjo 222 dienas trukusi nacionalinio transliuotojo okupacija. Tačiau tikrieji LTV šeimininkai - darbuotojai pasiduoti neketino ir tų pačių metų kovo 6-ąją, okupantų panosėje S.Konarskio g. pradėjo bado streiką. Laidoja dalyvauja Virginija Mot...

Prieš šimtą metų 1921-ųjų kovo 30 d. pasirašyta Lietuvos-Latvijos sienos sutartis Palangą priskyrusi Lietuvai. Tuomet tai buvo vienintelis jaunosios valstybės priėjimas prie jūros. Kokiomis aplinkybėmis radosi galimybė gauti, kad ir siaurą, bet jūros koridorių? Kaip vyko derybos dėl kurorto ir kaip buvo nustatoma šiaurinė Lietuvos siena? Laidoje dalyvauja istorikas Šarūnas Liekis. Ved. Rimas Bruža...

Prieš 98 metus sausio 15-ąją prasidėjo karinė operacija, kurią amžininkai pavadins sėkmingiausia Lietuvos naujųjų laikų istorijoje, sukilimu ar „audra prie Mėmėlio“. Šios drąsios ir rizikingos karinės avantiūros rezultatas buvo stulbininatis - prie Lietuvos buvo prijungta Klaipėda ir Klaipėdos kraštas. Kaip buvo ruošiamasi puolimui, kaip vyko ši operacija ir kokia Klaipėdos reikšmė Lietuvos valsty...

Istorija nagrinėja įvykius ir reiškinius nutikusius praeityje, tačiau ar pati istorija gali tapti tyrimo objektų? Kokia istorijos funkcija šiandienėje visuomenėje, kuri vos spėja spręsti aktualias problemas? Pokalbis su kultūros istoriku Aurimu Švedu. Ved. Rimas Bružas