Gamta – visų namai

Minime Šv. Huberto, Medžiotojų dieną. Biologas Eugenijus Tijušas lygina Lietuvos ir kitų šalių medžioklės ir švenčių tradicijas. Ornitologas, fotografas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl kaimynai lenkai briedžių nemedžioja, o džiaugasi jų artumu giriose. Džiaugsimės dar nenukritusiais lapais. Jie, nukritę po medžiais, saugos nuo šalčio jų šaknis, maitins dirvožemyje esančius sliekus, o žvėrims jie...

Ką šiandien rasime gamtoje? Jau matėme pirmąsias snaiges, kurios krito ir tirpo, tuo labiau nieko neišgąsdino – iki šiol dar svirpia žiogai giesmininkai, dar pranešama apie stebėtus nemiegančius žalčius ir angis. Biologas, herpetologas, taigi – roplių specialistas Gerardas Paškevičius sako, kad angis - vienintelė Lietuvoje nuodinga gyvatė, kuri kanda tik ekstremaliu atveju, nes nuodus – tausoja. D...

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas aiškina, kodėl kukutis, žalvarnis yra tie retieji paukščiai, kurių populiacijos pas mus vos rusena. Sakoma, kad šių paukščių populiacijos sumenko tada, kai išnyko miškuose ganomos galvijų bandos. Ar tai galėjo turėti įtakos? Kuršių nerija gyva visą rudenį, tačiau joje kaip reta svarbu matyti orų permainas ir ypač – vėjo kryptį ir stiprumą. Pa...

Šiais laikais su vilku reikalų tiesiogiai turi labai maža visuomenės dalis – gyvulius auginantys ūkininkai, medžiotojai, mokslininkai. Miškininkas, biologas Andrejus Gaidamavičius, save vadinantis Labanoro vilku aiškina, kodėl sunkiai sugyvena žmogus ir vilkas. O medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad vilkas kaip ėdė mėsą ir toliau ją ės, tačiau tai nebūtinai turi būti avys ar veršeliai –...

Arklių slėnyje, ypatingoje prieglaudoje, arkliai sulaukia užtarnautos padėkos. Arklių slėnio vadovė Olga Choroškova pasakoja, kodėl ir kada arkliai tampa nebereikalingi žmogui ir kodėl, atvykus į Arklių slėnį, negalėsite jodinėti jais. Arklių slėnis – pakeliui iš Vilniaus į Kernavę, už Dūkštų ąžuolyno. Šiandien kalbame apie gyvūnų ir žmonių santykius; jie tikrai nėra idealūs. Antra vertus – pasiek...

Renkame Lietuvos medį, kuris varžysis su Europos medžiais. Biologas, arboristas Algis Davenis pasakoja apie Estijos ąžuolą, kuris auga vidury futbolo stadiono ar Britanijoje augančius bukus, kurie simbolizuoja meilės istorjią. Rugsėjo pabaigoje ir spalį Novaraistyje skamba gervių giesmės – prieš išskrisdamos į pietus jos būriuojasi raiste. Novaraistį ir išgarsino migruojančios gervės ir žąsys. Miš...

Kauno rajone, šalia Tado Ivanausko Obelynės, įsikūręs bitininkas, sodininkas mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. Apie tvarų bitininkavimą ir medaus poveikį sveikatai, kokią žiemą prognozuoja bitės, pasakoja žinomas bitininkas. Šiandien - rudens lygiadienis. Astronominio rudens pradžia, tačiau, kai kur prašydo kaštonai. Tiesa, kaštonų – nebus, kaip ir obuolių ar kriaušių iš žydinčių vaismedžių. Ved....

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pristato naują leidinį apie invazines rūšis, ką mokslininkai daro, kad jos neplistų ir kiek kiekvienas mūsų galime prisidėti. Vasara užsibuvo ir neskuba išeiti, beveik kiekvieną rytą mus pasveikina saulė, tad daugelyje miškų labai sausa, per sausa. Varėnos miškuose grybautojų čempionato dalyviai bendrai s...

Ne kasmet turime laimės matyti tokią pirmąją rugsėjo dekadą - šiluma, saulė, balti debesys, kartais lietutis, žydintys jurginai, plazdantys drugiai, skrendantys paukščiai. Sausra kamuoja Žuvintą ir jo apylinkes. Rezervato biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, apie pelkių atkūrimas, atgaivinimas. Lietuvoje pagal bendras ES gaires teks atkurti daug pelkėtų kraštovaizdžių. Ichtiolog...

Taurieji elniai gyvena beveik kiekviename miške. Dar visai neseniai mūsų miškininkai organizuodavo jų vestuvių pasiklausymus. Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kad būtent rugsėjo pradžioje tauriesiems elniamas prasideda ruja, žvėrys keliauja į savo vestuvių vietas. Kas kėkštams nutiko? Visą vasarą nei jų matėme, nei girdėjome, o dabar plazda visur, pešasi, kažkuo nepasidalina. Kėkštai visą dien...

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Visos šios rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai yra plačiai paplitusios Europoje, plinta Azijoje ir kituose žemynuose. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kodėl gražiu lietuvišku vardu...

Šiemet Lietuvos ornitologų draugija vykdo baltųjų gandrų apskaitą. Lietuvos Ornitologų Draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pasakoja, kas tapo aišku iš gautų pranešimų, kaip škvalo metu nukentėjo gandralizdžiai ir kodėl Kuršių Nerijoje neapsistoja gandrai? Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas skaičiuoja nuostolius, kuriuos pridarė prieš savaitės praūžęs škvalas? Ved. Sel...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tik Vento regioniniame parke rasime 300 milijonų metų radinių ir kur apie juos viską taip aiškiai papasakos bei parodys. Tiesa, viskas – jau tik iškasenos, radiniai. Ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kaip atpažinti laumžirgius? Juk kai kurios rūšys labai panašios. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Susipažinsime su žymiausiais geologiniais ir geomorfologiniais objektais - Pustlaukio duobe, kuri yra gili lašo formos duobė - mena paskutinį praslinkusį ledyną, bei vienais didžiausių ir įspūdingiausių šaltinių Lietuvoje – Svilės šaltiniais. Seniau žmonės tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių ir padeda žmonėms pasveikti. Biologas Eugenijus Tijušas – apie stirnų populiaciją, kuri kasmet...

Ornitologas Marius Karlonas pasakoja, kaip vyko tiesioginės transliacijos iš erelių žuvininkų namų – kas buvo netikėta, kaip reagavo į paukščių lizdo reikalus transliacijų stebėtojai? Šiomis dienomis VDU Botanikos sode vyksta kvapų šventė, tačiau ne apie augalų kvapus pasakoja Kauno botanikos kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. „Ateina šventa Ona, neša šviežią duoną“ : nuo šventos Onos pras...

Žagarės regioninis parkas - vienas mažiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą. Jame saugomas Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdis. Kartu su regioninio parko lankytojų centro darbuotoja Modesta Bielskiene aplankysime Žvelgaičio piliakalnio archeologinį kompleksą, pasidomėsime, kaip buvo kasamas dolomitas, ir dar daugiau. Čepkelių valstybinio rezervato ekologė Onutė Grigaitė sako, kad Dzūkijo...

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redaktorius Augustas Uktveris sako, kad svarbiausia laikraštyje atskleisti mąstymus apie gamtą, ekologiją, žmonijos ateitį. Prasidėjo liepa, tačiau gamtoje nėra vasaros ramybės, veikiau didysis rūpesčių metas, prasidėjęs gegužės gale. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dar žėruoja Joninių laužų žarijos, dar plaukia upėm vainikai ir nuo rasos svyra žolynai. Kažkur tarp jų turėtų būti pasimetęs paparčio žiedas, nes jo ir vėl niekas nerado. O gal kažkam pavyko? Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo kolekcijų kuratorius pasakoja apie Joninių meto ir šio meto augalus, kaip į sausrą reaguoja laukiniai augalai? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kad bu...

Sartų regioninio parko ekologė Daiva Norkūnienė pasakoja, kad Sartų ežere buvo įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, į juos žuvėdros sugrįžo, apsigyveno, tačiau...visos žuvėdros žuvo, todėl net nežinoma populiacijos ateitis. Kažkada čiurliai mūsų krašte perėdavo medžių drevėse, tačiau šiais laikais čiurliai seka paskui žmones. Bet vyksta renovacija, namai sandarinami, čiurlių perimvietės sunaikinamo...

Birželį, prasidada šienapjūtė ir staiga pamatome, kiek šienapjovės pražudo, sumala pievose perinčių paukščių, kiek sužeidžia gyvūnų. Ramūnas Buinauskas iš Lazdijų, pasakoja, kaip rado šienapjovės papjautą stirniuką, o medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pataria, kokie šiuolaikiniai techniniai sprendimai padėtų aptikti pievose pasispėpusius gyvūnus. Lietuvos zoologijos sodo direktore Gintare Stankev...

Paukštis griciukas verkšlena, nes neranda sau vietų perėti ir jauniklius auginti. VDU botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius pasakoja, jog pieva – be galo sudėtingas ekologinis darinys. Kuo skiriasi natūralios pievos nuo kitų jų tipų? Ką laimime ir prarandame šienaudami? Dienom svilina saulė ir šilta, o mes kalbame apie šalnas. Klimatologė Audronė Galvonaitė st...

Šikšnosparniai - kaimynai su kuriais verčiau sugyventi. Jie mėgsta įsikurti palėpėse, pastogėse, inkiluose, drevėse. O vasarą per vakarą suėda tūkstančius uodų. Gyvena kartai iki 40 metų. Gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip atrodo vasara Rytų Aukštaitijoje, ką veikia girių paukščiai? Kas laimi mūšyje dėl inkilo? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po kelių dienų gamtoje tikrai prasidės vasara. Tai labai atsakingas virsmo metas, kai gyvūnija rūpinsi savo palikuonimis. Apie gamtos vaikus, kuriems vasaros pradžia galėtų būti palaimos metas, pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. Kažkada netoli Šilutės esančiose Aukštamalės bei Žalgirių pelkėse vyko aktyvus gyvenimas. Mažosios Lietuvos pelkininkai apibūdinami, kaip savita grupė, neturėjusi analog...