Istorijos perimetrai

Legendomis apipintos slaptųjų agentų istorijos virsta grožine literatūra ar meniniais kino filmais. Tačiau kiek juose yra realių įvykių ir istorinių asmenybių atspindžių? Tarpukario Kaune knibždėte knibždėjo šnipai, veikė skirtingų šalių agentai ir lietuviškos tarnybos, kovojančios prieš juos visus. Laidoje dalyvauja istorikas Bernardas Gailius. Ved. Rimas Bružas.

Istorijos įvykiai dažniausiai yra ne apie džiaugsmą ar sėkmę. Praeityje yra nutikę daug kruvinų, sudėtingų, nemalonių ir traumuojančių įvykių, kurių rezultate turime gyventi šiandien. Ar tikrai esame istorijos pasekmių produktas, kaip praeitis veikia dabartį ir kaip derėtų naviguoti kolektyvinių istorinių traumų farvateryje? Laidoje – prof. Danutė Gailienė. Ved. Rimas Bružas.

Vatikane išrinktas naujasis Katalikų Bažnyčios popiežius. Kaip veikia vienas slapčiausių pasaulyje susirinkimų? Kaip atsirado ir kaip vystėsi konklava? Kokios istorinės aplinkybės nulėmė, jog aukščiausias bažnyčios hierarchas iki šiol renkamas tokiu būdu? Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša. Ved. Rimas Bružas.

Tauta, visais laikais buvusi ne vien visuomenės paraštėse, bet ir arti įstatymo užribio. Apaugusi stereotipais ir mitais, turėjo tenkintis atstumtosios statuso. Laidoje dalyvauja Gopalas Michailovskis - tyrėjas, menininkas, Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvo ir bibliotekos vadovas, Agnieška Avin - Lietuvos sociainių mokslų centro Sociologijos instituto antropologė, vaikų ir jaunimo centr...

Kartais pasiskundžiame herojų savo istorijoje stoka. Bet ar iš tiesų yra taip? Asmenybių deficitas realus, gal ne itin akylai ieškome, o aptikę nebūtinai deramai įvertiname? „Istorijos perimetrai“ skirti aviakonstruktoriui Antanui Gustaičiui. Laidoje dalyvauja Kauno istorijos muziejaus istorikas Simonas Jazavita. Ved. Rimas Bružas.

1941 m. ir pokario trėmimai nusitaikė į tautos žiedą. Okupanto tikslas - eliminuoti geriausius, pakertant tautos potencialą. Kas anuomet tapo represijų aukomis ir ar sovietų planas sėti baimę suveikė? Ar šiandien dar jaučiame tremčių pasekmes ir kaip tai veikia dabartinę Lietuvos visuomenę? Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikai Jolita Jasinskienė ir Benas Navakauskas. Ved. Rimas Bružas

Iš apdulkėjusių, nuobodžių ir mažai kam įdomių ekspozicijų šuolis į modernias sales, interaktyvias parodas ir patrauklias erdves. Tai yra pastarųjų dešimtmečių kokybinis pokytis, atvedęs į muziejų Lietuvoje aukso amžių. Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Ved. Rimas Bružas

Tarpukario Lietuvos elitas. Kas galėjo save vadinti aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovais ir koks buvo eilinių piliečių požiūris į juos? Elito vaidmuo, funkcija ir pareigos tuometinėje visuomenėje. Laidoje dalyvauja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė. Ved. Rimas Bružas

„Kuomet klounas ateina į rūmus, jis netampa karaliumi, bet rūmai vista cirku“, – šis aforizmas pastaruoju metu prisimenamas ir vartojamas dažniau nei kada nors. Tiek klounas, tiek rūmai šiuo atveju nėra abstraktūs. Donaldui Trumpui dar nespėjus poste apšilti kojų, jis apvertė nusistovėjusią pasaulio tvarką ir chaoso tampa vis daugiau. Kas toks yra Donaldas Trumpas? Koks buvo jo kelias į Baltuosius...

Kadaise atrodęs kone nepasiekiama svajone, šiandien Dakaro ralis daugeliui tapo įprastomis lentynėmis. Legendomis apipintame, sudėtingiausiomis pasaulio varžybomis vadinamame ralyje lietuviai dalyvauja kasmet ir spaudimas pergalių vis stiprėja. Nuo ko prasidėjo legendinis Dakaras ir kokia jo istorija? Laidoje dalyvauja lenktynininkas Karolis Raišys. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos aukso amžiumi vadintas XX a. 4-asis dešimtmetis. Idealizuotas metas, kuris dar ilgus metus buvo prisimenamas su didžiule nostalgija. Ar tai iš tiesų buvo geriausias tarpukario respublikos laikotarpis? Kokie visuomeniniai, valstybiniai ir tarptautiniai procesai vyko tuo metu ir kaip jie veikė valstybės ir žmonių kasdienybę? Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Dalia B...

