Gamta – visų namai

Ornitologas, organizacijos "Ornitostogos" sumanytojas ir vadovas Marius Karlonas pasakoja apie internetu transliuojamus vaizdus iš paukščių lizdaviečių, iš gamtos. Tačiau gamtoje ne viskas jauku ir miela. Kokios dramos vyksta paukščių lizduose? Kurtinys ir tervinas – nykstantys paukščiai. Aukštaitijos miškininkas, gamtos fotografas Jonas Barzdėnas aiškina, kodėl nykstya šie paukščiai, kokios apsau...

Kodėl neišgyveno žmonių augintas briedžiukas, o kranklys bažnyčios auksą vogė, kodėl kiškis nesugebėjo pievomis šoliuoti? Telšių rajone esančio „Žvėrinčiaus“ sumanytojas, įkūrėjas Petras Dabrišius pasakoja liūdnas pamokančias istorijas. Žemaitijos saugomų teritorijų ekologas Antanas Kubilius aiškina, ką sužino žygeiviai edukacinių žygių sako, kaip mėgaujasi meškinio česnako aromatais. Ved. Selemon...

Pastarųjų savaičių diskusijų objektas – meškinis česnakas. Gamtininkas Mindaugas Ryla aiškina, kad šiam augalui būtinos specifinės augimvietės, jis - jautrus mindymui, pradeda augti balandį, o po žydėjimo gegužę - pranyksta. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad šiomis dienomis parskrenda lakštingalos ir kregždutės, o netrukus užkukuos gegutė. Žalčiai nuo seno jaut...

Lietuvos miškuose auga apie 300 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius aiškina, ar įmanoma pažinti visus grybus? Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja apie bebrų šeimyną - be jo gebėjimo statyti, prižiūrėti namus, mums jis gali būti ir teisingo šeimynykščio pavyzdžiu. Žalčiai nuo seno...

Kuršių nerijoje jau dygsta pirmieji bobausiai ir kiti grybai, pastebi Selemonas Paltanavičius, kuris šiuo metu ten lankosi. Ornitologė Jūratė Zarankaitė aiškina, kokius paukščius šiuo metu žieduoja, kaip kormoranai peri jauniklius, kokie paukščiai tik skrenda pro šalį. Pasakojimas apie taurą. Beveik 300 metų apie taurus žinota tik iš iškastinių radinių bei senų rašytinių šaltinių, tačiau 3- jame 2...

Velykos. Marginsime margučius, o juk pirmieji juos atrado - paukščiai. Tikėtina, kad kažkada pavasarį rūpestingas šeimos tėvas laukuose rado pempės lizdą su margais kiaušiniais. Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, kodėl iki gandrinių sugrįžo ne visi gandrai. Kaip skyrėsi jų migracijų, skrydžio namo keliai? Renkame Lietuvos nacionalinį žvėrį. Apie...

Apie gamtos išteklius, kurių turime daugiau, nei kiti. Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas įsitikinęs, kad Lietuvos gamta gali aprūpinti viskuo - nuo vandens, žvyro, titnago iki aukso, o Geologijos tarnybos specialistė Jurga Arustienė aiškina, kiek daug turime požeminio švaraus geriamo vandens. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos nacionalinis paukštis - gandras, nacionalinis akmuo - titnagas. O koks yra Lietuvos nacionalinis žvėris? Tokio dar neišrinkome. Tad, laida „Gamta – visų namai“ imasi šios iniciatyvos. Koks turėtų būti nacionalinis žinduolis? Pavasaris. Pasiklausykite juodojo strazdo, kuris ryte tiesiog plėšo tylą ar pasigrožėkite žvirbliais, kurie renka šapus lizdui, dar galite pasveikinkite varnėnus, sut...

Entomologė Radvilė Merkevičiūtė stebi, kaip pavasarį bunda vabzdžiai, nes po žiemos jų gyvenimas kitoks nei miegojusių žinduolių, varliagyvių ar roplių. Apie augalus, kurie skelbia pavasario pradžią pasakoja knygų apie augalus autorius, botanikos sodo savininkas Sigutis Obelevičius ir paaiškina, kurie jų yra vietiniai, kurie - svetimžemiai. Po poros dienų Šv. Kazimieras, taigi - Kovų arba Kovarnių...

Šiandien keliaujame į Vilniaus Knygų mugę, nes gamta ir knygos – tiesiog neatsiejamos. Nes be knygų mes gamtos nepažintume, be jų nemokėtume jos saugoti. Šiandien - Šv. Motiejaus ir Vieversio diena. Pirmoji metuose oficiali paukščių sugrįžimo šventė. Nuo seno tikėta, kad jeigu vieversiai pasirodo prieš šventą Motiejų, dar bus šalta, žiema užtruks, jei jie vėluoja – pavasaris ateis greitai. Ved. Se...

Kodėl nemažai lapučių yra ligotos ir nuplikusios, ar tikrai laputės - naminių paukščių mėgėjos, ar jos - vienintelės gudruolės gamtoje? Kodėl jos keičia gyvenimo būdą ir kraustosi prie žmonių? Biologas Eugenijus Tijušas aiškina tuo, kad žvėrys išmoko prisitaikyti. Remigijus Lapinskas - neliečiamojo miško fondo sumanytojas ir įkūrėjas pasakoja, ko reikėtų, kad žmogus savo žemėje galėtų laisvai sodi...

Žiema – geriausias laikas žvejoti stinteles. Lietuvos ežeruose yra nedidelių žuvyčių, kurios vadinamos ežerinėmis stintomis. Asvejos regioninio parko ekologė Joana Adomaitytė aiškina, kad jos yra mažesnės nei didstintės iš Kuršių marių. Jos gyvena tik giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose. Jono Basanavičiaus gimtinės sodybos – muziejaus muziejininkė Agnė Brazaitienė pasakoja apie kaštoną, kuris a...

Klaipėdos universiteto mokslininkas, ornotologas Julius Morkūnas tiria jūrinių paukščių populiacijas. Jis pasakoja, kodėl kai paukščiai žiemą praleidžia priekrantėje. Štai antis nuodėgulė nardydama maitintis, žiemą į Baltijos jūrą panyra į 60 metrų gylį, taip vandenyje praleisdama 3-4 val. Kita problema – paukščiai dažnai žūna įsipainioję į žvejų tinklus. Ką stumbras veikia Žuvinte, pasakoja Žuvin...

Kada vilkai pradeda maitintis naminiais gyvuliais ir kodėl? Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis aiškina, kaip jis skaičiuoja ir veda vilkų apskaitą, koks yra „probleminis“ vilkas, taip pat koks geriausias būdas sugyventi su vilkais? Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys pasakoja, kurios žuvys šiuo metu aktyvios, o kurios prisnūdusios? Pusiaužiemio dieną Vilniuje buv...

Dar jaunas stirninas atėjo prie žmonių ir nieko nebijo, niekur nekeliauja. Kas galėjo jam nutikti? Gali būti, kad tai yra ne laukinis žvėris, o žmonių užaugintas stirniukas. Jei jau suklydote paimdami iš gamtos mažą stiriuką, neleiskite jam grįžti į gamtą. Kuršių nerijos nacionalinio parko parko direktorė Lina Dikšaitė pasakoja, kaip žiemą atrodo Kuršių Nerija, kokie didžiausi darbai parko laukia...

Šią žiemą daug kur prie lesyklų matomi juodieji strazdai. Jei norite juos lesinti - geriausiai tinka lukštentos saulėgražos, o dar geriau - obuoliai. Atsidėkodamas Juodasis strazdas patinėlis per atlydį, net nesulaukęs Pusiaužiemio, ima ir užgieda. Gamtoje pavojingiausi yra dažnai besikartojantys atlydžiai ir po jų vėl stojantis šaltis. Tačiau, net šalčiausia žiema neturi įtakos uodams ir kitiems...

Šiais laikais jau suprantama, kad nebereikia papildomai šerti laukinių žvėrių. Tuo tarpu, biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip prieš daugybę metų „baltojo bado“ metu buvo šeriami miško žvėrys – maišai daržovių, grūdų, net šaldytų žuvų. Lietuvos atviro kraštovaizdžio paukščiai nyksta, nors ganymas galėtų išspręsti daugelio gamtos teritorijų tvarkymą, pastebi ornitologas Liutauras Raudonikis ir...

Ornitologė Gintarė Grašytė pasakoja, kad plėšrieji paukščiai, kurie yra pažymėti siųstuvėliais, jau žiemoja Afrikoje. Tiesa, ne visi grįžta į Lietuvą, nes tūkstančiai jų žūsta pakeliui, grįždami namo. Tuo tarpu, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys stebėdamas paukščių migraciją, pastebi, kad šie metai paukščiams gimtinėje buvo sėkmingi, jie gausiai augino jaunikliu...

Kiekviena šventė turi daugybę materialių gamtos dalykų: kalėdinė eglutė - iš miško, spanguolės kisieliui - iš pelkės, grybai virtiniams - iš girios, kitkas – iš sodo, daržo. Daugelis Kūčių vakarą susirinks prie bendro šeimos stalo ir tikrai, ne patiekalų gausa šį vakarą svarbi ant stalo – svarbiausia, su kokia nuotaika, ko palinkėsime vieni kitiems, apie ką galvosime, nutilę minutei. O kur linkėji...

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas. Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zo...

Žvejai laukia, kol sustiprės ežerėlių ledas, nes ten, kur vandens telkiniai pratakūs, kur yra iš dugno kylančių srovių, ant ledo eiti nerekomenduojama. O ką šiomis dienomis gaudo žvejai, kas neršia, kaip žvejojamos stintos? Atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas. Ir dar - koks yra žvejų ir medžiotojų „svoris“ visuomenėje, ką žmonės labiau supra...

Kvietkų medžiotojų būrelio narys Julius Daunys pasakoja, kaip jo draugas, žvejodamas ant Nemunėlio kranto, neseniai sulaukė viešnios - užsižiopsojusi meška pati išsigando sutikusi žmogų. Kas bėgo pirmas - žvejys ar meška? O šiaip, sakoma, jei sutikai mešką miške - garsiai rėk ar dainuok. . VDU Miškų fakulteto Medžioklėtyros vadovas Artūras Kibiša sako, kad gamtoje esančių gyvūnų biologijos, ekolog...

Prieš kelias dienas Lietuvoje kai kur pripustė keliolika centimetrų sniego, o netrukus jis ištirpo. Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė vardija 4 faktorius, dėl kurių beveik neįmanoma prognozuoti artėjančių orų, ir pataria dažniau kelti akis į dangų – žiedai aplink mėnulį rodo, kad ateina orų permanos. Mokslininkas biologas, gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip Lietuvą atrado Viduržemio j...

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinio rinkinio kuratoriaus Romas Ferenca pasakoja, kad aktyvios boružės yra invazinė rūšis, kuri skiriasi nuo įprastos boružės septyntaškės, raštų ir spalvų įvairove bei dydžiu. Gamtos fotografas Kęstutis Čepulėnas pristato savo knygą „Raiba tyla“ apie pelėdas, kurių Lietuvoje yra net 13 rūšių. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po beveik dvejus metus trukusios renovacijos, savaitgalį atidaromas Lietuvos zoologijos sodas. Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė