Istorijos perimetrai

Ar posakis „Esame tai, ką valgome“ tinka istorijai ir ką istorija žino apie tai, ką valgėme prieš šimtus metų ir dar seniau. Jei mes paragautume jų, o jie mūsų maisto – kas labiau nustebtų? Apie maisto istoriją su VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Rimvydu Laužiku. Ved. Rimas Bružas

1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. Lygiai prieš 105-erius metus padėtas kertinis Lietuvos kariuomenės akmuo. Vyko Nepriklausomybės karas ir ginkluotosios pajėgos kūrėsi mūšio lauke. Kokie reikalavimai buvo keliami kariams praėjusiame amžiuje ir ar kario profesija šiandien taip pat reiškia ypatingą...

Šiandieniniame pasaulyje nėra paprasta sugalvoti kasdieniškesnį daiktą už automobilį, o dažnas be jo vargiai išsiverstų. Tai ne vien transporto priemonė, pasitaiko, jog automobilis tampa jo sąvininko įvaizdžio ar statuso dalimi. Koks buvo lietuvių santykis su mašinomis tarpukariu? Kokie automobiliai važinėjo Lietuvos keliais prieš 100 metų ir kodėl kurą skiesdavo spiritu? Laidoje dalyvauja retro a...

Prieš 105 metus, 1918 m. lapkričio 11 d. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Didžiuoju karu vadintas globalus konfliktas nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė senojo žemyno geopolitinį žemėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas. Imperijų griuvėsiuose mažosios Europos tautos gavo šansą realizuoti savo valstybingumą. Tuo tarpu šiandienines turbulencijas kai kas laiko Trečiojo pasaulinio ka...

Sulig sovietų armijos įžengimu į Lietuvą, šalyje prasidėjo destruktyvūs procesai, kurių metu naikinta tarpukario Lietuvos visuomenės struktūra. Kaimo vietovėse šio proceso ašimi tapo kolektyvinių ūkių, arba kolchozų, kūrimas. Sovietinėje utopijoje kaimo gyventojai užėmė žemiausią vietą visuomenės hierarchijoje – ūkininkai ir valstiečiai sovietizacijos sąlygomis tapo kolchoznikais. Apie kolchozų vi...

Karuose ir ginkluotuose konfliktuose iki šiol labiausiai nukenčia civiliai. Konfrontuojančioms pusėms atsidūrus priešo teritorijoje neretai niekuo dėtų žmonių aukų išvengti nepavyksta. Istorija liudija, jog siekiant įbauginimo ar keršto, tyčiniai taikių gyventojų žudymo atvejai nėra reti. Dar dažniau pasitaiko, jog planuojant karinius veiksmus, civilių gyvenamosios zonos tapo taikiniais. Konfliktų...

Religingas kraštas ir pamaldūs žmonės, tai – vienas stipriausių tarpukario Lietuvos stereotipų. Tačiau už šio oficialaus įvaizdžio slėpėsi daug įvairesnė visuomenė, nesivadovavusi religinėmis dogmomis ir gyvenimą organizavusi laisvamanystės principais. Laidoje apie laisvamanių organizacijas tarpukario Lietuvoje, žymiausius jų narius ir įtaką valstybei – su VDU SMF Sociologijos katedros profesore M...

Į Lietuvą amžino poilsio sugrįžta Klaipėdos operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio palaikai. Kas buvo šis drąsus žmogus, vienintelis prieš 100 metų išdrįsęs vadovauti lietuvių žygiui į Klaipėdą ir pasiryžęs prisiimti atsakomybę už galimą karinės kampanijos nesėkmę tuomet, kai daugelis kariškių atsisakė tokios rizikos. Laidoje dalyvauja Karo istorikas Karolis Zikaras ir Klaipėdos universiteto BRIAI...

Pasipriešinimo bolševizmui simbolis, žmogus, išgelbėjęs Lietuvos garbę ir už ją sumokėjęs savąja, kariškis, vadovavęs valstybės perversmui, laviravęs derybose su naciais ir dešimtmečius juodintas sovietų propagandos. Kodėl „bolševikų siaubu“ vadintas legendinis generolas Povilas Plechavičius dar ir šiandien yra ne visiems patogus istorijos veikėjas? Laidoje dalyvauja karo istorikas Gintautas Jakšt...

Griūvant Sovietų Sąjungai, baltarusiai išvystė nacionalinę istorijos teorija teigiančią, jog LDK – slaviška valstybė, viduramžių lietuviai – baltarusiai, o šiuolaikinė Lietuva – istorijos klastojimo padarinys. Litvinizmas – istorinės inžinerijos fikcija, nacionalistų mitas, siekis atsiriekti dalį istorijos ar informacinio hibridinio karo dalis? Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istori...

Sportas - pamėgtas politikos įrankis. Pagundai savo tikslams pasinaudoti atletų šlove ir milijonus sutraukiančiais reginiais neatsispiria ne tik diktatoriai, bet ir demokratinės valstybės. Aikštės ir stadionai tapo politinių pareiškimų arena, skambūs olimpiniai šūkiai virto infantiliais lozungais, o lygybės ženklas tarp sporto ir taikos išdilo. „Istorijos perimetrai“ apie ant sporto nusileidusią g...

Speciali laida, skirta Almai Adamkienei atminti. Buvusi pirmoji šalies ponia daugelio lietuvių akyse peržengė Prezidento žmonos statusą ir savo nuoširdumu bei labdaringa veikla pelnė net tuometiniam šalies vadovui nepalankių žmonių simpatijas. Laidoje dalyvauja „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijo...

