Homo cultus. Ten ir atgal

Šioje laidoje keliamės į Mongoliją – šalį, pasižyminčią turtinga istorija, gyvybinga klajoklių kultūra, išskirtine gamta bei savitu dvasiniu pasauliu. Šis pavyzdys padės pasigilinti į pamatinius antropologijos ir kognityvinių mokslų klausimus: kaip kultūra, kalba ir aplinka veikia mūsų mąstymą? Kodėl vakarietiška sąmonės (angl. mind) sąvoka ne visada tinka kitų tautų mentalinėms kategorijoms apibū...

Kodėl žemė darže yra tik žemė, o namuose ji tampa purvu? Pasak žymios britų antropologės Mary Douglas, purvas tėra „daiktas ne savo vietoje“. 1966 m. išleistas jos veikalas „Tyrumas ir pavojus: Taršos ir tabu idėjų analizė“ tapo humanitarinių ir socialinių mokslų klasika, įtraukta į įtakingiausių XX a. negrožinių knygų sąrašus. Neseniai ši studija pasirodė ir lietuvių kalba. Šioje laidoje gilinamė...

Iš pirmo žvilgsnio posovietinis žemės grąžinimas atrodo kaip seniai pasibaigęs, sausas biurokratinis procesas – linijų braižymas žemėlapyje ir formalūs nuosavybės dokumentai. Tačiau ką iš tiesų reiškia „atgauti“ žemę? Kaip šis procesas formavo kasdienį gyvenimą, kaimynystės santykius ir vietos bendruomenių savimonę? Kokias asmenines ir bendruomenines reikšmes Lietuvoje ir ypač Lietuvos lenkų tarpe...

Šioje laidoje kalbama apie Indiją – šalį, kurioje gilios tradicijos persipina su sparčia modernizacija, o kultūra tampa ne tik saviraiškos forma, bet ir intensyvių politinių bei socialinių kovų lauku. Aptariama, kuo Indijos kultūrinis laukas išsiskiria nuo „vakarietiškojo“ ir kaip jis kinta laiko tėkmėje. Šios temos narpliojamos per du meno žanrus: kiną ir šokį. Ką apie Indijos visuomenę pasakoja...

Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su Lietuvos lenkais, laidoje svarstoma, ką reiškia būti Lietuvos lenku šiandien, kaip tai reiškiasi kasdienybėje bei politinėje plotmėje, kaip identitetą transformuoja migracija bei geopolitiniai lūžiai. Aptariama, kodėl ši bendruomenė dažnai atsiduria tarp dviejų ribotų vertinimų – nepakankamo „lietuviškumo“ Lietuvoje ir nepakankamo „lenkiškumo“ Lenk...

Mokesčiai dažniausiai priimami kaip sausa biurokratinė prievolė ar finansinis faktas, tačiau antropologinis žvilgsnis atskleidžia kur kas gilesnį jų matmenį, ypač asmenines ir socialines reikšmes. Šioje laidoje mokesčiai nagrinėjami kaip visuomenės „klijai“ ir tam tikras pilietybės ritualas, per kurį žmonės kuria, patiria ir įprasmina savo santykį su valstybe bei bendrapiliečiais. Kalbama apie tai...

Priklausomybė – medicininė diagnozė, bet taip pat ir socialinė bei kultūrinė kategorija giliai veikianti žmogaus tapatybę, santykius ir pasaulį aplink jį. Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su gyjančiaisiais nuo priklausomybės Lietuvoje, laidoje analizuojama, kiek gijimo kelias yra specifiškas skirtingoms kultūroms, kokį vaidmenį čia atlieka bendruomenės bei institucijos ir kaip galima...

Klajoklių tautų gyvenimas mums gali atrodyti keistas, bauginantis ar net romantiškas. Jų ryšys su gamta, gyvūnais ir valstybėmis, kurių ribose šie klajokliai atsiduria, yra daugialypė ir sudėtinga, plačiai antropologų tyrinėjama tema. Kaip tarp klajoklių suprantama sėkmė? Ką reiškia žodis „autochtonas“? Ir kokį ryšį pietryčių Azijos klajokliai kuria su greta jų gyvenančiais plėšriaisiais gyvūnais?...

Miestas yra vieta, kur supanti fizinė, architektūrinė ir infrastruktūrinė erdvė turi ypatingą reikšmę čia gyvenančių visuomenių gyvenimui. Dėl šios priežasties nemažai buvusių industrinių miestų ir jų gyventojų bendruomenių Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Ką žmonių gyvenime reiškia miesto erdviškumas? Kaip iš naujo save atranda Lietuvos postindustriniai miestai ir jų visuomenės? Ir kas...

Bene pastoviausias dalykas mūsų gyvenime yra nuolatinis susidūrimas su ne tokiais kaip mes, galbūt keistai atrodančiais „kitais“. Šis susidūrimas tampa ne tik išbandymu, bet ir abipusės transformacijos galimybe. Ką reiškia sąvoka „kitinimas“? Kokią poveikį kitiems gali turėti mūsų žvilgsnis? Ir kaip buvimą „kitu“ išgyvena iš musulmoniškų kraštų į Lietuvą pabėgusios moterys? Išsamiau apie tai – pok...

