Istorijos perimetrai

Istorija ne vien priežastinių ryšių rezginys. Dažnai tai su kaltės jausmu persipynęs pasekmių šleifas. Karo nusikaltimai ir kaltė. XX a. karus pradėjo valstybių vadovai ir diktatoriai, tačiau pasekmės krito ant visos agresoriaus tautos. Ko galima pasimokyti iš praeities? Laidoje dalyvauja prof. Danutė Gailienė ir istorikas Aurimas Švedas. Ved. Rimas Bružas

Genocido terminas Ukrainos istorijoje naudotas ne kartą. XX a. ketvirtame dešimtmetyje sovietų vykdytai kolektyvizacijai ukrainiečių ūkininkai pasipriešino ir sulaukė bolševikų keršto. Atsisakę stoti į kolūkius regionai buvo izoliuoti, rekvizuoti ne tik maisto produktai, atimti net įrankiai jiems pasigaminti ir žmonės palikti mirti badu. Tikslingai suplanuoto ir 1932–1933 m. sovietų įvykdyto Holod...

Sovietų Sąjungos ir Afganistano kare dalyvavo 5 tūkstančiai lietuvių. 100 negrįžo, tiek pat buvo suluošinti. Buvę „afganai“ iki šiol prisimena ano karo siaubus ir lygina šiandieninę Rusijos agresiją Ukrainoje, su sovietinės kariuomenės veiksmais ir taktika Afganistane. Kas pasiketė po 40 metų? Pokalbis su Afganistane kovojusiais Daliumi Didika ir Virginijumi Skemundriu. Ved. Rimas Bružas

1941 metų tremtys pasmerktųjų dienoraščių puslapiuose. Užrašyti žodžiai liudija sovietų vykdytas metodiškas trėmimų instrukcijas ir budelių bylose įkalčiais tapę lietuvių tremtinių dienoraščiai. Pokalbis su LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyriausiąja muziejininke Ramune Driaučiūnaite. Ved. Rimas Bružas

Kas buvo Stepanas Bandera? Kovotojas už Ukrainos nepriklausomybę, Rusijos propagandos paverstas nacių koloborantu, ar Ukrainos valstybės steigėjas, tapęs šiandienės ukrainiečių kovos už laisvę simboliu? Laidoje dalyvauja Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita ir LGGRTC istorikas dr. Darius Juodis. Ved. Rimas Bružas

Vykstant karui Ukrainoje, Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkų vieši pasisakymai daugelį šokiravo. Ar atskirų kunigų išsakytas palaikymas Kremliaus agresijai yra visos stačiatikių bažnyčios pozicija ar vien pasiklydusių jos tarnų kliedesiai? Kaip XX a. klostėsi stačiatikių bažnyčios santykiai su režimais Rusijoje? Laidoje dalyvauja Ortodoksų bažnyčios kunigas Gintaras Sungaila, VU Istorijos fa...

Moderniais laikais kare skundžiamasi ne informacijos trūkumu, bet jos pertekliumi. Jos sraute dažnai gana keblu nustatyti ribą tarp patikimos žinios ir melagienos. Kritiškai svarbu objektyviai vertinti viešai prieinamą informaciją ir tikrinti šaltinius. Kaip informacija padėjo laimėti karus praeityje ir kaip tapdavo mūšių pralaimėjimo priežastimi? Laidoje dalyvauja VDU Filosofijos ir socialinės kr...

Istorija - informacinių karų laukas. Rusijos mėginimai perrašyti Ukrainos istoriją lengvai demaskuojami istorikų, tačiau kokį poveikį daro visuomenei? Laidoje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistas Karolis Zikaras ir karo istorikas Valdas Rakutis. Ved. Rimas Bružas

XX a. karų pradžios istorijos skirtingos, tačiau jose galima įžvelgti dėsningumų. Vieni prasidėdavo netikėtu užpuolimu, antrų pradžiai pasitelktos provokacijos. Karus įsukdavo sukritusios aplinkybės ar fatališka įvykių seka ginkluotus konfliktus paversdavo neišvengiamais. Apie tai pokalbis su karo istoriku prof. Valdu Rakučiu. Ved. Rimas Bružas.

Per šimtą metų iš pasaulio geopolitinio žemėlapio dingo pusšimtis šalių. Prūsija buvo Lietuvos pašonėje ir pakraščiuose prūsai buvo perisipynę su lietuviais. Kokie veiksniai, aplinkybės ir kontekstai lėmė kadais didžios šalies sunykimą? Kas tokie buvo prūsai, kokius ženklus jie paliko ir kur šiandien galima rasti prūsiškumo? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petra...

Lietuva ir JAV mini diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį. Kaip JAV reagavo į jaunos valstybės geopolitinius iššūkius tarpukariu ir kokia buvo jos pozicija svarbiausiais Lietuvai klausimais? Kuo mes galėjome anuomet būti naudingi Amerikai ir koks buvo jos vaidmuo okupuotos Lietuvos „laisvės byloje“? Nuo nepriklausomybės pripažinimo 1922 m. iki bendradarbiavimo XXI amžiuje. Laidoje dalyvauja VU...

Lietuvoje gyvenančių karaimų istorija mūsų šalyje ne daug trumpesnė už sostinės Vilniaus gyvavimą ir trunka jau 625 metus. Koks buvo karaimų gyvenimas tarpukariu okupuotame Vilniaus krašte, kaip jie sutiko sostinės prijungimą prie Lietuvos aneksijos išvakarėse ir kaip šiai bendruomenei pavyko išsaugoti identitetą sovietmečiu? Unikali karaimų kalbos istorija, religija ir persekiojantys stereotipai....

Tarpukaris – tautinių valstybių Europoje kūrimosi metas. Baltarusams įkurtos nuosavos valstybės išsaugoti nepavyko ir Baltarusijos Liaudies Respublika, išslaikiusi vos pusmetį, buvo inkorporuota į TSRS sudėtį. Kitoms tautoms kuriant savo valstybes, baltarusiai buvo verčiami atsisakyti savo kabos ir tradicijų. Ar šiandieninė situacija Baltarusijoje yra istorinių traumų rezultatas? Laidoje dalyvauja...

Nusikaltimai ir aukšiausia bausmė tarpukario Lietuvoje. Už kokias veikas skiriama ir ar nusikaltėlis galėjo tikėtis malonės. Kaip vykdavo sunkių nusikaltimų teismo procesai ir kokiais atvejais mirties nuosprendis buvo neišvengiamas? Laidoje dalyvauja Lietuvcos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotoja ir Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narė, istorikė Sigita Černevičiūtė...

Sąjūdžio metais pirmą kartą išleisti tarpukario URM ministro Juozo Urbšio atsiminimai sugriovė sovietų sukurtą mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS ir padėjo visuomenei patikėti artėjančia nepriklausomybe. Praėjus trims dešimtmečiams, aptikti kadaise dingę ir iki šiol nematyti J. Urbšio atsiminimų rankraščio puslapiai, papildantys žinias apie Lietuvai lemtingus 1939–1940 metus. Apie juos...

Nepaisant persekiojimų ir represijų, sovietinis lageris nebuvo stabilus. Vienoje ar kitoje vietoje vis įsiplieksdavo disidentiniai judėjimai, suaktyvėdavo pogrindinė veikla ar net aktyvi konfrontacija. Pasiramščiuodama teroru, prievarta ir baime, nusinešusi milijonus gyvybių ir dar daugiau sudaužytų likimų, prieš 30 metų griuvo Sovietų Sąjunga. Kokios aplinkybės lėmė, kad represinis režimas 1991-ų...