Lietuvių humoro anatomija. Iš ko prieš 100 metų juokėsi tautiečiai, kokius ir apie ką kūrė anekdotus tarpukariu? Ar šiandien jie suprastų mūsų juokus, o mes jų? „Istorijos perimetrai“ apie rimtą reikalą – humorą antradienį po 12 val. žinių per LRT radiją. Laidoje dalyvauja mokslų daktarė Salomėja Bendoriūtė-Leikienė. Ved. Rimas Bružas

Sovietmečio randai kalboje. Žodžiai, frazės ir posakiai iki šiol išduodantys kokį gilų įspaudą paliko 50 okupacijos metų. Kasdienėje šnekoje vis dar girdimi rusų kalbos aidai sufleruoja, jog sovietai kalbą naudojo kaip paveikų, sunkiai pastebimą ir todėl grėsmingą ideologijos įrankį. Ar deformuota kalba pajėgi grįžti į natūralų raidos kelią? Apie svetimos kalbos invazijos grėsmes ir liekamuosius j...

Ginčams ir pašmaikštavimams apie tikrus vilniečius nurimus, metas ramiai ir be pykčio pakalbėti apie Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojus. Kas jie tokie buvo, kokia kalba kalbėjo, kokius darbus dirbo, gyvenimus gyveno, ir pakeliui sužinoti unikalią istorinės Lietuvos sostinės istoriją. Laidoje dalyvauja Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto vadovė, Mykolo Romerio universiteto docentė, istorikė...

Vienas svarbiausių tautos išlikimo atributų – kalba. Kaip vystėsi ir kito lietuvių kalba? Kokie procesai vyko tarpukariu, kodėl šiandien kalbame kiek kitaip nei praėjusio amžiaus viduryje ir kaip kalbėsime ateityje? Lietuvių kalbos istorija, raida, dabartis ir ateitis pokalbyje su VU Filologijos fakulteto docentu, kalbininku dr. Antanu Smetona. Ved. Rimas Bružas

Sovietinės teisės ypatumai. Blogio imperija visais įmanomais būdais imitavo teisingumą, tačiau teisė buvo skirta aptarnauti sistemą - žmožgudys sulaukdavo mažesnės bausmės už režimo oponentą arba kaip teisė buvo naudojama siekiant išplauti žmogiškasias vertybes. Kaip fukcionavo SSRS teisinė sistema? Pokalbis su MRU Teisės mokyklos doc. dr. Dovile Sagatiene. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos komunistų partija darė įtaką visiems, kiekvieno okupuotos šalies piliečio gyvenimui. Kasdiena, buitis ir net privatus žmonių gyvenimas buvo surežisuotas komunistų utopinių vizijų. Ar buvo įmanomas gyvenimas, karjera ir sąlyginė gerovė, nepriklausant komunistų partijai? Pokalbis su VU TSPMI doc. dr. Nerija Putinaite. Ved. Rimas Bružas

Komunistų partija neatsiejama nuo Lietuvos okupacijos ir todėl pagrįstai kaltinama dėl visų su ja susijusių pasekmių. Bandymai kriminalizuoti šios partijos veiklą kartojasi, bet diskusijose kylančiuose ginčuose vienareikšmiškos nuomonės nėra. Laida apie KP Lietuvoje tarpukariu ir nepriklausomybės atkūrimo procesuose. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto istoriku doc. Algimantu Kasparavičiumi....

Kita Holokausto pusė. Dažnai pasididžiavimą Lietuvos žydų gelbėtojais užgožią gėda už nacių kolaborantus lietuvius, tačiau atsiminti šviesą tamsybėje nešusius – privalome. Už vieno gelbėtojo nugaros buvo jo šeima ar net visa bendruomenė, be kurios paramos nuslėpti didelę ir mirtinai pavojingą paslaptį buvo neįmanoma. Apie Lietuvos žydų gelbėtojus pokalbis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono...

Smurto prieš moteris fenomenas, deja, egzistuoja visame pasaulyje, visose kultūrose ir visuose socialiniuose sluoksniuose. Ne išimtis ir neretai idealizuojama tarpukario Lietuva. Už istorinėje atmintyje įsitvirtinusio progresyvios visuomenės vaizdinio slepiasi moterų diskriminacija, socialinė nelygybė ir smurtas artimoje aplinkoje. Apie stereotipus ir prievartos prieš moteris Lietuvoje kontūrus. P...

„Ant Europos žemyno nusileido geležinė uždanga“, – 1946 metais ištarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Ši žymioji Vinstono Čerčilio kalba laikoma „šaltojo karo“ pradžia. 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai, senajame žemyne įsivyravo sąlyginė taika, kurią, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, nutraukė Rusija. Vakarų valstybės susivienijo ukrainiečių kovoje su okupantais. Ar gali būti,...

Paslaptimis ir mitais apaugusi KGB veiklos sritis – agentai. Vienas svarbiausių sovietinio saugumo galios elementų, padėjusių užtikrinti visuomenės kontrolę, skleidusių baimę ir tarpusavio nepasitikėjimą, jog visur kyšo KGB ausys ir akys. Apie iki šiol diskusijas keliančią temą – KGB agentus – pokalbis su LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadove dr. Kristina Burinskaite. Ved. Ri...

Geopolitiniai procesai pasaulyje ir Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybės Lietuvoje. Valstybė be sienų, be įstatymus priimačios valdžios, tačiau su sostine Vilniuje. Kaip nepriklausomybės deklaracijos sukuria valstybę? Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyr. muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Ved. Rimas Bružas

Lietuviškoji Anna Frank. Į lietuvių kultūros istoriją sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Holokausto atmintį atrakinantis dienoraštis. Pokalbis su literatūrologu prof.dr. Mindaugu Kvietkausku. Ved. Rimas Bružas