Mažoji studija. Daug buveinių.

„Jeigu eini teisingu keliu, Dievas visada padeda“,- sako Trakų rajono Daniliškių gyvenvietės sentikių bendruomenės pirmininkė Arianda Šostak, kurios troškimas išsaugoti ateinančioms kartoms gyvą tikėjimą ir maldos namus per dešimtį metų atkaklaus rūpesčio ir pastangų sulaukė vaisių. Sekminių dieną sentikiai iš daugelio Lietuvos miestų ir net Lenkijos atvyko į iškilmę - Švč. Trejybės cerkvės atšven...

Mažoji studija. Daug buveinių

Mažoji studija. Daug buveinių

Lietuvos evangelikų liuteronų XV sinodas patikėjo Mindaugui Sabučiui Bažnyčios vairą dar vienai, devynerių metų kadencijai. Kokie ganytojo uždaviniai laukia, kokių sprendimų tikisi parapijų kunigai ir pasauliečiai? Kaip pavyksta išlaikyti tą pačią kryptį ne tik Lietuvos, bet ir JAV bei Vokietijoje veikiančiose liuteronų bendruomenėse? Koks Bažnyčios požiūris į civilinės sąjungos įstatymą, Estijai...

Seimui paskelbus šv. Juozapato Kuncevičiaus metus ne vienam kilo klausimas, o kas tas Juozapatas? Įvairiuose Lietuvos miestuose įvykę ir būsimi renginiai - puiki proga pažinti šv. Juozapato asmenį, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkarpą, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius, Bažnytinės unijos ir unitiškos kultūros paveldą, kurio ryškiausias pavyzdys - Vilniaus Švč....

VDU prof. dr. Artūras Lukaševičius mano, kad daugelio kūno ir dvasios ligų priežasties verta paieškoti nuodėmingame žmogaus gyvenime, tad sukūrė programą tikslu padėti tiems, kurie nori pasirūpinti „dvasios ekologija“ ir pasveikti nuo priklausomybių, nerimo, streso pasekmių, o gal net užkardyti vos pastebėjus pirmuosius simptomus. Laidoje pokalbis apie programą „Dvasios ekologija visiems“.

Apie tą patį krikščionišką tikėjimą, bet skirtingą ortodoksiją Vilniuje, Maskvoje ir Paryžiuje. Tremtinių šeimoje Rusijoje užaugęs ir ten įgijęs išsilavinimą kompozitorius Viktoras Miniotas pasakoja apie savo tarnystę Maskvos patriarchato stačiatikių vyskupijoje Vilniuje, sprendimo palikti bendruomenę, kurioje išbuvo 20 metų, priežastis ir sugrįžimą prie muziko profesionalo karjeros, derinant ją s...

Kompozitorius, stačiatikių arkidiakonas Viktoras Miniotas maloniai sutiko pasidalinti ilgos kelionės nuo Rusijos iki Lietuvos ir nuo Maskvos iki Visuotinio Konstantinopolio patriarchato prisiminimais, kelionės, trukusios 60 metų. Pašnekovas pripažįsta, kad blogas gyvenimas Rusijoje priminė, kad yra lietuvis, o Maskvos patriarchato veiksmai priminė, kad Ortodoksija nėra tik Rusijos ir rusų Bažnyčia...

Lietuvoje dažnas pilietis, paklaustas apie religijas Lietuvoje, veikiausiai nesunkiai įvardytų kelias pagrindines, tradicinėmis valstybės pripažintas religines bendrijas: katalikus, stačiatikius, evangelikus liuteronus ir reformatus, galbūt prisimintų žydus judėjus, gal net karaimus, nes juk kas nebuvo Trakuose ir nevalgė kibinų! Tačiau Lietuvoje turime gerokai daugiau religijų ir žinoma, jas prak...

Apie Vilnių ir vilniečius XVI- XVII amžių sandūroje. Kiek svarbi buvo tuo laiku tautinė ir religinė tapatybė Vilniaus gyventojams? Ką galima pasakyti apie pasiskirstymą pagal tautybę ir religiją, žvelgiant į vilniečių gyvenamą vietą? Ar iki šių dienų išlikę gatvių pavadinimai, tokie kaip Vokiečių, Rusų ( stačiatikių kunigo Gintaro Sungailos pastebėjimu derėtų pervadinti šią senamiečio gatvelę į Ru...

Susitiksime su Lietuvos graikų stačiatikių bendruomenės nare, Graikų draugijos „Patrida“ pirmininke Evelina Paulavičiene ir Katerina Raftopoulou, kurios pasidalins įspūdžiais iš susitikimo su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi Stambule ir Vilniuje. Patriarcho vizitas Vilniuje bus įrašytas į Lietuvos istoriją ryškiomis raidėmis, nes jis svarbus ne tik religine, bet ir geopolitine prasme tebe...

Rusijos paskelbtas karas Ukrainai tapo lakmuso popierėliu, atskleidusiu ne tik plačiosios Lietuvos visuomenės, bet ir tradicinių religinių bendruomenių vertybių sampratą, apie tai, kas yra moralė, teisingumas, nepriklausomybė, pilietiškumas ir sąžinės laisvė. Du pastarieji dėmenys visu aštrumu iškilo Maskvos patriarchato valdomoje Lietuvos stačiatikių benduomenėje, šiam pašalinus penkis dvasininku...

Kai Maskvos patriarchatas nuteisė penkis stačiatikius kunigus dėl nepritarimo patriarchui Kirilui, kuris nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų palaikė Putino politiką, laikydamas tai šventu karu prieš ukrainiečių tautą, pasukusią Vakarų demokratijos keliu, jie kartu su juos palaikančia stačiatikių bendruomene išgyveno metus trukusią gavėnią: be liturgijos, sakramentų ir kitų krikščioni...

Kodėl ir kam turėtų rūpėti Lietuvos totorių paveldas? Pageidautinas atsakymas būtų – visiems mūsų šalies piliečiams, tačiau ne vienas skeptikas pasakys, kad vis dar per mažai domimasi ne tik nuo seno Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų istorija, religija, bet ir didžiosios daugumos kultūros paveldu. Lietuvos totorių rankraštinės kultūros vieną iš unikalių XVIII a. pirmos pusės pavyzdžių, rastą pa...

Apie gerąją naujieną, o gal netikėtumus, Gerosios Naujienos skaitytojams. 2022 m. pabaigoje Lietuvos Biblijos draugija išleido naują ekumeninį „Evangelijos pagal Matą ir Evangelijos pagal Morkų“ vertimą su įvadiniais straipsniais ir komentarais. Apie tokio leidinio poreikį mums maloniai sutiko papasakoti Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, prof. Tatjana Aleknienė ir e...

Pristatome vis dar menkai mums pažįstamą asmenybę ir jos nuopelnus krikščionijai ir Lietuvos valstybei. 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske nukankintas Juozapatas Kuncevičius, graikų apeigų katalikas arba kitaip unitas, sujungė Vilnių, Kijevą ir Romą. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje, Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, gyvybę paaukojęs dėl krikščionių Bažnyčios vienybės. Kartu su b...

Pagrįstai didžiuodamiesi turėdami savo šventąjį – Lietuvos dangiškąjį globėją šv. Kazimierą, turėtume prisiminti dar vieną mūsų valstybei svarbų šventąjį, subrendusį Vilniuje. Tai Juozapatas Kuncevičius. 1617 m. kartu su būsimu Kijevo metropolitu Josifu Rutskiu jis įkūrė vienuolių šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, vienintelį ordiną, įkurtą Lietuvoje. Savo gyvenimą šv. Juozapatas pašventė stačiatikiš...

Kodėl vis labiau prarandame adventą? Kaip laukimą vienos gražiausių krikščioniškų švenčių giesmėmis įprasmina Lietuvos evangelikai, pasakoja Vilniaus evangelikų reformatų parapijos katechetas Holger Lahayne. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Menotyrininkės, Vilniaus dailės akademijos dėstytojos dr. Jolitos Liškevičienės vedami patyrinėsime vieną būdingiausių Lietuvos heraldikos požymių - religinę tematiką miestų ir bažnytkaimių herbuose, kuri yra labai įvairi: nuo šventųjų ir bažnyčių vaizdų iki mažiau atpažįstamų sakralinių simbolių. Ved. Jūratė Kuodytė

Kaip nutiko, kad Rusijos stačiatikių Bažnyčia įgijo galią spręsti kitose valstybėse esančios stačiatikių Bažnyčios reikalus? Ar tokią padėtį nulėmė Rusijos carai ir prezidentai, o gal esama ir Visuotinio patriarcho pražiūrėjimo, laikantis nesikišimo į autokefalinių Bažnyčių reikalus principo? Įžvalgomis dalijasi Gintaras Sungaila, VDA universiteto filosofijos doktorantas, iš kunigų pašalintas Mask...

Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis pritaria tvirtinantiems, kad krikščionių Bažnyčia visame pasaulyje patiria gilią krizę. Tad verta dairytis bendraminčių ir bendražygių, kurie ypatingai aktualūs Lietuvos evangelikų liuteronų pasirinktai krypčiai likti ištikimiems Bažnyčios tradicijai, bet ne Šventojo Rašto interpretavimui pagal politines, ideologines ar įvarių interesų grupi...

Mažoji studija. Daug buveinių

Įvairių konfesijų krikščionys savo maldose kreipėsi į Mariją įvairiausiais vardais, kurie nusako jų asmeninį santykį į Dievo Motiną, stebuklingų pasirodymų vietas arba daugialypius Mergelės bruožus: Taikos Karalienė, Tarpininkė ir Užtarėja, Kankinių Karalienė ir Visų tautų, Lurdo, Fatimos, Trakų Dievo Motina. Apie pamaldumo Mergelei Marijai tradicijas stačiatikių Bažnyčioje pasakoja buvęs Vilniaus...

Pokalbis su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene vyko dviejų svarbių datų aplinkoje - pirmąjį rugsėjo sekmadienį švenčiamos Europos žydų kultūros dienos ir rugsėjo 23-ąją minimos Lietuvos žydų genocido aukų dienos. Ką sovietinės mokyklos auklėta Lietuvos visuomenės dalis yra girdėjusi apie žydų kultūrą? Veikiausiai atsimintume tik trumpą pasak...

Beveik jau praėjo tie laikai, kai studentai, vykdami studijuoti į užsienį, lagaminuose veždavosi dešros ir lašinių, storus žodynus ir Bibliją. Vakarų Europoje viską šiandien gali rasti panašiomis kainomis prekybos centruose, o Šventąjį Raštą – internete. Ir vis dėlto, ką dar verta pasiimti į kelionę, kas padėtų numalšinti namų ilgesį ir nerimą dėl ateities svečioje šalyje? Vilniaus evangelikų liut...