Istorijos perimetrai

Kiekviena žmonijos karta svajoja apie taiką. Noras kurti pasaulio istoriją be karo ugnies šešėlių baimės dažnai sudūžta atsitrenkęs į realybę dar kartą supratus, jog labai gali būti, kad nesame sukurti taikai ir užuot pakeitę kito nuomonę, įtikinę savųjų argumentų teisumu, renkamės paprastesnį būdą – jėgą. Taip, kaip esame įpratę. Ar taikus sugyvenimas žmonijoje tėra utopija? Ką apie tai moko isto...

Kvapas – tai vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, o kvepalų funkcija buvo suprantama kiek kitaip nei šiandien. Kvepalai Renesanso epochoje, visų pirma, buvo skirti gydymui. Manyta, kad kvepalai padeda išvengti ligų ar palengvina negalavimus. Kuo kvepėjo Lietuvos valdovai, didikai bei jų rezidencijos? Laidoje dalyvauja parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja Eglė Bertašienė. Ved. Rimas Bružas

Paslaptingos Vilniaus vietos ir deficitinės prekės. Istorinę sostinę ištikusių okupacijų randai ir sporto varžybų aistrų aidai. Restoranų meniu, kietojo kuro deficitas mieste ir medumi gausūs bičių aviliai. Miestelėnų papročiai ir įpročiai bei juos griaunančios gamtos stichijos ir visą niokojantys karai. „Bet koks Vilniaus savinimasis yra pasmerktas“, - apie Vilnių rašė Česlavas Milošas. Laidoje d...

Jiems sakė, kad veža dirbti, tačiau vežė tiesiai į mirtį. 1941 m. birželis tapo viena tamsiausių Lietuvos istorijos datų. Sovietų taikiklyje - naujosios Lietuvos kūrėjai. Išsilavinę ir darbščiausi lietuviai atsidūrė į Rytus žudančiai lėtai slenkančiuose gyvuliniuose vagonuose. Laidoje dalyvauja VU istorikas Algirdas Jakubčionis. Ved. Rimas Bružas

Kur prekybos kelių eita, ten ir karčemų būta – anuomet tai ir viešbučiai, ir valgyklos, ir susibūrimų vietos vienu metu. Karčemose buvo galima ir išgirsti naujienų iš viso pasaulio, ir sutikti įdomių žmonių. Čia gyvavo kitos taisyklės, kiti papročiai ir kita moralė. Kaip karčemos miesteliams padėjo tapti miestais? Laidoje dalyvauja istorikas prof. Rimvydas Laužikas ir Lietuvos viešbučių ir restora...

Romas Kalanta sovietmečiu tapo uždraustu laisvės simboliu. Auka, virtusi eilėmis, protesto balsais ir nepriklausomybės vilties kuždesiu. Nenutildytas, neapšmeižtas ir neištrintas. Kiek Romo Kalantos atmintis gyva šiandien? Laidoje dalyvauja VDU istorikas prof. Kastytis Antanaitis ir VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius. Ved. Rimas Bružas

Prieš 120 metų rusijos imperija, keršydama už lietuvių ir lenkų sukilimą, uždraudė spaudą lotyniškais rašmenimis ir Lietuvoje sukėlė spausdinto žodžio revoliuciją. Iš už Nemuno per dažną lietuvio trobą, bažnyčią, su ūkininko ar miestelėno pagalba, pergudraujant žandarų paspęstas pinkles, šalį apraizgė slapti knygnešių keliai. Mėginę sunakinti, maskvėnai lietuvių kalbai ir raštui įteikė netikėtą do...

Gandai apie fotografijos mirtį XXI a. buvo gerokai perdėti. Išlaikęs dviejų šimtų metų išbandymus ir transformacijas „piešimas šviesa“, arba fotografija, išgyvena jau nežinia kelintą pakilimo laikotarpį. Vertingas istorikų darbo įrankis, artefaktas, liudijantis išnykusius pasaulius ar išlikusias detales, amžininkų žvilgsnis, unikalus istorinių įvykių ir išblukiusios kasdienybės liudininkas. Laidoj...

Rytų Prūsijos šiaurinė dalis – Kionigsbergo sritis, arba lietuviškai Karaliaučiaus kraštas – sovietmečiu virto Kaliningradu ir vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Karaliaučiaus krašto istorija, tragiškas jo gyventojų likimas, ideologijos sutryptas istorinis palikimas ir mitais apipinta sovietinis laikotarpis. Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI istorikas, humanitarinių mokslų...

Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, bet pasitelkus istoriją – įmanoma. Neįtikėtina, bet visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi kovos priemonės ir karo formos. Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Ved. Rimas Bružas

Jie tiesiogine prasme pirmieji paliečia istoriją. Atlieka didžiulį nematomą darbą toli nuo mokslo šventovių auditorijų tylos ir atminties įstaigų kabinetų susikaupimo. Jų darbo įrankiai toli gražu ne sterilūs, tačiau nuo jų kruopštumo ir precizinės tvarkos priklauso iki šiol nesklaidytų istorijos puslapių turinys. Laidoje dalyvauja archeologas Gintautas Vėlius. Ved. Rimas Bružas

Holokaustas Lietuvoje – vienas sunkiausių, gal net sudėtingiausias šalies istorijos puslapis. Kaip nutiko, jog vieni žmonės liko stebėtojai, o kiti, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis? Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos partizaninio karo metu išdavystė, deja, nebuvo retas reiškinys. Ženkli dalis pokario kovotojų žuvo ar buvo suimti po to, kai artimos aplinkos asmenys atsigręžė prieš buvusius bendražygius ar ginklo brolius. Išdavystės anatomija ir nauji duomenys apie Kosto Kubilinsko veiklą. Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas Darius Juodis. Ved. Rimas Bružas

Įsivaizduokime, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota sovietų ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Alternatyvus istorijos raidos scenarijus atskleidžia, kokia galėjo tapti visuomenė ir valstybė įvykių ratui pasukus kita kryptimi. Nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, reformų, sporto varžybų ir... rokenrolo. Neįvykusios istorij...

XIX a. pabaigoje Europa naudojosi pramonės revoliucijos pasiekimais ir džiaugėsi ekonominės gerovės teikiamais privalumais. Paskui netikėtai ištiko Pirmasis pasaulinis karas. Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais senasis žemynas vėlgi mėgavosi sočiu ir nerūpestingu gyvenimu, tačiau ir vėl pražiopsojo karą. Laidoje svarstysime, ar tai tiesiog sutapimas, o galbūt istorijos įvykiuose galime įžvelgti tam t...

Tautos kodas. Ar jo kūrimas yra baigtinis procesas ir kuo jis skiriasi, kuomet tauta savo istorinės tapatybės ieško karo lauke ir taikos sąlygomis? Kodėl kritiniais nacijai momentais visada atsigręžiama į istoriją? Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė, mokslo darbuotoja hum. m. dr. Asta Skujytė- Razmienė. Ved. Rimas Bružas

Sovietų nomenklatūra - kaip savi savus skundė Maskvai. Konkurencija, šmeižtas ir ideologinės kovos. Skundų rašymas sovietinės okupacijos metais tapo vienu iš nedaugelio būdų išsakyti skaudulius, atkreipti dėmesį į matomas ir tariamas problemas ir įrankiu suvedinėjant asmenines sąskaitas. Laidoje dalyvauja istorikas, knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ autorius Saulius Grybkauska...

Žmonės, geležinę uždangą įveikę ne kojomis, bet radijo bangomis. Lemtingomis Lietuvai dienomis radijo mėgėjas iš JAV tapo pagrindiniu žinių iš okupuoto Vilniaus šaltiniu. Tankams riedant sostinės gatvėmis, Amerikos lietuviai apie tai sužinojo ne iš žinių. Pokalbis su legendiniu radijo mėgėju Viliumi Rapšiu. Ved. Rimas Bružas

„Už jūsų ir mūsų laisvę“ skelbė 1863–1864 m. sukilėlių šūkis, o manifestas įtvirtintas kvietimu į „paskutinį europinės civilizacijos mūšį su laukiniu Azijos barbarariškumu“. Sukilimo tikslai ir dalyviai prieš 160 metų ir šiandien nepasikeitė, agresorius išlieka tas pats. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto ir VU mokslininkė prof. Tamara Bairašauskaitė. Ved. Rimas Bružas

Iš geopolitinių žemėlapių dingusių valstybių nėra daug. Viena jų – Rytų Prūsija. Krašto likimas unikalus dar ir tuo, jog buvusias žemes pasidalino net 3 valstybės. Dvi modernios ir Rusija. Kaip klostėsi ištirpusios Rytų Prūsijos gyventojų likimai po skirtingomis vėliavomis ir ar galima tikėtis Rytprūsių atgimimo? Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI mokslininkai doc. Silva Pocytė ir doc....

Sukanka 80 metų nuo Antano Smetonos mirties. Pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmuo kolektyvinėje atmintyje sovietmečiu ir moderniais laikais. Koks buvo Antanas Smetona Prezidentas pirmoje kadencijoje ir kokiu tapo po perversmo? Žūties aplinkybės ir kodėl sostinėje nesiryžtama jam pastatyti paminklo? Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas, doc. Algimantas Kasparavičius...

Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą. Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas.

Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus. Ved. Rimas Bružas

Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys. Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TL...

Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai. Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas? Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos...