Vienkartinė planeta

Pirmą kartą Lietuvos pažangą aplinkosaugoje įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį į vis augančią transporto taršą. Vyriausybė pripažįsta, kad mūsų priklausomybė nuo taršių automobilių kelia pavojų sveikatai. Bet kartu sako, kad iššūkiai šioje srityje irgi pernelyg dideli, kad galėtume tikėtis greitų sprendimų. Tuo metu neigiamą oro taršos poveikį žmonių sv...

„Man yra įdomiausia, kaip tuščią erdvę paversti geidžiamiausia erdve, tai yra: mažinti vartojimą, mažinti atrodymą, mažinti daiktus", – sako skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė, Žemės ir aplinkos meno parodoje pristačiusi darbą „Kultūra – Gamta“ . Apie išteklius tausojantį, gamtoje suyrantį ir kraštovaizdį kitaip pamatyti skatinantį meną taip pat pasakoja parodų organizatorė Inga Raubaitė ir skulptoriu...

Oficialios statistikos duomenimis, 26,7 proc. šeimų Lietuvoje neišgali pakankamai šildytis savo būsto. Dėl to dalis žmonių šąla, o kiti, gyvenantys nerenovuotose daugiabučiuose, dažnai priversti mokėti dideles sumas, bet šilumą išleisti pro atidarytą langą, taip šildydami klimatą. Energetinio skurdo (nepritekliaus) mastas Lietuvoje vienas didžiausių Europos Sąjungoje, blogesnė padėtis tik Bulgarij...

Žaliasis viešasis pirkimas – tai procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie būtų perkami įprastai. Šį žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimą pateikia Europos komisija. Aplinkos ministerija užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2023 metų pasiekt...

Valgyti ekologiškai užaugintą produkciją norėtų veikiausiai visi. Tačiau net nusprendus skirti ekologiškiems produktams didesnę savojo biudžeto dalį, kartais gali kilti klausimų – ar tai tikrai ekologiška? Arba norint įsigyti skirtingų rūšių produktų gali tekti apkeliauti ne vieną ūkį. Nepaisant to, ekologiškai šalies ūkiuose užaugintą ir pagamintą produkciją miestų gyventojams įsigyti darosi vis...

Aplinkos ministerija pasitelkė naują metodą tam, kad suprastų, kaip toliau formuoti miškų politiką. Jis grįstas visų suinteresuotų pusių įtraukimu, įsiklausymu ir konkretaus rezultato siekiu. Kaip sekasi laikytis šių principų? Ir kokių pokyčių siekia proceso dalyviai, atstovaujantys ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus? Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Nuo 2018 m. iki šių metų pradžios Lietuvos aplinkosaugininkų iniciatyva teršėjams iškelta 19 bylų, o apskaičiuota žala aplinkai siekia beveik 90 mln. eurų. Daugiau kaip pusę sumos vasarį sudarė Aplinkos apsaugos departamento patikslintas civilinis 48 mln. eurų ieškinys bendrovei „Grigeo Klaipėda“. Tiesa, tai nereiškia, kad tokias sumas ir pavyks išieškoti. Specialistai sako, kad maždaug kas antras...

„Nesvarbu, kaip toli begyventume nuo pakrantės, vandenyno ekosistemų būklė veikia visų mūsų gyvenimus“, – skelbia šį pavasarį startavusi pirmoji Lietuvoje vandenynų edukacijos platforma „Pobangom.lt“. Kodėl mums turi rūpėti ne tik Baltijos jūros švara, bet ir vietos, kuriose blykšta koralai bei dainuoja kuprotieji banginiai? Pokalbis apie tai ir daugiau su platformą kuriančiomis vandenyno entuzias...

Šiemet minimos 250-osios dvasininko ir botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo metinės. Laidoje pokalbiai apie Lietuvos botanikos tėvu pramintą Pabrėžą ir jo palikimą, iš kurių vienas vertingiausių – tai botanikos veikalas „Taislius augyminis“ (augalų sistema). „Jurgis Ambraziejus Pabrėža buvo universalus, darbštus, nuoširdus žmogus. Jis domėjosi įvairiomis mokslo sritimis – tai teologijos, f...

Šių metų liepą ES įsigaliojo Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, uždraudžianti tuos vienkartinius plastiko gaminius, kurie yra retai perdirbami ir sudaro didelę dalį paplūdimiuose randamų šiukšlių. Tai – visi skaidaus plastiko gaminiai, vienkartiniai stalo indai ir įrankiai, šiaudeliai ir gėrimų maišikliai, maisto tara iš putų polistireno, kosmetiniai krapštukai ir oro balionėlių lazdelės. N...

Intensyvi žemdirbystė, trąšų ir pesticidų naudojimas, urbanizacija, pramonė, transportas ir kitos žmogaus ūkinės veiklos sukelia įvairius dirvožemio degradacijos procesus. O tai nulemia ir mažėjantį jo derlingumą. Dirvožemis – mūsų maisto produktų šaltinis, jo kokybė nulemia ir produktų kokybę, todėl esame priklausomi nuo dirvožemio. Laidoje pokalbiai apie Lietuvos dirvožemio būklę ir kokiais būda...

„Italijoje daryti moksliniai tyrimai ir buvo nustatyta, kad teritorijose, kuriose didesnis miškingumas, COVID-19 susirgimų yra mažiau, o ir tų susirgimų simptomai mažesni, – pastebi gamtininkais ir kino režisierius Mindaugas Survila. – Mes dar nežinome, kas gyvena tuose miškuose, ir net nežinome, kaip tos rūšys padės žmonijai išlikti. Ir mes tikrai dėl šių priežasčių neturime teisės atimt iš ateit...

Po 14-ikos metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudoniji knyga. Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip 4 metus. Apžvelgę pokyčius saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše, dėmesį laidoje sutelksime į vieną mažiausiai tyrinėtų sričių – grybus ir kerpes. Pašnekovės: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Ja...

Europos Sąjunga skelbia, kad šįkart ekonomikos atsigavimui skirtos lėšos nebus skiriamos iškastiniam kurui ir padės švelninti klimato krizę. Vis dar teikiamus nacionalinius ES valstybių ekonomikos atsigavimo planus nagrinėjantys ekspertai pastebi, kad siūlomi sprendimai yra gana technokratiniai, o kartais šiuose planuose sumaniai maskuojama parama būtent iškastiniam kurui. „Šie planai parodo, kaip...

Šį pavasarį socialiniuose tinkluose kilo sujudimas dėl naujų vėjo jėgainių parkų, planuojamų Žemaitijoje ir Dzūkijoje, saugomų teritorijų pašonėje. Dalis Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų specialistų įsitikinę, kad didelės, iki šiol Lietuvoje nestatytos vėjo turbinos nedera saugomame kraštovaizdyje. Dėl to parkų vystytojų atstovai juos apkaltino kenkėjiška, antivalstybine veikla ir ragin...

Potvyniai, poplūdžiai ir alinančios sausros - kaip šie klimato kaitos sukelti reiškiniai veikia aplinką, žmones ir kaip slopinti neigiamą jų poveikį? Laidos pašnekovai: Lietuvos gamtos fondo klimato kaitos projekto koordinatorė Inga Labutytė-Atkočaitienė ir Gamtos tyrimų centro klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovas, Lietuvos gamtos fondo tarybos narys dr. Julius Taminskas. Autorė Rūta Da...

2018-ųjų rugpjūtį švedų režisierius Nathanas Grossmanas iš draugo išgirdo apie moksleivę, besirengiančią protestuoti prie šalies parlamento. Jis manė, kad per kelias savaites susuks trumpą siužetą apie jaunuosius klimato aktyvistus, bet netruko suprasti, kad projektas užsitęs. Po metų jis lydėjo Gretą Thunberg kelionėje jachta per Atlantą, kai ji vyko į Jungtinių tautų klimato konferenciją Niujork...