Islandija – vieniems lietuviams svajonių, kitiems kasdienybe, o tretiems – namais tapusi šalis. Islandų kultūra ir kalba savo spalvomis, garsais, žodynu ir vaizdais poetiškai ir nepastebimai susilieja su atšiauriu, bet magiško, mistiško ir grėsmingo grožio kupinu kraštovaizdžiu. Kokio tamsumo būna islandiškos naktys? Koks yra kasdienis gyvenimas mažame, į šiaurę nutolusiame Islandijos miestelyje?...

Autoritarinė galia apima ne tik politinį lauką, bet ir šiose galios sistemose gyvenančių žmonių kasdienybę, humorą, net ir jusles. Gyvos ir tikros tarp politinių girnų atsidūrusio žmogaus patirtys šiais iššūkių demokratijai kupinais laikais tampa vis aktualesnės. Kaip gyvenimą kontroliuoti siekė autoritarinis humoras Sovietų sąjungoje? Kokių vertės ir laimės formulių galima išmokti iš garsiosios V...

Indija yra paradoksų kraštas, kur sugyvena, persidengia ir sudėtingiausiais būdais siejasi gausybė kalbinių, kultūrinių, religinių ir tautinių grupių. Pastaraisiais dešimtmečiais ir Lietuvoje apsigyvena vis didėjantis kiekis indų diasporos gyventojų. Tad kokia ta Indijos kultūrinė įvairovė? Kaip indų bendruomenė prisitaiko Lietuvoje? Ir ką jie galvoja apie karą Ukrainoje? Išsamiau apie tai – pokal...

Rinkti paramą Ukrainai Lietuvoje yra tapę gana įprastu, tam tikrą valstybinį sąmoningumą demonstruojančiu reiškiniu. Tačiau pažiūrėjus į tarptautinį kontekstą paaiškėja, kad tai anaiptol nėra savaime suprantamas elgesys, o ir patį karą skirtinguose kraštuose žmonės mato skirtingai. Kaip Rusijos agresiją prieš Ukrainą mato ir supranta Prancūzijos visuomenė? Kaip atrodo paramos rinkimo užkulisiai Li...

Tautinių mažumų tema niekada nėra paprasta ar savaime suprantama. Kitoniškumas užklausia, pastato į įtampą, ir transformuoja tiek „savo“, tiek „kito“ tapatybę, tiek daugumos, tiek ir mažumos pasaulį. Tad ką lietuviams reiškia būt tautine mažuma svetur? Kaip jaučiasi ir kokį ryšį su Lietuva išlaiko Norvegijoje gyvenantys lietuviai? Ir kaip gyvenimą Lietuvoje patiria čia gyvenantys lenkai? Išsamiau...

Kinijos kultūra mūsų kasdienybę dažniausiai pasiekia pigios produkcijos, masinės gamybos pavidalu. Dėl to neretai esame linkę ją matyti supaprastintai, kaip vienalytį darinį, gąsdinantį savo mastu ir augančia įtaka pasaulyje. Tačiau tiek etninės, tiek kultūrinės, tiek ir religinės įvairovės joje kur kas daugiau nei mums gali atrodyti. Iš kur kyla Kinijos ir Taivano įtampa? Kokiais bruožais pasižym...

Vaizdinis etnografinės medžiagos fiksavimas yra tapęs viena svarbiausių antropologijos darbo technikų. Tačiau papasakoti apie „kito“ gyvenimą nepameluojant ir visapusiškai nėra paprasta net ir pasitelkus vaizdo kamerą. O ką jau kalbėti apie iššūkius, kylančius skaitmeninių technologijų įsigalėjimo akivaizdoje. Kaip antropologijos mokslas naudoja kino priemones lauko tyrimams? Kas yra ikonofobija?...

Antropologijos ir etnologijos mokslų pavadinimai dažnai nuskamba kartu. Neretai sąvokos naudojamos pakaičiui, bet tarp jų esti ir reikšmingų istorinių skirtumų. Lietuvos atveju etnografiniai, etnologiniai ir antropologiniai tyrimai yra svarbūs ne tik dėl mokslinės vertės, bet ir kaip valstybingumo, tautos pažinimo ir kūrimo priemonės. Tad kuo etnologija skiriasi nuo antropologijos? Koks šių mokslo...

Valstybių sienos egzistuoja tiek fiziškai, kaip konkretūs, saugantys, bet ir ribojantys, o neretai ir žalojantys objektai, tiek ir psichologiškai, kaip skirtingas politines, kultūrines erdves atribojantys objektai. Jų egzistavimas sukuria prielaidą ir kitiems reiškiniams – migracijos, kontrabandos, eksporto ir panašiai. Todėl paribys yra ypatingai įdomi ir turtinga tema, kurią tyrinėja gausybė ant...

Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto ku...

Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja i...

Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje. Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ en...

Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas i...

Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryč...

Neuroįvairovės terminas apibrėžia tai, kad žmonės pasižymi skirtingomis neurologinėmis ypatybėmis – kai kurias jų visuomenėje laikome „norma“, kitos diagnozuojamos kaip autizmo spektro simptomai, disleksija, hiperaktyvumas ar kiti, biomedicininiais terminais kalbant, sutrikimai. Kuo medicinos antropologija prisideda prie žmonijos neuroįvairovės supratimo? Kaip atrodo autizmo socialinių ir kultūrin...