1863-1864-ųjų sukilimas Lietuvoje. Kaip ir kuo prie sukilėlių prisidėjo moterys ir koks buvo jų vaidmuo šioje nelygioje, bet teisingoje kovoje? „Juodųjų našlių“ juodi rūbai tapo tyliu pasipriešinimo imperijai simboliu, siutinusiu jos pakalikus. Laidoje dalyvauja istorikė Jolanta Karpavičienė. Ved. Rimas Bružas

Psichiatrija sovietmečiu buvo paversta režimo įrankiu. Prasta higiena, nepakankamas maitinimas, po du ligonius vienoje lovoje, smurtas, patyčios, medicininiai eksperimentai ir koncentracijos stovyklą primenančios sąlygos. Pacientai – nuo dvasios negalią turinčių iki sistemai neįtikusių ir tokiu būdu nutildytų asmenų. Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Tomas Vaiset...

Holokausto Lietuvoje žaizda pati neužgis, kol nebūsime atviri sau. Kol neatsistosime prieš veidrodį ir nepažiūrėsime sau į akis. Laidoje dalyvauja LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys. Ved. Rimas Bružas

Metų pradžioje Katedroje buvo atrastos Lietuvos valdovų karūnos. Atradimas, kurio neįmanoma pervertinti, bet ar gebame pasinaudoti nematerialiąja tokių lobių puse? Ar gali radiniai pasitarnauti patriotizmo skatinimui ir istorijos populiarinimui? Laidoje dalyvauja archeologas Saulius Poderis. Ved. Rimas Bružas

Sausio 1-oji ne tik metų pradžia, bet ir Lietuvos vėliavos diena. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo pirmą kartą iškelta Gedimino kalne ir kaip nutiko, kad turime ne dvispalvę, o trispavę valstybinę vėliavą? Laidoje dalyvauja istorikas Arvydas Anušauskas. Ved. Rimas Bružas

Nutylėta ir ignoruota sovietmečio pusė – apleisti, atskirti ir už šeimos ribų atsidūrę vaikai. Kokių motyvų vedami tėvai priimdavo sprendimą atsisakyti savo vaikų, o kada okupacinė valdžia nuspręsdavo juos atskirti nuo šeimos? Panaikinant vaikus buvo sprendžiamos ne tik asmeninės ar visuomeninės, bet net ir valstybinės problemos. Apie atsikratymą vaikais sovietmečio Lietuvoje. Laidoje dalyvauja Li...

Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare Rytų Prūsijos vaikams atnešė siaubą. Jie matė gimtuosius namus niokojančius sovietų karius, matė tankų traiškomas pabėgelių kolonas. Netekę ar atskirti nuo tėvų, jie gavo „vilko vaikų“ pavadinimą. Ieškodami maisto ir išsigelbėjimo, jie traukė į Lietuvą. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto doktarantė Rūta Matimaitytė. Ved. Rimas Bružas

Kauno zoologijos sodas žinomas visiems, tačiau jo istoriją papasakoti gali nedaugelis. „Istorijos perimetrai“ keliauja į XX a. pradžią, kuomet gamtininkui Tadui Ivanauskui kilo idėja vaizdingame slėnyje įkurti zoologijos sodą, tačiau šiai minčiai lengvai įsikūnyti nebuvo lemta. Kaip kūrėsi iki šiol veikiantis zoologijos sodas, kokius pakilimus ir nuosmukius jam buvo paruošusi istorija? Laidoje dal...

Priversti palikti Lietuvą tapo svarbiausiais jos išlaisvinimo misijos veikėjais. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas iš krašto išvijo tūkstančius lietuvių, palikusių namus ir tapusių pabėgėliais. Tačiau laisvajame pasaulyje sukūrusiais stebuklą. Svarbiausios žinios apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, jo veiklą ir nuopelnus mūsų laisvės byloje. Laidoje dalyvauja istorikas...

Kauno IX fortas – šiurpiomis legendomis apaugusi vieta, iki šiol traukianti lankytojus ir smalsuolius. Kokia buvo šio objekto pirminė paskirtis, kokią funkciją atliko tarpukariu ir kaip nutiko, kad jam buvo lemta tapti vienu holokausto Lietuvoje simbolių. Laidoje dalyvauja Kauno IX forto istorikas Vytautas Petrikėnas. Ved. Rimas Bružas

Prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Koks buvo šios šiandien svarbų vaidmenį krašto gynybos schemose atliekančios organizacijos kelias ir raida? Pokalbis su Šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu. Ved. Rimas Bružas

Istorijos inžinerija, falsifikacija ir kitokie mėginimai Antrojo pasaulinio karo metais savo naudai interpretuoti įvykius. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto bakalauro studijų ketvirtakursis, istorikas Dominykas Rudokas. Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas. Ved. Rimas Bružas

Vincas Grybas - Vienas žymiausių XX a. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją. 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir nuo 1929 m. apsigyveno Jurbarke, kur sukūrė žymiausius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio ir kitas iki šiol išlikusias skulptūras. Tačiau pirmomis Antrojo pasaulinio...

Valstybingumo atkūrimo dokumentai tarsi šalies gimimo liudijimai. Nepervertinamai svarbūs ir reikšmingi kiekvienos valstybės pamatai. Bet ne vieninteliai. Realizuota tautos valia – tik ilgo ir labai nelengvo kelio pradžia. Visa tai puikiai žinome iš mūsų nuosavos istorijos. Kiek mechanizmų turėjo būti užkurti ir pradėti deramai funkcionuoti, jog galėtume kontstatutuoti - taip, valstybė veikia. Vie...