Vienkartinė planeta

Dominyka Nachajūtė pagal dvigubo magistro programą studijuoja aplinkosaugos politiką ir darnų valstybių vystymąsi. Tam, kad galėtų antruosius studijų metus mokytis viename geriausių pasaulyje Kolumbijos universitete Niujorke, ji su šeimos ir draugų pagalba parengė sutelktinio finansavimo kampaniją, kurios metu surinko 15 tūkstančių eurų. Lukas Paltanavičius baigė mokslus žemės ūkio silicio slėniu...

Karo poveikis aplinkai, ES lėšų panaudojimas, stiprėjančios bendruomenės ir žaliųjų erdvių apsauga, sausros, potvyniai bei pietų pusrutulio balsai klimato krizės akivaizdoje: kokie buvo praėję metai aplinkosaugai? Apžvelgiame ryškiausiams metų temas ir žvelgiame į 2023-iuosius. Taip pat prisimename svarbią sukaktį: šiemet lygiai 20 metų, kai laida „Vienkartinė planeta“ pradėta transliuoti per Liet...

Kasmet metų sandūroje su fejerverkais ir kita pirotechnika į aplinką paskleidžiame daugybę kenksmingų dalelių. Tyrimai rodo, kad ši pramoga teršia orą, kenkia sveikatai ir sukelia stresą pažeidžiamiems žmonėms bei gyvūnams. Apklausose didesnioji dalis šalies gyventojų pritaria pirotechnikos draudimams miestų renginiuose. Bet pasiūlymai teisiškai riboti šią pramogą savivaldybėse kol kas nesulaukė p...

Nauja Dovilės Bajoraitės ir Simonos Jurčiukonytės knyga „Visurų laboratorija: miško paslaptis“ pasakoja apie trečiokės Gretos ir jos trimečio brolio Pauliaus nuotykius senelių sodyboje kaime. Vaikai tyrinėja gamtą, aplink gyvenančius žmonęs ir susiduria su plynai kertamu mišku. Rašytoja Dovilė sako, jog ekologinės krizės tema svarbi jai ne tik kaip rašytojai, bet ir kaip skaitytojai. Tuo metu klim...

Kaip Lietuvai sekasi eiti Žaliojo kurso keliu? Tokį klausimą jau antrąkart kelia visuomeninę Lietuvos aplinkos būklės apžvalgą atlikusi Aplinkosaugos koalicija. Pirmą tokį vertinimą jie pristatė prieš metus. Remdamasi viešais duomenimis, nevyriausybinė organizacija analizavo padėtį klimato kaitos valdymo, biologinės įvairovės apsaugos, oro ir vandens taršos ir žiedinės ekonomikos srityse, o taip p...

Tartoko pelkę Prienų miesto pakraštyje iš vienos pusės supa 10-ajame dešimtmetyje pradėtas statyti gyvenamųjų namų rajonas, iš kitos - Nemuno slėnio šlaitai ir intensyviai dirbami laukai. Dėl trašų nuotėkio nendrės šioje pelkėje, kaip sako gamtininkai, ne auga, o staigiai „šoka“, kai kur net iki 2 metrų. Apie pelkės atkūrimą, tai yra, tvenkimą, šienavimą ir ateityje, planuojama, ganymą pasakoja vi...

Kodėl vieni žmonės vos įžengiamą, užmirkusį, medžių virtuolių ir dilgėlių pilną mišką vadina šabakštynu, o kiti jį laiko gamtine vertybe? Kaip savo mišką mato žmogus, nusprendęs jį palikti gamtai? „Aš manau, kad šitas miškas yra vertingesnis gamtine prasme nei materialine”, - sako Mindaugas Kanišauskas, neseniai „Sengirės fondui“ padovanojęs beveik 4 ha miško, kuriame auga ąžuolai ir išskirta euro...

Dėl tirpstančių ledynų ir rekordiškai gausių liūčių kilę potvyniai Pakistane nusinešė 1700 žmonių gyvybes. Visa tai fiksavęs vietinis žurnalistas Mohamedas Daudas Chanas sako, jog klimato kaitos sukelta tragedija labiausiai palietė pažeidžiamus žmones. Mokslininkas Saleemulas Huqas iš Bangladešo teigia, jog tragedija Pakistane ir kiti atvejai rodo, kad klimato krizė kai kurias šalis niokoja jau da...

