Buvo nebėra

Šį kartą susikrauname daiktus ir sėdame į „Buvo nebėra“ laiko mašiną, kuri nukelia į 1996 metų spalį. Kaip tada atrodėme? Kas skaudino? Su kuria kaimynine valstybe pykomės? Žiūrime, klausome, analizuojame bei švelniai pasijuokiame iš savęs ir to, kokiais buvome tada. Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė

Trikotažo, nealkoholinių gėrimų ir mėsos kombinatai – dėl jų sovietmečio Utena tapo regiono pramonės centru. Tačiau nepriklausomybės epochoje čia užgimė alternatyviosios muzikos scena, atsigręžusi būtent į pagonybės idėjas. Čia atsirado grupės „Poccolus“, „Zpoan Vtenz“, „Ha Lela“ ar gotišką roko grojusi „Siela“. Vilniaus universiteto istorikų komanda ėmėsi tirti šį reiškinį. Apie tai laidoje „Buvo...

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prisimena, kad pradėjus dirbti mokytoju itin ekonomiškai sunkiu metu teko pagalvoti, ar tikrai pavyks išgyventi iš atlyginimo, papildomai imtis sargo darbo. „Reikia atiduoti pagarbą tos kartos direktoriams, kad jie sugebėjo praktiškai palikti plyname lauke užtikrinti tam tikrą mokymą, tęstinumą, išgyvenimą“, – sako jis apie mokymą permainų laikotar...

Žiniasklaidoje jų tarsi nebuvo, o tema ilgą laiką buvo laikoma tabu. LGBT bendruomenė 2000 metais Lietuvoje susidūrė ir su šmeižto kampanija Lietuvos žiniasklaidoje, kurią platinęs leidinys įvardintas kaip „smurtinis“. Treji metai prieš tai nuskambėjo ir kitas atvejis – Arkikatedroje surengtos dviejų vyrų vestuvės sukėlusios didžiulį bažnyčios pasipiktinimą. Pokalbis apie seksualines mažumas ir jų...

Prieš maždaug tridešimt metų Lietuvoje iškilo iki šiol žinomiausiais vadinami dizaineriai, kolekcijas pristatyti važiavo pasaulinio garso kūrėjai. Tačiau greta prabangos akis badė klastotės ir ne visada geriausias skonis. „Gyvenome laikotarpiu, kuris buvo kupinas klastočių. Lengviausia padirbti logotipą, užrašą – buvo labai sunku atskirti originalą nuo kopijos“, – apie „devyniasdešimtųjų“ madas ir...

Prieš 25-erius metus viso pasaulio televizijos transliavo vaizdus iš „degančios Amerikos“. 2001 m. rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulį. Minint nelinksmą sukaktį tinklalaidė „Buvo nebėra“ tradiciškai pažvelgė į archyvus. Kuo gyveno Lietuva ir pasaulis iki ir po lemtingųjų įvykių? O ką laikėme „tikra“ tragedija rugsėjo pradžioje? Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Šiame epizode išgirsite pirmosios Lietuvos vasaros, 1990 metų birželio–rugpjūčio archyvus. Kaip ekonominė blokada darė įtaką poilsiui prie jūros? Kokios buvo pirmosios valstybinės šventės? Ir netgi tai, koks tuo metu buvo degtuko ir cigaretės metimo į tolį rekordas. Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

1993 metais pirmą kartą nugriaudėjo tai, ką laikome seniausiu gamtoje vykstančiu festivaliu. Palapinės, ežeras, vakarėliai iki ryto ir laisvės pojūtis. Būtent „Bliuzo naktys“ prasidėjo kaip keliasdešimties žmonių avantiūra kažkur Žemaitijoje. Apie pirmuosius festivalius, jų iššūkius ir pasikeitusią jų virtuvę kalbame su Algirdu Barniškiu-Blėka. Laidos autoriai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Šiandien gegužės mėnesis neatsiejamas nuo Eurovizijos dainų konkurso, Lietuvos atlikėjams pavyksta užimti vis aukštesnes vietas. To nepalyginsi su situacija 1994 metais, kai į konkursą išsiuntėme Ovidijų Vyšniauską, o komentatoriai tikėjosi, kad jis nelaimės, mat reikėtų sumokėti milžiniškas pinigų sumas už organizavimą. „Absoliučiai nebuvo supratimo, kas tas konkursas, kaip jis veikia“, – nesėkmi...

