Gamta – visų namai

Salantų regioninio parko patarėjas Modestas Šečkus pasakoja, kaip bendruomenės pastangomis buvo išardyta Salantų upės užtvanka, kurioje dabar neršia lašišos, šlakiai. Į Neries upę gražinta 16 lašišų ir 26 šlakiai. Lašišos ir šlakiai dirbtinai veisiami, tada paimami ikrai ir jau paaugę jauniklai išleidžiami į Lietuvos upes. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Mindaugas Petkevičius aiškina, kad nor...

Uodai gamtoje yra labai svarbūs, jie – daugelio paukščių ir ypač šikšnosparnių maistas. Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė pasakoja apie uodus rudenį, ar jie žmonėms gali būti pavojingi? Kauno zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė primena, kaip vyksta darbai zoologijos sode ir kokios didžiausios pertvarkos dar laukia? Kokios perspektyvos turėti Suvalkijo...

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kad dar niekada Žuvinte nebuvo registruota tiek daug migruojančių vandens paukščių, kaip šiuo metu. Iš paukščių stebėjimo bokštelio suskaičiavus visas klegančias, triukšmaujančias ir visomis kryptimis iš ežero kylančias žąsis, paaiškėjo, jog jų registruota 28300! Ornitologas Vytautas Jusys pasakoja apie paukščius, kurie ne pirmą kartą...

Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kaip kinta žmogaus ir gyvūno santykis, kodėl žvėrys eina į miestus? Gal ateityje mūsų laukia įdomūs susitikimai, kai miesto gatvėmis vaikštinės lapės ir stirnos, stogais šuoliuos voverės ir kiaunės. Ruduo. Miega ežiai, dauguma varlių, angių, žalčių. Nors kai kurie vazdžiai pasislėpė poilsiui, daugelis dar labai aktyvūs. Entomologė Eglė Vičiuvienė paaiškina, kod...

Kiekvienas paukštis – lyg plunknų rinkinys. Jos ne tik spalviškai, bet ir funkciškai įvairios, jų išvaizda, forma gali būti netikėta. Mindaugas Ilčiukas - miškininkas, doktorantas, gal vienintelis Lietuvoje turintis paukščių plunksnų kolekciją. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyrenioji patarėja Justina Čunderova paaiškino, ką reikėtų vadinti želdiniais, kas išduoda leidimus...

Šiomis dienomis miške dar rasime saują žaliuokių ar voveraičių. Gamta moka stebinti ir džiuginti - juk ir žiogai tokiu metu dar gyvi, ir drugiai prieš saulelę suplazda. Iki Visų šventųjų dienos dar tikėkimės daug gyvybės. Onutė Drobelienė iš Dzūkijos pasakoja, kad grybai dzūkams yra daugiau, nei valgis ar atsargos žiemai, o ir grybauti reikia mokėti. Spalio 15 d. prasideda vilkų medžioklės sezonas...

Lietuvoje - gražiausias rudens metas. Ar kas nors pasakys, kada jau ruoštis žiemai? O kaip ilgai mus džiugins raudoni lapai? Kas gražesnius filmus kuria – gamta ar žmonės, klausiame režisieriaus Vyto Jankevičiaus. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien sukanka 30 metų, kai buvo įsteigti Lietuvos regioniniai parkai, saugomos teritorijos, užimančios bene didžiausią šalies plotą. O ar kas parkuose pamena jų pradžią ir kokį parką mato po 30 metų? Asvejos regioninis parkas – žalčių pamėgta vieta. Šiuo metu žalčiai keliauja į žiemos poilsio vietas ar šildosi ant saulės įkaitinto kelio paviršiaus. Gamtininkai prašo vairuotojų – nelėkite, būkit...

Šiaurės vakarų Ukrainoje įsteigtas naujas nacionalinis parkas – „Radvilų giria“. Jame lankėsi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, kuri pasakoja, kaip karo metu buvo kuriamas Nacionalinis parkas. Paukščiai dažnai žūna atsitrenkę į langų stiklus, stiklines sienas ar tvoras. Prie stiklinių pastatų pajūrio miestuose po nakties jų randama dešimtys. Ir jeigu ka...

Lietuva didelė šalis, skirtingose jos vietose net elnių vestuvės vyksta vis kitaip. Žemaitijos saugomų teritorijų direktorių Mindaugas Balčiūnas pasakoja, kad dažną rudenį elniams vestuves sujaukia ir trikdo grybautojai. Paukščių medžioklės prasidėjo prieš 2 savaites. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius aiškina, kas yra paukščių medžioklė – tradicija...

Pilkoji gervė dar neseniai buvo Raudonosios knygos sąrašuose, šiuo metu džiaugiamės jų pulkais. Ornitologas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl gervių populiacija taip išaugo, kas kelia pavojų gamtoje gervei, ir kam ji – nėra draugė, kodėl jos apsistoja Lietuvoje? Nežudykite nepažįstamo vikšro - gal iš jo išsiris nuostabaus grožio drugelis. Entomologė, drugių specialistė Eglė Vičiuvienė džiaugiasi š...

Medžioklėtyrininkas Algimantas Kamičaitis aiškina, kodėl tauriųjų elnių ruja vyksta vėsiu metu, sužinosite, kad dažniausiai elniai sudaro ilgalaikes poras ar bandas. Apie paukščių migraciją pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, kuris paaiškina, kodėl, net kai taip karšta Lietuvoje, kai kurie paukščiai keliauja į šiltus kraštus. Karveliai keršuliai burkuoja laukuose, ra...