Kinas į Lietuvą atvyko kartu su modernybės epocha, o pirmosios kino kronikos mus pasiekia jau nuo XX a. pradžios. Kinematografui buvo prognozuojama puiki ateitis, tačiau kinas neišvengė konservatyviosios visuomenės pasipriešinimo, kritikos ir net baisių kaltinimų. Kaip buvo filmuojami pirmieji kadrai, kas buvo jų autoriai ir žiūrovai bei kaip kinas susijęs su šalies elektrifikacija? Apie tai pokal...

Ar iš tikrųjų „prie Smetonos" gyventi buvo saugiau ir nusikaltimų beveik nebuvo? Mitai apie tobulą visuomenę ir kokia buvo kriminogeninė situacija Lietuvoje prieš 100 metų, kokie buvo nusikaltimai ir bausmės už juos pokalbyje su istoriku Barnardu Gailiumi. Ved. Rimas Bružas

Tikriausiai istorikai vieningai nesutartų, kurie asmenys istorijoje svarbiausi, bet susidaro įspūdis, jog dažnai tai – ryškūs profesionalai, kurių palikimas greičiausiai nėra iki galo įvertintas istorinėje atmintyje. Vienas tokių – Mykolas Sleževičius, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo ištakų, vadovavęs net keliems tarpukario ministrų kabinetams, dirbęs Seime ir užsienio reikalų ministru, o po...

1918 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas Tilžės aktas, kuriuo aktyvieji Prūsijos lietuviai pasisakė už Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios. Tačiau ar tai buvo Prūsų Lietuvos tautinė tarybos valia, atliepianti visų lietuvininkų valią, ar sumanus Lietuvos politikų manevras pasinaudoti pokario suirute Europoje ir prisijungti naujas teritorijas? Pokalbis apie Tilžės aktą su Klaipėdos universi...

1938 metais naktį iš lapkričio 9 į 10 d. naciai pradėjo pogromus prieš žydus, siaubė ir degino namus, parduotuves, sinagogas, ligonines ir mokyklas. Po dviejų „Hitlerjugend“, SA ir SS siautėjimo parų gatvių grindinius nuklojo stiklo šukės. Tai buvo naktis, po kurios rytas dar ilgai neišauš. Apie krištolinę naktį pokalbis su LGGRTC istoriku dr. Alfredu Rukšėnu. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos kariuomenė kūrėsi mūšio lauke. Nepritekliai, patirties stoka ir priešų apgultis pirmaisiais Nepriklausomybės metais užgrūdino jaunos valstybės kariuomenę, kuri tarpukario laikotarpiu tapo viena moderniausių regione. Apie tai pokalbis su karo istoriku Valdu Rakučiu. Ved. Rimas Bružas

„Nematomojo fronto kariai“ – taip dažnai vadinami valstybės interesus užsienyje atstovaujantys diplomatai. Su kokiais iššūkiais susidūrė atkurtosios Lietuvos diplomatinė tarnyba tarpukariu, kokius neregimus mūšius laimėjo mūsų diplomatai ir kada teko pripažinti pralaimėjimą? Kas diplomatijoje svarbiau – pirštinę mesti, ją pakelti ar išvengti jog nenutiktų nei viena, nei kita? Apie tai pokalbis su...

Kokia nauda iš istorijos išmanymo ir kodėl susidomėjimas ja skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais kinta? Kodėl istorijos mokymasis yra svarbus asmenybės ugdymo procesuose ir kaip istorija padeda dabarčiai? Apie tai pokalbis su Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorike Kristina Petrauske. Ved. Rimas Bružas

Geografinė ir geopolitinė padėtis LDK lėmė sudėtingą sienų kūrybos procesą. Norėdami apsaugoti savo teritoriją, lietuviai turėjo gintis. Ar iš tiesų egzistavo paties valdovo nustatyta ir todėl neliečiama „Vytauto siena“? Kaip keitėsi požiūris į valstybės sienos gynimą? Kaip viduramžiais buvo nustatomos ir žymimos sienos? Apie tai laidoje pokalbis su VDU istorike dr. Laima Bucevičiūte. Ved. Rimas B...