Gamta – visų namai

Baltijos pajūryje vėl prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas, todėl apie jų būklę pasakos Jūrų muziejaus reabilitacijos centro darbuotojas Pavelas Kulikovas. Specialistas atskleis, kaip silpni jaunikliai patenka į žmonių rankas ir kokių pastangų reikia norint juos sėkmingai sugrąžinti į laisvę. Tuo tarpu, Dzūkijos šiluose vis dažniau aptinkami stumbrų pėdsakai, tad kartu su stumbrininku Vytautu Jere...

Artėjančių Velykų proga kviečiame sužinoti, kaip gamta paukščių kiaušinius margina unikaliais raštais ir spalvomis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertas Saulius Rumbutis atskleis, kaip gamta paukšičių kiaušinius margina. Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė papasakos, kaip žemaičiai ruošia namus šventei ir kokius raštus rėžia savo margučiuose, primins...

Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apžvelgs naujausius apskaitos duomenis, kurie kelia nerimą keliančių klausimų...

Kartu su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu keliaujame ieškoti gamtos naujienų: stebime unikalią didžiųjų apuokų šeimą Šiauliuose, kurios jaunikliai sėkmingai auga ir svarstome, kodėl ši paukščių populiacija neįsikuria kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau su pašnekovu neriame giliau į miškus pasižvalgyti, kaip pavasarį pasitinka vilkai bei iš po žiemos miego jau pabudusios meškos. Grįžę...

Neriame į pavasarinį miško budimą kartu su patyrusiu miškininku Jonu Barzdėnu: kodėl klevų sula tokia saldi, aiškinsimės ar giriose jau bunda meškos, kviečiame stebėti pirmuosius drugius bei skruzdėles. Aštri tema – su ornitologu Liutauru Raudonikiu aptarsime skandalingus leidimus ardyti paukščių lizdus: ar kregždžių ir gandrų namai žmonėms tapo trukdžiu? Nepraleiskite šio pokalbio apie gamtos ste...

Pro žiemos likučius veržiasi pirmieji sparnuočiai, o ore jau tvyro tas nepakartojamas atitirpusios žemės aromatas. Kartu su Arūnu Pranaičiu žvalgysimės po Žuvinto apylinkes, kur paukščių trimitai jau skelbia ledų tirpsmą, o Vytautas Jusys iš Ventės rago atskleis, kokie neįtikėtini migrantų srautai pasiekė pamarį. Nepraleiskite progos pajusti gamtos virsmą, nes, pasak pašnekovų, geriausia pavasarį...

Vieversio diena jau praėjo, paukščiai į Lietuvą grįžta atsargiai, o kovo 4-ąją minsime juoduosius kovus, kurių išlikimas žiemą stipriai priklauso nuo žmogaus kaimynystės. Dar kviesime pasiklausyti paslaptingų miško garsų: nuo tetervinų burbuliavimo iki naktinio lapių kiauksėjimo bei Lietuvoje plintančių šakalų balsų. Biologas Eugenijus Tijušas apžvelgs lapių rujos ypatumus ir paaiškins, kodėl piet...

Nors Užgavėnių blynai jau suvalgyti, o žiemą iš kiemo varėme dainomis, gamtininkai aiškinasi, kiek dar tęsis žiema, dar, kartu su ichtiologu Linu Ložiu nersime po storą ledą pažiūrėti, kaip laikosi žuvys ir ar joms jau trūksta deguonies. Tuo tarpu juodkrantiškis Karolis Tamulis išduos visas paslaptis apie Kuršių marių ledą ir tą magišką agurkų kvapą, pranešantį apie stintmetį. Nepamiršime ir artėj...

Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują. Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko klausimą apie keistą ančių elgesį žiemiškame vandenyje bei paslaptingus gyvūnų žaidimus. Tai pasakojimas a...

Ši žiema gamtai nėra nepaprasta ir gamta nešąla taip, kaip mes įsivaizduojame, nes žvėrys, paukščiai ir miškai turi savo ritmą : užšalus upėms, antys pasitraukia ten, kur vanduo dar kvėpuoja, juodoji meleta maisto randa senuose medžiuose, kurtinys žiemą minta pušų spygliais, o pelėdos medžioja net ir ilgoje tamsoje. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia. Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą globą kalba Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis Ved. Selemonas Paltanavičius ir Al...

Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje. Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleid...

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys. Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius. Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė. Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas. Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiand...

Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus. Po T...

Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30...

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį. Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zo...

Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai buvo puošiami gamtinėmis medžiagomis, o ne pirktinėmis dekoracijomis. Sužinosime, kaip kuriami Advento i...

Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja ant išgyvenimo ribos, ir kaip jas saugoti, kai žiema gali užklupti bet kurią akimirką. Jis dalijasi pa...

Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks palaukti, nes lauko mokslininkų – per mažai. Beje, ir mikologus galima suskaičiuoti ant vienos rankos...

Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą. Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžia...

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis ra...

Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas. Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsau...

Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene. Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanik...

Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakei...

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė. Plačiažnyplių vėžių ateitis...