Vrublevskių biblioteka ir bičiuliai

Tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys, o prieš 90 metų – 1929 m. gruodžio 15 d., į teisiamųjų suolą buvo pasodinta XX amžiaus lietuvių inteligen...

Alfredas Römeris (1832–1897) – vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, senos, šaliai daug nusipelniusios bajorų giminės atstovas. Menininkas gyveno ir kūrė sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Tai carinės Rusijos viešpatavimo, krašto rusifikacijos, Katalikų bažnyčios persekiojimo, pralaimėtos kovos d...

Europinio lygio poetas ir karaliaus nuodėmklausys prieš keturis šimtus metų parašė kūrinį, kuris opus ir šiandien. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus pamokslą „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ Lenkijos ir Lietuvos tyrėjai vertina kaip puikų baroko retorikos ir pamokslo žanro pavyzdį. Laidotuvių pamokslai senojoje kultūroje buvo svarbus šaltinis, padedantis nagri...

VU Istorijos fakulteto Senosios ir vidurinių amžių istorijos katedros doktorantės Vitos Diemantaitės paskaita „LDK žvalgybos istorijos apžvalga nuo XIII a. iki XVII a. vidurio“. Ar žvalgyba buvo tapatinama su šnipinėjimu, ar ji buvo siejama su nusikaltimo samprata – į šiuos ir kitus klausimus atsakymus sužinosite pažiūrėję vaizdo įrašą „YouTube“ kanalu arba išklausę garso įrašo „Spotify“ programėl...

Artimiausiu metu šį eksponatą galėsite pamatyti LMA Vrublevskių bibliotekos YouToube kanale Apie knygą pasakoja gidas Dovilas Petkus.

1900 m. vasarį, lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metu, Peterburge,  išspausdintas Antano Macijausko parengtas  „ Žemlapis lietuviškai latviško krašto “, pasak Vaclovo Biržiškos, pramušęs „juridinę sieną, kuria buvo aptverta lietuvių spauda“, ir paruošęs „dirvą spaudai grąžinti“. Unikalus šio litografinio žemėlapio, kurio vietovardžiai ir legenda išspausdinti lietuvių kalb...

Ko gali tikėtis klausytojai, įsijungę Vrublevskių bibliotekos programą Spotify platformoje.

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kviečiame klausytis garso įrašą apie ypatingą lietuvišką žemėlapį, saugomą LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fonduose. Tai  dr. Daivos Narbutienės parengta paskaita „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ iš ciklo  „Bibliopolio žvaigždynas“, kuriame pristatomi  įdomiausi būsimo Knygų muziejaus eksponatai.

Apie su spaudos atsiradimu susijusias istorijos įdomybes pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. Antrame epizode pasakojimas apie pirmųjų knygų išvaizdą, knygų platinimą ir inkunabulus šiandien.

Su spaudos gimimu susijusias istorijos įdomybes audio įraše pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. Pirmasis epizodas apie prielaidas inkunabulams atsirasti bei žinomiausią iš visų inkunabulų J. Gutenbergo 42 eilučių  Bibliją.

Šįkart siūlome pasiklausyti ištraukas iš iškilaus LDK didiko M. K. Radvilos Našlaitėlio bestselerio „ Kelionė į Jeruzalę" 1601 m., lotyniškas variantas. Trys epizodai iš kelionės po Egiptą aprašymo: žinios apie siautėjusį marą, piramidėse aptiktas mumijas ir pasakojimas apie tai, kaip baigėsi pastangos mumijas plukdyti laivu. Onos Matusevičiūtės lietuviško vertimo tekstas.  Įrašą parengė Inga...

Kviečiame pasivaikščioti po Vrublevskių biblioteką kartu su gidu Dovilu Petkumi. Šįkart sužinosite apie meno kūrinius bibliotekos erdvėse, susipažinsite su buvusia šių rūmų šeimininke Klementina Tiškevičiene ir bibliotekos įkūrėju, XX a. pradžios žymiu advokatu, kolekcininku ir visuomenininku Tadu Vrublevskiu.

Trečias epizodas apie kvailų ir baisių pasakų žalą ir miego svarbą : „Nerastume tarp mūsų nei vieno, kuris iš savo patirties nežinotų, kaip pačioje vaikystėje įskiepytos baimės vėliau sunkiai įveikiamos net suaugus, ir kaip padidina mūsų kasdienius kentėjimus.“  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė.