Europos Sąjunga remia dviračių infrastruktūrą šalyse narėse ir palieka laisvę skirstyti lėšas. Pasak Europos Komisijos, 2014-2020 metais tam skirta apie 2 mlrd. eurų. Bet tarptautinis žurnalistinis tyrimas parodė, kad projektų vykdytojai tiesia takus, kurie kelia konfliktus tarp pėsčiųjų, dviratininkų ir tų, kuriems rūpi gamta. Būta atvejų, kai naujoji infrastruktūra iš viso netinkama naudoti. Nep...

Individualaus namo savininkas, daugiabučių bendrijos pirmininkas ir universiteto ūkio departamento vadovas pasakoja apie pritaikytus atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus. Kiek jie padeda sutaupyti energetinės krizės laikais? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Nuotraukoje - renovuotas Varnių daugiabutis.

Prieš pora savaičių, kai dėl sprogimų dujotiekyje „Nord Stream“, Baltijos jūroje nutekėjo didelis kiekis metano, ekspertai perspėjo apie katastrofiškas pasekmes klimatui. Įvairiais skaičiavimais, į aplinką pateko nuo kelių dešimčių tūkstančių iki pusės milijono tonų dujų. Nuotėkis greitai imtas vadinti rekordiniu, bet jo poveikis aplinkai dar tiriamas. Ekspertai pabrėžia, kad metanas yra viena pav...

Vokietijoje nusausinta 94 procentai visų pelkių, didžioji dalis jų naudojama žemės ūkyje. Yrančių durpių išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sudaro 7 procentus visų šalies emisijų. Dėl to šalis užsimojo atkurti pelkes dešimt kartų sparčiau. Tuo metu mokslininkai, ūkininkai ir nevyriausybinis sektorius ieško būdų, kurie leistų atkurtose pelkėse ir toliau ūkininkauti. Daugiausia v...

UNESCO šiemet atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad 8 iš 10 klimato kaitą laiko rimta arba labai rimta problema ir beveik visi apie tai norėtų žinoti daugiau. Nemažai vilčių siejama su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Bet pačių mokytojų kvalifikacijos klausimas tebėra atviras. Patys moksleiviai jau ne pirmus metus prašo integruoti klimato kaitą į visų dalykų pamokas, bet rezul...

1996-aisiais, sukilę prieš planus statyti atliekų deginimo jėgainę, Kapanorio (it. Capannori) gyventojai suprato, kad atliekas vis tiek reikės kažkur padėti. Vadovaujami pradinių klasių mokytojo Rossano Ercolini, jie ėmė ieškoti sprendimų. Dabar 46 tūkstančių gyventojų turinti Italijos savivaldybė matoma kaip pavyzdys ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Alexandra...

Ukrainos branduolinės energijos agentūra „Enerhoatom“ rugsėjo 11-ąją pranešė, kad dėl saugumo išjungtas paskutinis veikęs Zaporižios atominės jėgainės reaktorius. Kovo pradžioje, kai ją užėmė Rusijos pajėgos, didžiausia Europoje branduolinė elektrinė atsidūrė karo zonoje. Dėl to nuolat trikdomas elektros tiekimas ir kyla pavojus, kad neaušinamoje jėgainė gali kilti avarija. Neseniai ten apsilankę...

2022 metų rūšių dešimtukas – tai Lietuvos gamtininkų žinutės visuomenei apie biologinę įvairovę, jos būklę, o kartu ir kvietimas bendradarbiauti. Visas sąrašas: https://www.lmnsc.lt/uplfiles4/2022%20met%C5%B3%20r%C5%AB%C5%A1i%C5%B3%20de%C5%A1imtukas_plakatas.pdf Nuotraukoje: prožirninė kuprotoji cikada yra neseniai Lietuvoje aptikta, potencialiaii invazinė rūšis. Kazimiero Martinaičio nuotrauka.

Šią vasarą visuomenės dėmesio sulaukė Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymas dėl naujos miestų želdynų plotų apskaičiavimo tvarkos. Kai kurie visuomenininkai sukritikavo sprendimą panaikinti želdynų skirstymą į vietinius, rajoninius ir centrinius. Pasak jų, naujoji tvarka atitolina žaliąsias erdves nuo žmonių ir sudaro sąlygas perpus sumažinti vienam miesto gyventojui tenkantį želdynų plotą nu...

Prieš keletą metų Raseinių rajono geriamajame vandenyje aptiktas normas viršijantis arsenas Lietuvos geologams tapo galvosūkiu. Ilgą laiką manyta, kad Lietuvoje natūralių arseno anomalijų negali būti, todėl specialistai ieškojo kitų priežasčių – taršos dėl gręžinių įrangos sudėties ar žemės ūkio chemikalų. Visgi šios versijos nepasitvirtino ir ėmus nuodugniau tirti paaiškėjo, kad padidėjusios šio...

Stefano Liberti – daugybe apdovanojimų įvertintas Italijos žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas, pasakojęs apie migracijos krizę knygoje „Į pietus nuo Lampedūzos“, plačiai nušvietęs maisto pramonės poveikį planetai. Prieš tai išmaišęs pusę pasaulio, 2019 metais jis nukreipė savo žvilgsnį į savo gimtąją šalį. Būtent tais metais jis ėmė tirti klimato krizės poveikį Italijoje. „Iš pradžių įsivai...

Per metus vienas europietis išmeta vidutiniškai 11 kilogramų tekstilės, o tekstilės pramonė Europoje yra ketvirtas svarbiausias klimato krizės sukėlėjas po maisto, pastatų ir transporto pramonės. Beje, prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius tekstilės vartojimas augs net 63 procentais. Spaudžiama imtis menkai reguliuojamos tekstilės pramonės sukeliamų problemų, Europos Komisija parengė Eu...

Pernai Trakų gyventojai pasipriešino rajono savivaldybės planams iškirsti apie 500 senamiesčio medžių. ES lėšomis remiamą želdynų tvarkymo projektą parengusi savivaldybė tada atsisakė atlikti papildomą ekspertizę ir tikino, kad viskas daroma teisėtai. Tuomet mūsų atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad projektas buvo pristatytas vos 20-čiai rajono gyventojų ir jam nepritarė paveldosaugininka...

Prieš kelerius metus Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo dvi pažeidimo procedūras dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo. Viena jų pradėta dėl „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo nepakankamumo, kita – dėl nepakankamos „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir apsaugos tikslų nenustatymo. Abi jos nėra viešos, tačiau Aplinkos ministerija praneša, kad su Europos Komisija yra sutarusi pakank...

Gamtos reiškiniai padeda mums orientuotis laike. Nenuostabu, kad jie yra įaugę į kalbą – ypač lietuvių kalbą, kurioje mėnesiai pavadinti gamtos reiškinių, paukščių ir žemės ūkio darbų vardais. Kasdien juos matome savo kalendoriuje. Tik ar pastebime, kaip, klimatui keičiantis, jie prasilenkia su tuo, kas vyksta už lango? Ornitologas Marius Karlonas, VU doc. Justas Kažys ir LHMT klimatologė Viktorij...

Penktadienį Šimonių girios bendruomenė kartu su asociacija „Gyvo Žalio” Mikierių girininkijoje surengė pasitarimą dėl Šimonių girios ateities vizijos. Į jį susirinko kelios dešimtys žmonių: miškininkai, vietos bendruomenių ir nevyryriausybinių organizacijų atstovai, saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos ministerijos specialistai, politikai ir kitų suinteresuotų grupių atstovai. Kas paskatino tok...

Vokietijos lietuvio Edgaro Endriukaičio iniciatyva gimęs interaktyvus klimato muziejus stengiasi sužadinti jaunų Lietuvos žmonių smalsumą bei norą kažką pakeisti. Tuo metu mokykloje klimato krizės klausimai tebėra paraštėse. Fizikos mokytojas Mantas Pastolis sako, kad juos iš ten ištraukti gali tik kartų kaita. Autorė Inga Janiulytė-Temporin