1995 metais Lietuvoje buvo bandoma pasiekti Lietuvos atsispaudimų rekordą. Į tokią šventę sukvietė pasiekimus fiksuojanti agentūra „Factum“. Vėliau pasiekimų buvo įvairiausių – nuo barzda pakeltos alaus bačkos iki didžiausio sumuštinio. Apie svajones, siekius ir norą įsitvirtinti Lietuvos rekordų ar ypatingų pasiekimų knygoje kalbame su Vytautu Navaičiu. Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė

Reklamistas – taip vadinosi tuometinės Giedriaus Juozapavičiaus pareigos. Jis buvo atsakingas už daugelio užsienio prekių ženklų atkeliavimą į Lietuvą ir tai, kad mes pamėgtume naujus Vakarų skonius. O po to reikėjo atidaryti prekybos centrus. „Tuo metu tai buvo geresnio gyvenimo ženklas. Kuo daugiau modernių prekybos centrų, tuo labiau didėja pragyvenimo lygis, turime vakarietiškesnį gyvenimą“, –...

Dauguma girdėjo, tačiau yra ir mačiusių. Apie ką čia? Šiferio vagystę, žinoma. Lietuvoje nepriklausomybė prasidėjo neefektyvių kolūkių griūtimi. Žmonės susigražino žemę, tačiau šiandien šis procesas prisimenamas su kartėliu ir ironija. Kaip gimė vagiamo šiferio mitas? Apie tai pokalbis su dr. Antanu Terlecku.

Metas, kai gyventojai buvo raginami mažiau važinėti liftais ir liautis vogus elektros laidus. Dešimtąjį dešimtmetį Rusija galėjo tai prisukti, tai priveržti dujų tiekimą, chaotiški atsiskaitymai už energiją vyko traktoriais ir maisto produktais, o „Mažeikių naftos“ privatizacija sukėlė vieną didžiausių politinių skandalų istorijoje. Anot žurnalisto Ryto Staselio, atsijungti nuo Rusijos valios buvo...

1994 metais Lietuva pasiekė mirčių nuo alkoholio rekordą – pagal šiuos skaičius Vakarų visuomenes lenkėme du kartus. Sociologas Daumantas Stumbrys nagrinėja, kodėl vyrus nepriklausomoje Lietuvoje ištiko alkoholio ir sveikatos krizė. Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Balandžio 1-ąją siejame su melagių ir pokštų diena. Įvairios keistos akcijos, Užupio respublikos gimtadienis ar tris kartus vykęs „lovų slalomas“. Tačiau žiniasklaida nevengdavo juokauti – tiek „Panoramoje“, tiek kitur pasirodydavo netikri reportažai. Atsistatydinęs Seimas? Žinoma. Anksčiau laiko įvestas litas ar euras? Be abejo. Laidoje „Buvo nebėra“ analizuojame balandžio 1-osios pokštus. Laidą...

Išsivadavę iš sovietinio lagerio patraukėme į Vakarus ir ratuoti grįžome su naudotais „golfais“, „kadettais“ ir „fordais“. Prasidėjo automobilių ir jų turgų klestėjimo laikas, kuris šiandien atrodo kaip visiškai laukinė erdvė. Ką tuo metu laikėme „tautos“ automobiliu ir kokius iššūkius tai kėlė? Pirmųjų automobilių prekeivių keliais važiavome su žurnalo „Pakruoje žieds“ leidėju ir senų automobilių...