Antras epizodas apie protinį lavinimą nuo mažens: „Pridėkime ir tai, kad dar neišsivysčiusių proto organų apkrovimas, prievartinis vaikų mokymas mokslo, kurio jie nesupranta, kuris jiems nuobodus, ne tik nelavina proto galių, bet ir sukelia ankstyvą nenugalimą pasibjaurėjimą visu protiniu darbu.“  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė

Pirmas epizodas apie fizinio lavinimo svarbą : „Senovės tautos ir protingi jų įstatymų kūrėjai tam skyrė daugiausiai dėmesio, o pats lavinimas užėmė didžiausią jų įstatymų dalį. Štai todėl tik senovėje matome tikras tautas ir tautybes. Šiandien turime daug valstybių, bet mažai tautų.”  Parengė dr. Birutė Railienė, Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė

Penktasis pasakojimas apie 1945 m. cenzūruotą K. Borutos romaną, 1979 m. cenzūruotą A. Vijūko –Kojelavičiaus „Lietuvos istoriją“ ir privačios korespondencijos tikrinimą.  Pasakoja Aida Grybienė, LMA Vrublevskių bibliotekos periodikos skyriaus vadovė.

Komunistų partija, vadovavusi viešajam kultūros gyvenimui, monopolizavo knygų leidybą ir jų vertinimą. Kurias knygas leisti, o kurias sulaikyti jau išspausdintas, spręsdavo LKP CK sekretoriai ir partinių organizacijų skyriai. Jie taip pat leisdavo Valstybės saugumo komitetui suimti rašytoją. Kritika, pareikšta partinėje konferencijoje ar partinėje spaudoje, buvo neklystama, absoliučiai teisinga, i...

Bibliotekų fondus sovietmečiu sudarė dvi dalys – viešoji ir slaptoji. Viešoji dalis buvo vadinama tiesiog bibliotekos fondu, pateikiama statistikoje bei palyginimuose su praeities bei kitų šalių bibliotekų fondais. Apie slaptąją dalį – specialiuosius fondus, buvo tiesiog nutylima. Čia saugoti drausti viešai naudoti, totalitarinei sistemai „kenksmingi“ spaudiniai. Teisė nustatyti, kuris spaudinys k...

Leidiniai buvo cenzūruojami tiesiog bibliotekose arba knygų prekybos tinkle ir, aptikus juose „nepriimtinos“ medžiagos, neleidžiama viešai jais naudotis. Bibliotekų fondų „valymui“ stokojant išmanymo, įtartini leidiniai, laukiant galutinio cenzūros įgaliotinių tikrinimo ir sprendimo, būdavo tuoj pat išimami iš bibliotekų fondų ir saugomi vadinamuosiuose „draudžiamų knygų skyriuose“.  Apie tai...

Pradedame transliuoti penkių pasakojimų ciklą  „Paslapties kultūra: sovietinė cenzūra Lietuvoje“. Pirmasis pasakojimas – apie tai, kaip veikė pagrindinė sovietinės cenzūros institucija  „ Glavlitas “, įkurta Lietuvoje iš karto po krašto okupacijos 1940 metais, kokias valstybines ir karines paslaptis ir kokiais būdais jis saugojo, kaip ilgalaikės sovietų pastangos slėpti nuo žmonių tikrov...

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Pasakojimą  „Pievų smilga, jei užeitum...“ skaito Veiverių Žilinsko gimnazijos moksleivė Agnė Žalaitė (mokytoja Nijolė Mieliauskienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros...

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Skaito Živilė Malaškevičiūtė, Liškiavos mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleivė (mokytoja Marijona Gervelienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryba, LRT radijas, Liet...

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Panevėžio „Vilties“ p agrindinės mokyklos moksleivis Benas Dijokas skaito savo kūrinį „Pirmosios olimpinės žaidynės“ (mokytoja Audronė Tichanavičienė). Konkurso rėmėj...

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos. Pasakojimą  „Apie vaistus ir savigydą“ skaito Šilutės 1-osios gimnazijos moksleivė Greta Gudaitytė (mokytoja Vaida Galinskienė). Konkurso rėmėjai: Kultūros taryb...

2015 m. LMA Vrublevskių bibliotekoje  vyko konkursas Lietuvos moksleiviams „Skaitau tarmiškai“. Konkurso metu buvo atrinkti šeši laureatai: du iš Žemaitijos, po vieną iš Mažosios Lietuvos , Aukštaitijos , Dzūkijos ir Suvalkijos.  Pasakojimą  „Apie Marikę ir Onikę“ skaito Kaltinėnų Stulginskio gimnazijos moksleivė Gintautė Jegorovaitė (mokytojas Petras Gedvilas). Konkurso rėmėjai: Ku...