Atrodo, kad rugpjūtis gamtai atseikėjo viską - šilumą, saulę, gal lietaus kai kur trūko. Kas toliau? Rugpjūčio 24-ją, per Šv. Baltrammiejų, išlydime gandrus. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis primena, kad rudeniop gamtos mylėtojai kviečiami į Žuvintą paukščių stebėti. Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius pasakoja, kad kitąmet po renovacijos lank...

Ar žinote, kad žiogai yra medžiotojai ? Darže, sode gyvenantis žiogas nekelia grėsmės derliui, nes jis – ne skėrys. Jam tereikia vikšrų, lervų, jei pavyksta nutverti –muselių. Nuo pavasario žiogai augo ir visai neseniai pagaliau įgijo sparnus. Į kur per Žolinę skrenda bitės ir bitininkai ? Kaip keitėsi, vystėsi bitininkystė, pasakoja Senovinės bitininkystės muziejaus darbuotoja Danutė Indrašienė....

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius pasakoja, koks mūsų gandrų kelionių maršrutas, ar jis keitėsi per pastaruosius šimtą metų? Gegutės tyli, bet jos yra greta - tikėtina, kad kai kuriuose kalviukų, kielių, liepsnelių lizduose dar auga paskutiniai gegužiukai. Gegužiukai auga greitai, bet net pradėję skraidyti, kurį laiką dar maitinami savo įtėvių. O po to jie dar turi v...

Gamtos fotografijose išlieka bene tikriausia informacija. Molėtų krašte gyvenantis žinomas fotografas Jonas Danauskas pasakoja, kaip gamtoje ieško įdomiausių kadrų. Ne visiems gandrams pavyko perėti vienu metu, kai kas ankstino, kai kas vėlavo, tačiau baigiantis liepai, kai kurie gandriukai jau braido laukuose su tėvais. Evoliucijos bėgyje pakito gyvūnų anatomija, ypač akių sandara, todėl atsirado...

Gražinos ir Gedimino Skardžių specializuotas bitininkystės ūkis, esantis Utenos rajone Užpalių seniūnijoje, Mikėnų kaime – vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje. Tačiau bitininkas Gediminas Skardžius labiausiai nerimauja dėl to, kad niekas Lietuvoje nemoko bitininkauti ir neaiški bitininkystės ateitis. Kuo ypatingas Šešuvos botaninis draustinis pasakoja Vidmantas Malinauskas, Kaišiadorių sav...

Labanoro regioniniame parke daugelis turi tradiciją įkopti į Mindūnų apžvalgos bokštą. Niekas šiaip sau neatsiranda, sako Molėtų savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Žvinys. Šiemet miestuose žiogams saugiai gyventi liko nešienautos pievos, vadinasi – niekas žiogų nesumalė, nesunaikino. Tačiau dėl vėsos groti jie pradės po kurio laiko, nes sparneliai, viena iš žiogų muzikinių instrumentų da...

Lietuvoje turime daug gero geriamo vandens, sako Geologijos tarnybos vyriausias specialistas Jonas Satkūnas ir pasakoja, kokį neįprastą Molėtų kraštą suformavo paskutinis ledynmetis. Čiurliai Lietuvoje gyvena tik trejetą mėnesių, kitus devynis praleidžia Afrikoje. Tačiau jie – mūsų paukščiai, nes čia jų gimtinė, čia jie išperėti, užauginti. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pastaruoju metu sodybas lanko laukiniai žvėrys. Ar tokį gyvūnų jaukumą turėtume vadinti nauju reiškiniu? Biologas Eugenijus Tijušas pataria, kaip elgtis, kai į kiemą ateina stirnos, lapės, lūšys ar barsukai? Sližių dvaro parkas Ukmergės rajone puoselėjamas ir atkuriamas energingų šeimininkų dėka. Viktorija Gorbatenko pasakoja, kodėl jie tiek daug dėmesio skiria parkui, kuris skaičiuoja kelis šimtm...

Prieš beveik 90 metų Žemaitkiemyje Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. To meto žmonės pasakoja, kad regėjosi, lyg pasaulio pabaiga. Apie Žemaitkiemyje įsikūrusio klubo, kuris vienija besidominčius šiuo kraštu ir meteoritais, pasakoja Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė. Botanikos sodo botanikas Kęstutis Obelevičius ne tik pasakoja apie retus augalus Kaukinės draustinyje, bet ir paaišk...

Bitininkas Gediminas Skardžius iš Mikėnų kaimo nerimauja dėl to, kad neaiški bitininkystės ateitis, mat, niekas Lietuvoje nemoko bitininkauti. Pelėdžiuko nuotykiai ir kitos žiedavimo istorijos. Kas sutrikdė palėdžiuko jauniklį, kodėl reikia žieduoti tokius paukščius, aiškino ornitologai Saulius Rumbutis ir Deividas Dementavičius. Kaišiadorių rojonas – beveik Lietuvos centre. Žvalgomės po Kaišiador...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žieduoti plėšriuosius paukščius labai sudėtinga, juk erelio lizdas susuktas daugiau nei 20 metų aukščio medyje, pats lizdas ne mažiau 2 metrų, o ir nagučiai, net jauno paukščio, tvirti ir aštrūs. Kartu su ornitologais Sauliumi Rumbučius ir Deividu Dementavičiumi dalyvaujame jūrinio erelio žiedavime. Prasidėjo Nacionalinė ekspedicija. Sužinosime keliautojų planus. Kuo mus sutinka vasara? Ekologinė...

Gegužraibiniai augalai arba orchidėjos augalijos pasaulyje – retenybė. Bronius Šablevičius iš Aukštaitijos išleidęs knygą apie Lietuvos gegužraibinius augalus pasakoja, kad atkurti šių labai įdomių augalų buveinių beveik neįmanoma. Kodėl? Gamtos Tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė aiškina, kaip biologiniais preparatais reguliuojama mašalų populiacija. Griežlė – vie...