Vienkartinė planeta

„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė. Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės. „Mes esam čia ti...

Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo „deinfluencing“ arba vadinamojo „nuomonės išformavimo“ tendencija – vartotojai skatinami įvertinti, ar jiems tikrai reikia to visur išpirkto lūpdažio, gausiai reklamuojamos antklodės ar kitų internete geidžiamų ir neva gyvenimą palengvinančių daiktų. Nors ekspertai abejoja, kad ši nauja tendencija turi didelės įtakos vartojimo maž...

Dėstytojai ir studentai iš pelkių tyrimais garsaus Greifsvaldo universiteto Vokietijoje lankosi Lietuvoje tam, kad pamatytų, kaip atrodo sveikos pelkės ir įsikvėptų ateities darbams. Juos lydi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato geografas Gintautas Kibirkštis. Jis dalijasi savo tyrimais. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Diskusijos per medžioklę leisti naudoti naktinio matymo taikiklius Lietuvoje tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Medžiotojų atstovai teigia, kad naktinius taikiklius siūloma leisti tik invazinėms rūšims ir šernams medžioti, taip sudarant sąlygas geriau reguliuoti jų populiaciją. Dabar siekiantys įteisinti naktinio matymo taikiklius pateikia ir karo Ukrainoje argumentą. Tačiau tiek aplinkos, tiek ir kra...

Likus mažiau nei metams iki rinkimų, Europos parlamente verda aštri kova dėl Gamtos atkūrimo reglamento. Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas įpareigotų šalis nares atkurti buveines, kurių būklė šiuo metu vertinama kaip prasta arba bloga. Europos Taryba patvirtino sušvelnintą pasiūlymo variantą. Tarp pritarusių šalių - ir Lietuva, pasisakiusi už švelnesnius tikslus. Pavyzdžiui, Žemės ūkio min...

„Mes jau pasigaminame pakankamai energijos, pasigauname pakankamai žuvies ir sulaukiame pakankamai turistų, kad gyventume pasiturinčiai. Toliau reikia galvoti apie tai, kaip dalintis tais ištekliais, šviesti žmones ir panaudoti jų kūrybiškumą“, – sako žinomas islandų rašytojas ir aplinkosaugos aktyvistas Andris Snæras Magnasonas. Ledynų tyrinėtojų anūkas jau beveik du dešimtmečius kovoja už Island...

Šių metų pradžioje Europos Komisija pranešė, jog pradeda ES teisės pažeidimo procedūrą dėl to, jog Lietuva nepakankamai sumažino oro taršą azoto oksidais, nemetaniniais lakiaisiais oro junginiais ir amoniaku. ES iškeltų oro teršalų sumažinimo tikslų nepasiekė daugiau nei pusei bendrijos narių. Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, esam...

„Jau pirmosiomis valandomis po užtvankos susprogdinimo, šitas teroro aktas padarė gamtai daugiau žalos nei Ukrainos gamta patyrė per visą pusantrų metų trunkantį karą“, – sako ekologas Oleksyjus Vasyliukas iš nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos gamtos apsaugos grupė“. Organizacijos vertinimu, dėl birželio 6-ąją sugriautos Kachovkos hidroelektrinės kilęs potvynis neigiamai paveiks apie pusšimtį...

Gamtininkai sako, jog Renavo dvaras yra pavyzdinis, jei kalbame apie biologinei įvairovei palankų aplinkos tvarkymą. Mat jį prižiūri... irgi gamtininkai. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė - tikri rūšių žinovai, siekiantys išsaugoti retas ir saugomas rūšis tiek dvare, tiek už jo ribų. Kaip dvare derinama biologinės įvairovės apsauga ir siekis pritraukti daugiau lank...

Alytaus regiono miestuose – kaip daug kur Vakarų Europoje – gyventojai nuo 2018 metų turi galimybę rūšiuoti maisto atliekas. Iš gyventojų ir įmonių maisto bei žaliųjų atliekų regiono atliekų tvarkymo centras gamina elektros energiją ir kompostą, žemės ūkyje pakeičiantį sintetines trąšas. Teigiama, jog tai yra ne tik išteklius taupantis, bet ir klimatui palankesnis sprendimas – bet tik tuo atveju,...

„Kaip sako britų ornitologai, šiemet yra tylusis pavasaris“, – pastebi Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis. Pasak jo, per pastarąsias dvi savaites, kai rudagalvių kirų kolonijoje dėl patvirtinto paukščių gripo masiškai ėmė gaišti paukščiai, ežero apylinkėse tapo neįprastai tylu. Ekologas liūdnai prognozuoja, kad dėl ypač paukščiams pavojingos viruso atmainos, šiemet Žuvinto ežere...

Pernai Vilniuje, Šeškinės mikrorajone esantis lopšelis-darželis „Bitutė“ ant stogo pasistatė du bičių avilius. Atšilus orams, bitės lanko specialiai joms įrengtas ganyklėles, Ozo kalvas ir tampa vienu pagrindiniu stebėjimo objektų vaikams. Šiuos avilius su kolegomis įrengęs ir darželio mokytoją Astą Gernienę apmokęs „Urbanbee.lt“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad bitės natūraliai gyvena mies...

Pastarąjį dešimtmetį gamtos ir tikslieji mokslai išlieka mažiausiai populiarūs Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pasak universitetų, juos renkasi vis mažiau stojančiųjų, nors tokių specialistų poreikis didžiulis. Vieni teigia, kad tai lemia prastos abiturientų matematikos žinios, kiti kaltina demografiją ir valstybės požiūrį į aplinkosaugą apskritai. Komentuoja VU doktorantė Rasa Tumaševičiūtė, VU k...