Vos pasibaigus sovietinės cenzūros laikui, LRT žurnalistams atsiverė laisvė dirbti taip, kaip nori, o radijo klausytojams amą atėmė galimybė skambinti į tiesioginį eterį bei užduoti klausimus aukščiausiems pareigūnams. Tačiau visuomeninis transliuotojas greitai susidūrė su menkančiu populiarumu, finansavimo problemomis ir savicenzūra. Specialus „Buvo nebėra“ epizodas LRT šimtmečiui su LRT RADIJO v...

Archyvai sparčiai pildosi dokumentais ir artefaktais. Tačiau kokia bus situacija su mūsų virtualiais pėdsakais, kokie dokumentai pasimetė sumaištyje ir ką iš vakardienos šaltinių paliksime saugoti archyvuose? Apie netolimos praeities archyvus kalbamės su Lietuvos valstybės naujojo archyvo archyvarėmis Rūta Sakalauskiene ir Aiguste Starkute. Tinklalaidę veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Vis mažiau santuokų, šeimyninio gyvenimo kurti neskubantis jaunimas, o šalia – tokios bėdos, kaip alimentų vengiantys sutuoktiniai ar skurde gyvenančios motinos. Dešimtojo dešimtmečio socialinės problemos ir aktualijos atsiskleidžia LRT archyvuose, kurių klausome kartu su sociologe Aušra Maslauskaite. Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.

Ar galima karo Ukrainoje užuomazgas įžvelgti daugiau nei trisdešimties metų senumo įvykiuose? LRT archyvai atskleidžia, kad ir tuomet Rusija diktavo sąlygas Ukrainai, o šios politikai manė, kad pavyks sėkmingai išlaviruoti tarp pasaulio galingųjų. „Ji save laikė didele valstybe“, – Ukrainą pirmaisiais nepriklausomybės metais prisimena buvęs ambasadorius Vytautas Plečkaitis. Vedėjai Jurga Bakaitė i...

1988 metais Vasario 16-oji buvo drausta paskutinį kartą. Prasidėjus tautiniam atgimimui tarpukario idealai, tekstai ar politiniai lyderiai vėl grįžo į viešąją erdvę. Kartu su istoriku dr. Aurelijumi Gieda kalbėjome apie Vasario 16-osios reikšmę Kovo 11-osios Lietuvoje.  Tinklalaidę rengia Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė. 

Grožinės literatūros tekstuose vis dažniau atsigręžiama į „90-ųjų“ miestą, aplinką, atsiminimus, kurie kartais perauga į fantastinius siužetus. Vieno iš tokių tekstų geografinis centras – naftininkų miestas, dar vadinamas Mažeikiais. Apie nostalgiją, netolimos praeities įvykius, siurrealų praeities pasaulį ir naujausią knygą „Raudonasis albumas“ tinklalaidėje kalbėjome su rašytoja Lina Simutyte. T...

Juokėmės visais laikais, tačiau žvelgdami atgal į ankstyvąją nepriklausomybę šiandien stebimės prastu skoniu ir lėkštais juokeliais. Tada egzistavusi humoro kultūra šiandien jau pasikeitė iš pagrindų. Kodėl tada juokėmės iš Petriuko, o į humoro varžytuvių „Juokis“ gastroles būdavo išperkami visi bilietai? Apie humorą ir „jumorą“ LRT RADIJO laidoje „Buvo nebėra“ kalbame su dr. Salomėja Bandoriūte-L...

Planas po sovietmečio grąžinti nusavintą žemę buvusiems savininkams buvo vienas ambicingiausių regione. Tada tikėtasi idiliško sugrįžimo į tarpukario sodžių, tačiau greitai iškilo norintieji pasipelnyti. Sociologas Karolis Dambrauskas tyrinėjo, kaip vyko restitucija pietryčių Lietuvoje ir klausia, kodėl procesas nebuvo vienodai teisingas visiems. Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.

Šefas Gintas ir dalininkas Sigis, arba Tautvydas Rasiulis ir Mantas Pelakauskas jau dešimt metų iki smulkmenų atkūrinėja dešimtojo dešimtmečio kasdienybę kaip išgalvota reklamos agentūra „Faksimilis“. Pasak jų, beveik absoliuti dauguma pasakojimų yra realūs. Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė