Vienkartinė planeta

Kovai – šiek tiek už kranklius mažesni varniniai paukščiai, kurie mėgsta gyventi dideliais būriais, ir įsikuria gyvenvietėse, šalia žmogaus. Tačiau žmogų dažnai jų kaimystė trikdo dėl triukšmingo krankimo ir išmatų. Todėl siekiama jų skaičių mažinti. Tuo metu juodieji čiurliai, kurių balsas daug kam netrukdo ir netgi patinka, iš miesto išstumiami dėl žmogaus neapsižiūrėjimo renovuojant pastatus. U...

Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3 tūkst. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad ligas platinančios erkės dabar yra paplitusios visoje Lietuvoje, o jų aktyvumo laikotarpis pastaraisiais metais dar išaugo. Pasak specialistų, beveik tris dešimtmečius stebimą erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų augimą lemia ir klimato kaita. Dėl...

„Ironiška, kad [iki invazijos] savo podkaste mes bandėme sumažinti skirtumą tarp vakarietiškos ir Ukrainos žiniasklaidos [aplinkosaugos] diskursų, nes jautėme, kad Ukrainoje tų temų trūksta. O dabar darome priešingą dalyką“, – pasakoja Stasas iš Kyjivo. Jis ir Marija, tinklalaidės apie aplinkosaugą „Антропоцешо“ kūrėjai, dabar savo laisvalaikį skiria komunikacijai apie Rusijos invazijos Ukrainoje...

Cementas – svarbi, o kai kuriais atvejais ir nepakeičiama statybinė medžiaga. Tačiau kartu tai – itin tarši pramonė, smarkiai prisidedanti prie šiltnamio efekto. Vien Lietuvoje esantis „Akmens cementas“ išleidžia apie milijoną tonų anglies dvideginio per metus. Tai sudaro vieną dvidešimtąją visų Lietuvos anglies dvideginio emisijų. Iki šiol cemento pramonė randa būdų už šias emisijas beveik nemokė...

Kasmet kovo viduryje Baltijos jūroje prasideda ruonių jauniklių migracija ir išsekę gyvūnai pastebimi Lietuvos pakrantėje. Šiemet iki balandžio 1-osios Lietuvos jūrų muziejaus globon jau pateko 11 pilkųjų ruonių jauniklių ir šis skaičius greičiausiai dar augs. Tikimasi, kad vasarą sustiprėję ruoniai bus sugrąžinti į laisvę. Pasak specialistų, į Raudonąją knygą įrašyta rūšis labiausiai kenčia dėl j...

Penktadienį Vilniuje klimato aktyvistai ir aktyvūs piliečiai skandavo „Iškastinis kuras finansuoja karus“. Jie teigia, kad naftą ir dujas iš Rusijos neužtenka pakeisti tais pačiais ištekliais iš kitų šalių, ir ragina pereiti prie vietoje pagaminamos saulės, vėjo, vandes energijos. Kiek esame priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro? Ir kas sudarytų galymybes atsinaujinančių išteklių energetikos pro...

Rusijos karinė invazija Ukrainoje akimirksniu pražudė daugybės žmonių gyvenimą. Tragedijos mastą neišvengiamai dar padidins ir karo sukelta ekologinė katastrofa šalyje. „Nors tai jau sena klišė, bet aplinka visada yra tylioji žiauraus karo auka“, – sako organizacijos „Konfliktų ir aplinkos observatorija“ tyrimų vadovas Dougas Weiras. Karo padarinių aplinkai šiandien įvertinti dar neįmanoma, bet ta...

„Nebegalime apie zoologijos sodus tik kaip apie zoologijos sodus. Zoologijos sodas šiandien turi būti modernus, tai yra, jis turi būti visuomenės švietimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo centras“, - sako Gabrielė Marija Baltrušytė, kartu su Aira Paliukėnaite per programą „Kurk Lietuvai“ parengusios projektą „Gyvūnų gerovės zoologijos soduose užtikrinimas“. Projekto autorės suformavo naują zool...

Nauja KTU monografija pristato piliečių mokslą ir jo taikymą pasaulyje ir Lietuvoje kaip būdą rinkti duomenis ir spręsti socialines problemas. Bendraautorė dr. Monika Mačiulienė teigia, kad Lietuvoje jis žengia tik pirmuosius žingsnius. Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurga Motiejūnaitė aktyviai naudoja vieną populiariausių piliečių mokslo platformų iNaturalist, kurioje galima registruoti pas...

Prieš atliekų deginimą pasisakanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Zero Waste Europe“ neseniai paviešino Lietuvoje, Ispanijoje ir Čekijoje prie atliekų deginimo įrenginių atlikto tyrimo rezultatus. Jie rodo, kad dalyje netoliese auginamų naminių vištų kiaušinių viršijamos dioksinų, polichlorintų bifenilų (PCB) normos. Šios medžiagos – itin toksiškos, jos sukelia vėžį, ardo imuninę sistemą...

Klaipėdos universiteto mokslininkės Tatjana Paulauskienė ir Marija Kataržytė neseniai užpatentavo naują būdą išvalyti nafta užterštą vandenį, panaudojant Baltijos jūros aplinkoje aptiktus mikrogrybus ir natūralias medžiagas. Mokslininkės tikisi, kad, jei technologiją pavyks pritaikyti praktiškai, bus galima surinkti ir neutralizuoti dideliame plote pasklidusius teršalus nepakenkiant aplinkai. Šiuo...

Europos aplinkos agentūros ataskaita apmąsto žaliąjį ekonomikos augimą - Europos žaliojo kurso strategiją, pagal kurią ekonomika auga mažindama išteklių naudojimą. „Neaugimo“ (angl. „Degrowth“) judėjimo astovai teigia, kad toks augimas ne tik neįmanomas, bet ir nereikalingas. Kokius alternatyvius sprendimus ekologinei, sveikatos ir socialinei krizėms jie siūlo? Laidos pašnekovai - Mike Asquith ir...

Bandydama užpildyti Aplinkos ministerijos paliktą spragą, Aplinkosaugos koalicija parengė visuomeninę Lietuvos aplinkos būklės apžvalgą. Joje organizacija apibendrina viešus duomenis apie klimato kaitą, biologinę įvairovę ir aplinkos taršą. Taip pat jie įvertino, kaip Vyriausybei sekasi šalies ekonomiką paversti į žiedinę ir analizuoja miškų bei žemės ūkio padėtį. Pasak Aplinkosaugos koalicijos va...

Pasaulio gamtos fondas ir Lietuvos gamtos fondas kasmet teikia apdovanojimą „Baltiją tausojantis ūkininkas“ už pastangas mažinti maistinių medžiagų – tokių kaip azotas ir fosforas – patekimą į Baltijos jūrą. Taip pat ir kitas tausaus ūkininkavimo praktikas. Praėjusių metų konkurso nugalėtojas suomių žemdirbys Sauli Brander ir apdovanojimui nominuoti limuzinų ūkio savininkai Rasa ir Arūnas Rutkausk...

Pastangos susitarti dėl Lietuvos miškų apsaugos, bendruomenių kovos dėl miestų ir miestelių viešųjų erdvių, nykstanti biologinė įvairovė ir nerimas dėl gilėjančios klimato krizės - kokie buvo praėję metai aplinkosaugai? Ryškiausių laidos temų apžvalga bei autorių planai ateinantiems metams. Autorės Rūta Dambravaitė, Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė

Gamtininkas Almantas Kulbis, poetas, vertėjas Marius Burokas ir psichologė Aistė Bakaitytė rekomenduoja knygas gamtos pažinimo ir aplinkosaugos temomis.

Jūriniai vėžliai nyksta visame pasaulyje. Visos septynios pasaulyje aptinkamos rūšys įrašytos į Tarptautinę raudonąją knygą. Vieni laikomi pažeidžiamais, o kiti - grėsmingai nykstančiais. Nuo dinozaurų laikų išlikusiam gyvūnui spaudimas dėl šiuolaikinės žvejybos, taršos ir klimato kaitos tampa nepakeliamas. Todėl tam, kad išgyventų, jūriniams vėžliams reikia žmogaus pagalbos. Pasakojimas apie jūri...

Sakoma, jog mažų vaikų pagrindinis užsiėmimas yra žaisti. Vis dėlto, į rinką patenka žaislų ir žaidimų, kurie yra kenksmingi sveikatai ir įvairiapusiam vystymuisi. Todėl ekspertai rekomenduoja paprastus, aplinką tausojančius bei primirštus žaislus ir žaidimus. Taip pat pabrėžiama, kad didžiausia dovana vaikui yra buvimas kartu. Apie dovanų mažiausiems kultūrą kalbamės su socialinių mokslų daktare,...

Mūsų teisę dalyvauti priimant aplinką veikiančius sprendimus garantuoja tiek tarptautinės konvencijos, tiek Lietuvos teisės aktai. „Pasaulis sudėtingėja. Problemos tampa kompleksinės, - sako geografė Giedrė Godienė. - Reikia skirtingų specialybių ir patirčių žmonių indėlio, nes priešingu atveju gali pražiūrėti kažką, kas vėliau turės dideles pasekmes“. Bet praktika rodo, kad ypač vietos lygiu savi...

Dar iki Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Glazge šalys pateikė atnaujintus įsipareigojimus klimato neutralumui, tarp jų - ir Kinija bei Indija. Taip pat skirtingos šalių ir korporacijų koalicijos susitarė dėl kitų įsipareigojimų: nuo miškų naikinimo stabdymo ir metano išlakų mažinimo iki finansavimo iškastiniam kurui mažinimo ir anglies naudojimo kurui atsisakymo. Vis dėlto, atotrūkis t...

„Aš nenoriu gąsdinti, bet manau, kad žmonės iki šiol per mažai baiminosi klimato krizės, – nebevynioti žodžių į vatą ragina Peteris Kalmusas, klimato mokslininkas iš JAV. – Kai namas dega, imiesi veiksmų. Eini į lauką, skambini gaisrininkams, pasirūpini augintiniais ir daiktais. Nelieki sėdėti prie televizoriaus degančiame name.“ Tuo metu aktyvistai iš įvairių pasaulio šalių sako, kad laikas tušči...

Klimato aktyvistė Greta Thunberg praėjusią savaitę pareiškė, jog Škotijos mieste Glazge vykstanti 26-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija yra šiaurės šalių žaliojo smegenų plovimo festivalis. Į šį renginį daug vilčių jau nebededa ne tik klimato aktyvistai, bet ir mokslininkai. Tačiau būtent konferencija skatina į gatves išeiti žmonės - išreikšti savo pykčio, baimės ir vilties. Autorė In...

Dėl klimato kaitos vis dažnėjančios audros į krantą išmeta ir plastiko šiukšles, ir sužeistus gyvūnus. Veterinarai bejėgiai vaikšto apie merdėjantį banginį, kuriam jau negali padėti. Pasivaikščiojimas jūros pakrante kai kuriems žmonėms jau tapęs šiukšlių rinkimo misija, vietomis primenančia ir archeologų darbą – toks ilgaamžis mūsų paliktas pėdsakas vandenyne. Tuo metu vienas turtuolis kolekcionuo...

Šįkart apie triukšmo taršą. Vilniaus mieste didžiausią jos dalį sudaro autotransporto triukšmas. Koks triukšmo poveikis sveikatai? Kokių priemonių žmones apsaugoti nuo triukšmo imasi savivaldybė ir kitos institucijos? Ir ką galime padaryti kiekvienas, kad triukšmo būtų bent šiek tiek mažiau? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Juliaus Kalinsko nuotrauka

Nacionalinio miškų susitarimo dalyviai rugsėjo pabaigoje pateikė savo vizijas, kaip galėtų atrodyti miškų ateitis. Daugelis jų sako atradę bendrą vardiklį. Nors ir nėra tikri, kaip pavyks susitarti dėl galutinių formuluočių, galbūt lemsiančių miškų ateitį trisdešimčiai metų į priekį. Antroje laidoje apie šį procesą taip pat aiškinamės, kaip atsirado Alternatyvioji klimato kaitos grupė, ko siekia P...