Gamta – visų namai

Lietuvoje - lakštingalų ir sodų žydėjimo metas. Pakruojo Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mingaila Saulevičius pamokys, kaip teisingai genėti medžius ir kitus želdinius, kaip elgtis su invaziniais augalais - baltažiede robinija ar uosialapiais, platanalapiais klevais ir kitais medžiais. Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė primena, kur šiemet galima apsilankyti, kuo ypa...

Gamtos tyrimų centro jaunieji mokslininkai pradeda tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti koks pakelių vaidmuo Lietuvos kraštovaizdyje. Ar tai - vienas iš svetimžemių rūšių plitimo kelių, ar tai vieta kur telkiasi erkės? Mokslininkai žada išsiaiškinti, ar pagrįstas visuomenės nerimas dėl erkių gausos padidėjimo, kai pakelės šienaujamos rečiau. Kokių rezultatų ir kokių atsakymų laukiama, pasakoja dr....

Bet jau baigia žydėti paprastieji rūteniai, vištapienės, vėjalandės šilagėlės, pavasarinės ankstyvės. Net šalpusniai jau nulinko ant pailgėjusių savo kotų, tačiau pakilo dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, kurios turi daugybę naudingų savybių. Šlutiškė Virginija Rudienė be kitų augalų skatina auginti žinomą, bet pamirštą augalą gėlę - miškinę dedešvą. Protingai žoliaudami, mes nepadarysime žalos gamta...

Iš Nemuno deltos potvynių metraščio: pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Šiemet potvynio gal ir nebus, svarsto Šlutės turizmo informacijos centro gidė Živilė Skirkevičienė. Per Nemuno deltos regioninį parką eina Arktikos- Europos- Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Šiuo metu ten tūkstančiai migruojančių žąsų, kurias s...

Po Velykų praplyšusi šiluma, retkarčiais pagardinama lietučio, beregint pažadino žalumą, vabzdžius ir namo kviečia vis naujus ir naujus paukščius. Apie gamtos ir žmogaus ryšį, apie „organų“ santuoką pasakoja vaistininkas, žolininkas Virginijus Skirkevičius. Taip pat siūlo pavasarį gerti beržų sulą, pakramtyti kiškio kopūstų, o arbatą ruošti iš serbentų ūglių, aviečių stagarų ir žemuogių lapelių. Į...

Velykų nuotaikom gyvename ne pirmą savaitę, o gamtoje jos būna visokios – kartais labai pavasariškos, kai kada – dar žiemiškos. Kas žydi anksčiausiai? Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė "šišioniškių" tarme pasakoja Mažosios Lietuvos Velykų tradicijas. Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja, kaip dzūkai ruošiasi Velykoms, kas margučiuose vaizduojama? Ką dzūkai dirbs po švenčių...

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas, ornitologas Saulius Rumbutis aiškina, kodėl ir kur pavasarį daugiausia paukščių žūsta, o ornitologas Marius Karlonas aiškina, ar įmanoma, kad sugyventų katės ir paukščiai? Pievinės varlės išneršė, paprastosios rupūžės jau keliavo, kol joms kelią pastojo asfaltas ir nors Vingio parke Vilniuje uždraustas eismas, daug kur yra prasčiau, - vis dar...

Prieš porą savaičių miškininkas aptiko negyvą, plėšrių žvėrių sudraskytą jūrinį erelį. Paukštis buvo žieduotas. Sužinota, kad šios rūšies paukštis buvo amžiaus rekordininkas. Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius sako, kad atvejų, kai randami negyvi paukščiai, nereta. O kiek paukščių turi būti paženklinta, kad būtų gauti nors kokie duomenys? Kasmet susiduriama su žolės i...

Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas vaizdžiai pasakoja, kodėl elniai jau meta ragus, kur elniai meta ragus, ar žmonės juos renka, ar tą gali daryti visi? Prieš savaitę krito sniegas, pustė, o kaip tuomet elgėsi paukščiai? Slėpėsi? Pasitraukė? Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius pasakoja, kiek svarbus Vištyčio ežeras vandens paukščiams? Neseniai Kaune apl...

Juodojo strazdo Čipuliuko istorija - iIš lizdo iškritusį jauniklį ėmė globoti klausytoja Stasė, kuri jį maitino, slaugė sužeistą. Tiesa, atėjus rudeniui, juodaisis strazdas išskrido. Ar sugrįš namo? Iki Gandrinių lieka 2 savaitės, tačiau rytų Lietuvoje baltuojantis sniegas neramina – kaip jie sugrįš, jei žiema? Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys pasakoja...

Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girios glūdumoje atidarytas naujas stumbrynas. Stumbrininkas Rytas Papšys pasakoja, kad per daugiau kaip 50 metų Lietuvoje iš kelių stumbrų radosi gyvybinga populiacija. Gal greitai miškuose sutiksime stumbrus ir tuo nesistebėsime? Apie kovus daugiau kalbame tada, kai jie sugrįžta į savo kolonijas. Kovų kolonijos visada glaudėsi prie žmogaus. Kaip elgtis, ka...

Pirmoji pavasario šventė - vieversio pasveikinimo, sutikimo diena. Ar jau tikrai atėjo metas grįžti vieversiams? Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad pavasaris į Žuvintą visada ateina anksčiausiai. Kodėl? Negi tokios sąlygos sukurtos paukščiams? Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyksta knygų mugė. Joje - gausybė knygų apie gamtą. Broniaus Šablevičiaus knygoje apie Lietuvo...

Naminės pelėdos jau užėmė perimvietes ir apie tai kas vakarą paskelbia savo ūkavimu. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Saulius Rumbutis sako, kad būtent naminė pelėda – žmogaus ūkio veiklos palydovas. Ar ją galime vadinti rūšimi, kuri liudija aplinkos kokybę? Norint padėti laukiniams gyvūnams reikalinga atitinka kvalifikacija, nes gyvūnų biologija - įvairi. Aplinkos ministerijo...

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė pasakoja, kaip ir kodėl ateityje Lietuvoje saugomų teritorijų plotas dar turėtų didėti. ES saugomų teritorijų plotas apie 30 proc., Lietuvoje - 18,13 proc. šalies teritorijos. Tarnybos specialistė, architektė Rima Baradokaitė - Greimienė paaiškina, kokie ribojimai taikomi nacionaliniuose parkuose ir sako, kad būtent nacionalinis par...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Meldinės nendrinukės gyvena tik Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o jų populiacija tikrai saugi tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Žuvinto biosfero rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kodėl nyksta meldinė nendrinukė? Laidos bičiulė Kristina Rudokaitė pasakoja, ką veikė barsukai sausio 25-tąją, per patį Pusiaužiemį? Žinoma, kad esant saulei, jie turėtų pranešti apie ilgą žiemą, a...

Gervės trimituoja. Gal jau pavasaris?! Kaip jaučiasi tie, kas patikėjo žiema ir apsirėdė baltais kailinukais – baltieji kiškiai, žebenkštys ar šermuonėliai? Aukštaitijos miškų girininkas Jonas Barzdėnas, kasdien stebintis gamtą, spėja, kokia bus antroji žiemos pusė. Biržų krašte atsivėrė 17 metrų skersmens smegduobė. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriusiasis specialistas, geologas Šar...

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja apie keliones į Ukrainą, kur veža maistą gyvūnams. Kiek užteršta aplinka? Kaip ją reiks atkurti? Ir kaip Petras Adeikis stengiasi padėti ukrainiečiams išsaugoti vertingiausius veislinius šunis. Ko laukti, tikėtis gamtoje šiandien? Pietvakarių Lietuvoje reikėtų žvalgytis ir klausytis gervių ir pilkųjų žąsų, šakomis grojančių genių, tikrai matysime stirnas...

Sausio pradžioje jau pastebėtos bitės, pilkosios rupūžės jau ropojo Vilniaus rajone. Prieš Naujuosius į Žuvintą sugrįžo pilkosios žąsys, gervės. Atlydžiu patikėjo uodai. Entomologė Eglė Vičiuvienė pasakoja, kad kai kurie vabzdžiai savo organizme žiemą gaminasi aušinimo skystį - antifrizą. Pradėjus ilgėti dienoms, mes ir vėl galime keliauti pažintiniais takais. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyb...

Valstybinė saugomų terotorijų tarnyba skelbia, kad įdiegus skaičiuotuvų sistemą, parkų, pažintinių maršrutų lankytojai bus suskaičiuoti. Tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė sako, kad bus aiškiau, ar takų įrengimas pasiteisino, ar tikrai jie reikalingi žmonėms. Prieš 20 - 30 metų ankstyvasis zylės tilindžiavimas būdavo dar kimus ir stringantis. Dabar zylės pragysta beveik pavasariškai – skardžiai, g...

Kūčios, Kalėdos, žiema, sugrįžtanti šviesa. Gamtoje gimstančios šviesos galima nepajausti, bet užtenka vien mažos žinelės, ir ji nušvinta mums lyg saulė. Kol mes ruošiamės Kūčioms, kol puošiame eglutę, gamta savo šventę taip pat mini ir švenčia. Degučiuose, Zarasų rajone daugybę metų paukščiais rūpinasi gamtos draugas Rimas Leleckas, kuris pasakoja, kad Europoje paukščiai lesinami visais metų laik...

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kas rujos metu keičiasi šernų bandos struktūroje? Iš kur atsiranda kuiliai, būsimų šerniukų tėvai? Ir – kas pasikeičia po jos? Lietuvoje stebėtas ir nufotografuotas didysis einis. Šio paukščio nebuvo pas mus gal 200 metų. O juk jie gyvena Pietų Ukrainoje, Vengrijoje ir yra labai reti. Kaip paukštis pateko Lietuvon? Gal anksčiau jo tiesiog nepastebėjo? Apie poled...

Ornitologė Gintarė Grašytė seka mažųjų erelių rėksnių ir erelių žuvininkų kelius ir pasakoja, kaip Artimuosiuose Rytuose buvo pagrobtas siųstuvėliu žymėtas nuostabaus grožio erelis. Iš ledu sukaustytų sekliųjų vandenų antys, dančiasnapiai, klykuolės ir gulbės persikėlė į gilesnius, dar banguojančius ežerus, o Žuvinto rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kaip mūsų žąsys žiemoja Lenkijoje....

Fotografė Kristina Rudokaitė iš Anykščių prie barsukų namų pastačiusi kamerą, stebi jų gyvenimą, o šie pozuoja. Buvo metas, kai šis žvėris buvo gana retas. Dabar jų daugiau. Kristina pasakoja, koks mielas šis žvėrelis. Retų, saugomų, egzotinių gyvūnų ir augalų kontrabanda yra antra po ginklų, narkotikų prekybos. Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė grįžo iš Panamos, kur vyko Nykstančių...

Lapkričio mėnesį atsivėrė laukai, galėtume matyti kurapkas, pilkuosius kiškius, tačiau...Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kodėl nyksta pilkieji kiškiai, kurapkos, kas nutiktų, jei jų netektume? Egipte baigėsi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Aplinkos viceministras Danas Augutis pasakoja, ko tikėjosi pasaulio valstybių atstovai, kokie klausim...