Istorijos perimetrai

Dažnas didesnis konfliktas ar karas palieka randus ne tik žemėlapiuose ar pastatų sienose, bet ir žmonių gyvenimuose. Kiek istorijos įvykių aidai atsispindi mūsų kasdienybėje ir kiek kartų nešioja traumuojančius prisiminimus? Kaip sukrėtimai ir istoriniai lūžio momentai veikia šiandieninius mūsų gyvenimus. Apie istorines traumas ir praeitį, kuri išlaisvina. Laidoje dalyvauja VU Filosofijos falulte...

Vaistininko statusas šiandien ir tarpukario Lietuvoje. Kaip buvo gaminami vaistai, kokiems medikamentams reikėjo recepto? Ar tiesa, jog sirgti buvo brangu visada ir kodėl vaistininką pavadinęs „biznieriumi” prieš 100 metų Lietuvoje galėjai sulaukti antausio? Laidoje dalyvauja LMSU Farmacijos ir medicinos muziejaus direktorius Tauras Mekas. Ved. Rimas Bružas

Rusnės salos pašonėje 18 a.pab., vadinamose „Bismarko kolonijose“, apsigyvenę najakuriai save pasmerkė itin sunkioms gyvenimo pelkėje sąlygoms. Tai buvo jų vienintelis savarankiško gyvenimo šansas, kuriuo jie pasinaudojo ir tik Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo priversti palikti savo kaimus. Laidoje dalyvauja kultūros paveldo ekspertas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas. Ved. Rimas Bružas

Lietuvos kariumenės istorija skaičiuoja 102 metus. Šalies ginkluotosios pajėgos kūrėsi ir stiprėjo kovos lauke - Nepriklausomybės karas tapo pirmuoju išbandymu ugnimi besikuriančiai kariuomenei ir jos kariams. Svarbiausi mūšiai, kuriuose buvo apgintas kraštas ir pergalės, kurių gyvybiškai reikėjo ne tik jaunajai kariuomenei, bet ir visai Lietuvai. Laidoje dalyvauja VU istorikas dr. Kęstutis Kilins...

A.Smetonos režimas iš valstybės valdymo bandė eliminuoti moteris, buvo priimti diskriminaciniai nutarimai, tačiau ketvirto dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje jau veikė per 30 moterų organizacijų. Apie moterų kova dėl pilietinių teisių tarpukario Lietuvoje pasakoja VU Kauno fakulteto istorikė prof. Virginija Jurėnienė. Ved. Rimas Bružas

Tarpukariu lietuvių moterų judėjimas nelengvai, bet prasiskynė kelią į rinkimų teisės realizavimą. Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas pirmą kartą Lietuvoje numatė vyrų ir moterų lygybę rinkimuose. Kaip buvo pasiekta ši pergalė ir koks buvo moterų vaidmuo valstybingumo kūrimo procesuose? Lietuva pasirinko vakarietišką vystymosi modelį, tačiau sovietinė okupacija sugriovė valstybės raidą ir deforma...

Pusę amžiaus Pirčiupio ir Ablingos kaimų tragedijos buvo apipintos okupanto propagandos mitais, galbūt todėl atkūrus nepriklausomybę šios temos atsidūrė istorijos paraštėse. Naujai atvertus šių dramatiškų įvykių puslapius, atsikračius ideologijos priemaišų, atsiveria kiek kitokia nei ilgus dešimtmečius formuota ir atmintyje įstrigusi tikrovė. Laidoje dalyvauja LGGRTC specialiųjų tyrimų skyriaus ve...

Pasaulinė ekonomikos krizė pablogino ūkio sąlygas, krito gyvenimo kokybė, o A.Smetonos režimo suvaržytos laisvės paskatino žmones protestuoti. 1935 m. prasidėjo Užnemunės ūkininkų streikas, lydimas riaušių, suėmimų ir net mirties bausmių. Kas pakurstė neramumus Suvalkijoje, kodėl, malšinant sukilimą, reikėjo imtis kraštutinių priemonių ir ko buvo pasiekta? Laidoje dalyvauja istorikė Sigita Černevi...

„Istorijos perimetrai“ leidžiasi į kelionę upėmis ir Lietuvos upeivių istoriją. Kokiais laivais tarpukariu plaukiojo laivininkai ir kokią naudą upeivystė teikė krašto ekonomikai? Kaip nutiko, kad kadaise judriu vandens keliu buvęs Nemunas šiandien vis dar laukia geresnių laikų, o upėje pamatytas laivas atrodo kone egzotiška išimtis nei kasdienybė? Laidoje dalyvauja knygos „Nemunas Lietuvos gyvenim...

Spalio 9-oji Lietuvos istorijoje pažymėta istorinės sostinės netekties ženklu. Vilniaus stigma lietuvius lydėjo visą tarpukario laikotarpį. Okupuotos ir atplėštos sostinės tema dominavo vidaus bei užsienio politikoje ir neįtikėtinai konsolidavo tuometinę visuomenę. Apie prarastąjį Vilnių, paraštes ir kontekstus, istorijos pamokas bei žmones už jį kovojusius abiejose pusėse. Laidoje dalyvauja Kauno...

Apie žmogų, savo ranka pasirašiusį 2193 „gyvybės vizas“ ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje išgelbėjusį daugiau nei 6000 žmonių, Japonijos konsulą Lietuvoje – Chiunę Sugiharą. 2020-ieji paskelbti japonų diplomato vardo metais, tačiau ar žinome, jog Chiunė Sugihara karo pabėgėlius gelbėjo ne tik nuo nacių, bet ir nuo bolševikų? Laidoje dalyvauja prof. Egidijus Aleksandravičius. Ved. Rimas Bružas

Laisvas žodis pro geležinę uždangą Lietuvos okupacijos metais prasibraudavo radijo bangomis. Slapta klausomos radijo laidos iš Vakarų buvo vienintelis objektyvios informacijos šaltinis, kurio nesugebėjo nutildyti represinės struktūros. Unikalaus tyrimo, skirto Vakarų radijo stotims, jų veiklai ir įtakai sovietų okupuotoms šalims, kodėl Lietuva turėjo išskirtinį statusą ir kodėl mūsų šaliai skirtų...

Prieš 100 metų Lietuvoje baigėsi Nepriklausomybės kovos. Sudėtingas metas ir Lietuvai lemtingu galėjęs tapti istorijos epizodas. Dramatiškas, tačiau ir nepaprastai įdomus laikotarpis, apie kurį galima kalbėti ir nagrinėti jį iš daugelio perspektyvų. Apie ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę kiek kitokiu kampu. Laidoje dalyvauja istorikas Kęstutis Kilinskas. Ved. Rimas Bružas

Rugpjūčio 23-ąją jau daugiau nei tris dešimtmečius tapatiname su unikaliuoju „Baltijos keliu“, kaskart primindami sau, jog sugebėjome nokautuoti blogio imperiją. Tačiau autentiški tikslai, dėl kurių 1989 metais stojo į gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Talino, blunka. Apie Molotovo – Ribentropo pakto slaptuosius dokumentus VU istorikas Nerijus Šepetys. Ved. Rimas Bružas