Istorijos perimetrai

Šiemet minime 1863–64-ųjų sukilimo 160 metų sukaktį. Kokius istorinius dėsningumus liudija antrasis 19 a. sukilimas prieš Rusijos imperiją ir kokios jo paralelės su nūdienos geopolitinėmis aktualijomis? Istorikai skelbia išvadą – rusijos imperializmas niekur nedingo ir šiandien stebime mutavusias jo apraiškas. Pokalbis su istorike Olga Mastianica. Ved. Rimas Bružas

Laida skirta Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui. Stereotipai ir realūs įvykiai. Kodėl ilgus metus tikėjome „sukilimo“ legenda ir kodėl tarpukariu Klaipėdos operacijos detalės buvo kruopščiai slepiamos? Tarptautiniai kontekstai ir kodėl Kauno Lietuvai nepavyko laimėti Klaipėdos krašto žmonių simpatijų. Pokalbis su Klaipėdos universiteto BRIAI istoriku Vasilijumi Safronovu. Ved. Rimas Bružas

Praėjusiais metais 70 proc. žmonijos gyveno autokratinio tipo valstybėse ir šis skaičius linkęs augti. Tuo tarpu istoriniai duomenys neįkvepia – vienam režimui žlugus, statistiškai dažniau judama ne demokratijos, bet naujos autoritarinės sistemos sukūrimo link. Labiau adaptuotos, prisitaikiusios ir dar žiauresnės. Kaip subyra autokratinės sistemos? Pokalbis su Rytų Europos studijų centro direktori...

Žvilgsnis į sausio 13-ąją iš kriminologinės perspektyvos. Kriminologai teigia, jog ši dimensija ne tik išplečia sausio 13-osios įvykių vaizdą ir padeda juos geriau suvokti, bet suteikia galimybę konkrečias situacijas pamatyti budelių akimis. Viešosios erdvės stereotipai ir teisinis įvykių traktavimas pokalbyje su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto dr. Salomėja Zaksaite. Ved. Rimas...

Šeima, santuoka ir lyčių lygybės grimasos sovietmečiu. Įstatymu reglamentuoti tėvų ir vaikų santykiai, sovietinė meilė bei neformalios buities gerovės klausimų strategijos. Nuo ideologinių skyrybų iki dirbančių tarybinių namų šeimininkių. Apie sovietmečio buities grimasas pokalbis su istorike, knygos „Neplanuotas gyvenimas“ autore Dalia Leinarte. Ved. Rimas Bružas

Ar XX a. Vengrijos istorijoje galima ieškoti dabartinės Vengrijos laikysenos karo Ukrainoje akivaizdoje priežasčių? Kaip nutiko, kad sovietinę okupaciją ir terorą patyrusi šalis, šiandien tapo to paties agresoriaus Trojos arkliu ES? Laidoja dalyvauja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis. Ved. Rimas Bružas

Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekstuose tarptautinė teisininkų bendruomenė renka medžiagą būsimoms karo nusikaltimų byloms. Lietuvos teisininkai prisidedantys prie tyrimų su kolegomis dalinasi patirtimi tiriant mūsų šalyje įvykdytus sovietų nusikaltimus ir primena žymiausius Lietuvos istorijoje įvykusius ir tebevykstančius teismo procesus. Laidoje dalyvauja: laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Te...

Kinijos reikšmė aktualiuose geopolitikos kontekstuose ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje fone. Kaip kūrėsi ši valstybė, kaip Kinijai pavyko sukurti veikiantį ekonomikos ir autoritarizmo modelį. Pokalbis su VU TSPMI docentu Konstantinu Andrijausku. Ved. Rimas Bružas

Rusijos armijos išvedimas nubrėžė labai svarbų brūkšnį Lietuvos valstybingumo kelyje. 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos dalinys kirto sieną ties Kenos geležinkelio stotimi ir paliko Lietuvą. Kaip buvo pasiekti susitarimai, kas buvo susitarta už uždarų durų ir kaip vyko okupacinės kariuomenės išvedimas? Pokalbis su istoriku Arvydu Anušausku. Ved. Rimas Bružas

Svarbiausio valstybės dokumento šimtmetis. Kas buvo Lietuvos Konstitucijos tėvai ir kokiomis aplinkybėmis buvo sutvertas jo turinys? Redakciniai ginčai dėl kiekvieno kablelio ir tarp eilučių užkoduoti valstybingumo principai. Apie valstybės pagrindus padėjusį dokumentą pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Algimantu Kasparavičiumi. Ved. Rimas Bružas

Tarpukario Lietuvos medicinos sistema, lietuvių sveikata, sveikatinimosi ir higienos ypatumai. Kada kovoje prieš ligas žiniuonis nugalėjo gydytojai ir kiek kainavo sveikata prieš 100 metų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytoju, medicinos istoriku doc. dr. Aisčiu Žalnora. Ved. Rimas Bružas

Iranas iki islamistinės revoliucijos XX a. 8 deš. buvo klestinti vakarų Azijos valstybė. Istorinė Persija tapo Irano islamo respublika, kurioje šiandien laikomasi šariato teisės ir siautėja dorovės policija. Civilizacijos lopšys virto islamistų buveine ir grėsme visam regionui, kuris šiandien purtomas protestų. Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Koreivaite. Ved. Rimas Bružas

Kaip atsirado mokesčiai? Ar jais naudodavęsi valdovai turėjo atskaitomybės prievolę ir kodėl viduramžiais užkariautieji patys siūlėsi išlaikyti okupantų kariuomenę? Mokesčių istorija – pokalbyje su VDU istorijos katedros istorike Laima Bucevičiūte. Ved. Rimas Bružas

Putino sukurtas ir karą Ukrainoje pradėjęs režimas dažnai vadinamas fašistiniu. Kokios sąsajos tarp šių dviejų totalitarinių sistemų ir kodėl ant pergalės prieš nacionalsocializmą pamatų savo egzistenciją konstruojantis režimas kone paraidžiui kartoja buvusio ideologinio priešo metodus? Kognityvinis disonansas ar beprecedentis cinizmas? Pokalbis su istoriku Šarūnu Liekiu. Ved. Rimas Bružas

Karai baigiasi ir juos pradėjusius pasiveja pasekmės. Reparacijų naštą tenka vilkti ne vien tiesioginiams kaltininkams, bet ir tiems, kurių valia ar neveiklumu pastarieji įgavo valdžią. Pokalbis su karo istoriku Karoliu Zikaru. Ved. Rimas Bružas

Lygiai prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine. Koks buvo lietuvių kalbos kelias iki šio statuso ir kodėl lenkiškai kalbantys lietuviai nieko nestebino? Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos pirmininku Audriu Antanaičiu. Ved. Rimas Bružas

Po Michailo Gorbačiovo mirties Vakarų ir buvusių sovietinių respublikų nuomonės dėl jo nuopelnų išsiskyrė. Vieniems jis buvo lyderiu nugriovusiu geležinę uždangą, kitiems – nekaltų žmonių krauju rankas susitepęs KGB statytinis. Laidoje dalyvauja istorikai Marius Ėmužis ir Algimantas Kasparavičius. Ved. Rimas Bružas

1941-ųjų birželio tremčių pasekmės bus jaučiamos dar ilgus metus. Pagrįstai ir objektyviai kaltė krenta raudoniesiems komisarams ir jų vietininkams pakalikams. Laidoje apie sovietų kolaborantus, be kurių pagalbos trėmimų mastas ir žala būtų juntamai mažesnė. Pokalbis su VU Istorijos fakulteto doc. Algirdu Jakubčioniu. Ved. Rimas Bružas

Šiandien kovojanti moteris Lietuvoje yra savaime suprantamas reiškinys. Tačiau taip buvo ne visada. Kaip nutiko, jog didžiajame istoriniame pasakojime išliko tiek nedaug moterų karių portretų? Už Lietuvą kovojusių moterų istorijos griauna stereotipą, jog kova yra vien vyrų laukas. Pokalbis su istorikais Olga Mastianica ir Mariumi Ėmužiu. Ved. Rimas Bružas

Blogio imperija nubudo ir atidengė tikrąjį rašizmo veidą. Jokios moralės, garbės ir žmogiškumo. Kaip atrodo šiandieninė Rusijos Federacija ten dirbusių pasiuntinių akimis? Pokalbis su buvusiu ambasadoriumi Rusijoje Eitvydu Bajarūnu apie tai, ką mato, žino, bet nutyli diplomatai karinių konfliktų metu. Ved. Rimas Bružas

Rusija savinasi pergalę Antrajame pasauliniame kare. Prasidėjus karui Ukrainoje, Vakarų indėlis kovoje prieš nacizmą iš Kremliaus naratyvo dingo. Ar sovietai būtų šventę pergalę be sąjungininkų paramos? Kiek Vakarams kainavo Antrasis pasaulinis ir kokią kaštų dalį jie skyrė sovietų armijai remti? Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Ved. Rimas Bružas

Kauno pavasariui – 50. Lygiai pusė amžiaus nuo gyvuoju fakelu tapusio Romo Kalantos mirties ir sovietiją sudrebinusių Kauno įvykių. Kokias visumas išryškina laiko atstumas ir kaip šiandien suprantame Romo Kalantos aukos reikšmę? Pokalbis su sociologu dr. Raimundu Kaminsku. Ved. Rimas Bružas

Nuo pirmos karo Ukrainoje dienos agresoriui tikimasi surengti tarptautinį tribunolą. Karo organizatoriams ir vykdytojams linkima nacių likimo Niurnbergo teisme. Apie žymiojo proceso užkulisius, jo metu atskleistus nusikaltimus ir įvykdytą teisingumą, turėjusį nacizmą ištrinti visiems laikams pokalbis su VU Istorijos fakulteto profesoriumi Nerijumi Šepečiu. Ved. Rimas Bružas

Jis pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą karą Ukrainoje. Jo įsakymais griaunami miestai ir žudomi civiliai žmonės. Laisvojo pasaulio akyse blogio simboliu tapęs Vladimiras Putinas pasaulio istorijoje neabejotinai stovės greta Hitlerio, Stalino ir kitų nuožmausių diktatorių. Koks buvo Putino kelias į valdžią ir kaip pilkas KGB sraigtelis sugebėjo įgyti absoliučią valdžią? Apie tai su politikos a...

Katalikų Bažnyčios kronika saugumui virto neįmenama mįsle. Nepaisant mestų milžiniškų pajėgumų ir pastangų KGB nepavyko surinkti jokių įrodymų ir kronikos leidyba nesustojo. Leidinio dėka, pasaulis reguliariai sulaukdavo žinių iš okupuotos Lietuvos. Apie Katalikų Bažnyčios kroniką pokalbis su SJE Bernadeta Mališkaite ir LGGRTC Okupacijų ir laisvs kovų muziejaus vyr. muziejininke Ramune Driaučiūnai...