Balandžio 26 d. minime Černobylio katastrofos metines. Specialistų skaičiavimais, tada į atmosferą pateko 400 kartų daugiau radiacijos nei sprogus per Antrąjį pasaulinį karą ant Hirošimos numestai bombai. Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių buvo priversti visam laikui palikti namus, o tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija aplink buvusią jėgainę išlieka viena radioaktyviausių vietų Žemėje. Šiandie...

Mokyklų daržai – terapija mokytojams ir mokiniams, vietos bendruomenei, o kartu ir pasiruošimas išgyventi ateityje, klimato krizės paveiktame pasaulyje. „Ne vienas ugdymo filosofas kelia klausimą, ar šiuo metu, matant klimato krizę, ir bendrai, galvojant apie Antropoceno epochą ir galvojant apie tai, kas mūsų laukia, mes galime kalbėti apie ugdymą, kuris orientuotas į profesijos paruošimą, sociali...

Vabzdžiai apdulkintojai dėl ūkinės žmogaus veiklos nyksta visame pasaulyje. Šiuo metu Europoje viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių yra ties išnykimo riba. Apdulkintojų dėka galime mėgautis obuoliais, braškėmis, slyvomis, cukinijomis, pomidorais, moliūgais, kava ir šokoladu. Be to, trys ketvirtadaliai visų pasaulyje auginamų pasėlių yra priklausomi nuo vabzdžių apdulkintojų. Kaip tvariai kei...

2018-ųjų rugpjūtį švedų režisierius Nathanas Grossmanas iš draugo išgirdo apie moksleivę, besirengiančią protestuoti prie šalies parlamento. Jis manė, kad per kelias savaites susuks trumpą siužetą apie jaunuosius klimato aktyvistus, bet netruko suprasti, kad projektas užsitęs. Po metų jis lydėjo Gretą Thunberg kelionėje jachta per Atlantą, kai ji vyko į Jungtinių tautų klimato konferenciją Niujork...

Skaičiuojama, kad vien Europos Sąjungoje per metus į aplinką pasklinda tarp 75 000 ir 300 000 tonų mikroplastiko dalelių. Nors visos nesutvarkytos plastiko atliekos kelia pavojų aplinkai, tačiau mikroplastiko ar nanoplastiko tarša sukuria ypatingų iššūkių dėl to, kad gali būti net plika akimi nematoma. Kaip surinkti mikroplastiką ir daugiau jo nebeišleisti į aplinką – apie tai pokalbiai su special...

Kuršių Nerijoje iki kovo vidurio miškininkai kerta šimtametes kalnapušes. Per ateinančius dešimtmečius daugiau kaip 1000 ha šių brandžių medynų Neringoje turi nelikti. Dalis jų bus atsodinta, o dalis pakeista paprastąja pušimi. Miškininkai tikina, kad šie kirtimai būtini dėl gaisrų pavojaus. Be to, pasak gamtosaugininkų, šiame krašte vertingesnės atviros smėlėtos buveinės, kurias žmogaus sodintos...

Moksliniai tyrimai rodo, kad biologine įvairove turtinga aplinka lemia geresnius akademinius rezultatus mokykloje ar universitete, taip pat padeda žmonėms greičiau atsigauti po operacijų, palaiko geresnę psichinę sveikatą. Tačiau bioįvairovė neregėtais tempais nyksta visuose Žemės kampeliuose, o tai turi rimtų pasekmių ir žmogaus gerovei. Laidoje specialistų įžvalgos apie biologinės įvairovės reik...

Praėjusių metų spalį „Fridays for Future“ („Penktadienių už ateitį“) judėjimas socialiniuose tinkluose dalinosi grotažyme „WithdawtheCAP“ – „Atšaukite Bendrąją žemės ūkio politiką“. To reikalauti imta Europos Parlamentui nubalsavus už paramą ūkininkams numatančio teisės akto pataisas, smarkiai prasilenkusias net tik su aplinkosaugininkų reikalavimais ir mokslininkų rekomendacijomis, bet ir su pači...