Nemuno delta dėl potvynių užliejamų pievų pasižymi čia įsikuriančių ir migruojančių paukščių gausa bei įvairove. Teigiama, jog tai yra geriausia vieta Lietuvoje stebėti paukščius. Čia gyvenantis Borisas Belchevas ne tik daugumą savo laiko stebi, skaičiuoja, fotografuoja ir piešia paukščius, bet ir rengia paukščių stebėjimo turus kitiems - ornitologams profesionalams ar tiesiog gamtą mėgstantiems ž...

Kelios dešimtys Lietuvos organizacijų, įmonių, mokslininkų ir ekspertų paskelbė kartu sieksiantys pokyčių šalies miškų politikoje. „Girių spiečiumi“ pasivadinę bendraminčiai pažymi, kad beveik 90 proc. Lietuvos miškų šiandien yra skirti medienai ir vos dešimtadalis – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai. Pasak jų, formuojant miškų politiką dažniausiai girdimi tik miškininkystės mokslininkai...

Kovo viduryje elektros gamybą atnaujino naujasis Suomijos branduolinis reaktorius Olkiluoto 3, kuris pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti balandį. Dėl daugybės statybų klaidų ir nesklandumų jo užbaigimas vėlavo 12 metų ir pabrango beveik keturis kartus, o vos pajungtą į tinklą reaktorių vėl teko stabdyti remontui. Nepaisant ilgų dešimtmečių ekonominių, technologinių, aplinkosauginių ir politinių k...

Komercinius bankus ir kredito įstaigas prižiūrintis Lietuvos bankas neseniai įkūrė Klimato kaitos centrą ir paskelbė, jog atliks su klimato kaita susijusių rizikų stebėseną. Kaip tiek centriniai, tiek komerciniai bankai suvokia su klimato kaita susijusias rizikas, kodėl jas vertina, ir kas iš to klimatui bei žmonėms? Dalyviai: Tomas Garbaravičius, Justinas Kilpys, Eivilė Čipkutė, Stine Quorning, V...

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Seimo narių teiktam įstatymo projektui nuo 2027 metų uždrausti kailinę žvėrininkystę. Pasak siūlymo iniciatorių, Lietuva yra viena iš paskutinių šalių Europoje kur šis verslas leidžiamas. Tuo metu didžioji dalis valstybių jo atsisakė dėl gyvūnų gerovės ir gamtosauginių priežasčių. Lietuvos Žemės ūkio ministerijos užsakyta analizė rodo, pastaraisiais metais kail...

Briologė Ilona Jukonienė yra šiuo metu vienintelė tiek ilgai ir taip profesionaliai samanas tyrinėjanti mokslininkė Lietuvoje. Su ja kalbamės apie samanų archajiškumą, įvairovę, kuriai pamatyti reikalinga ne tik jautri akis, bet ir įvairūs prietaisai bei preparatai, mažybinių formų pavadinimus bei sąveiką su žmogumi. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Kai kas savanoriško anglies dvideginio emisijų kompensavimo rinką vadina laukiniais vakarais, o kai kas - paskata atkurti pažeistas ekosistemas. Ar iš tikrųjų ši rinka gali prisidėti prie klimato ir biologinės įvairovės krizių stabdymo? Kalbamės su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, kurios šias paslaugas teikia arba yra pirkę. Taip pat žvalgomės po anglies dvideginio absorbentų sertifikavimo...

Žygis pelkėje - neįprasta patirtis, galinti tapti tikru išbandymu. Kartu tai ir būdas šviesti(s) apie vieną įdomiausių gamtinių ekosistemų. Kamanų pelkėje (Akmenės r.) žygiuojame su Vaidotu ir Kristina Grigaliūnais iš Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir dar pusšimčiu žygeivių, o nuotoliniu būdu kalbamės su rudenį Aukštumalos pelkėje (Šilutės r. ) žygius vedančia gamtos gide Kristina Mudinaite...

„Reforma [...] išvirto į naują biurokratinę vadybos sistemą, paverčianti įstaigą nebe gamtos ambasadore, o pirmiausia biurokratijos kūrėja ir mokamų paslaugų teikėja,“ – prieš savaitę traukdamasi iš pareigų savo socialinių tinklų paskyroje rašė buvusi ilgametė lankytojų itin mėgstamo Neries regioninio parko vadovė Audronė Žičkutė. Pernai liepą įsigaliojus Lietuvos saugomų teritorijų valdymo sistem...

Baigiantis 2022-iesiems, pasaulis pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl biologinės įvairovės apsaugos. Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Kanadoje, kur dalyvavo ir Lietuva, sutarta dėl 23 tikslų artimiausiam dešimtmečiui. Jie apima tokias priemones kaip pesticidų ir kitų toksiškų chemikalų naudojimo mažinimas, invazinių rūšių suvaldymas ir bioįvairovei žalin...

Kas yra anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologija (angl. carbon capture and storage) ir kam ji reikalinga? Dalis mokslo ir pramonės atstovų teigia, kad ji gali prisidėti stabdant klimato kaitą. Tuo metu kita dalis sako, kad anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologijos galimybės yra stipriai pervertinamos, ir tai susiję su baime galutinai atsisakyti išk...

Metų sandūroje Lietuvos meteorologai vieną po kito fiksavo šilumos rekordus. Sausio 1 d. Druskininkuose oras sušilo beveik iki +15C, ir tai buvo naujas paros rekordas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygiu. Iki mėnesio rekordo šilumos anomalijų pritrūko tik Biržuose, Klaipėdoje ir Palangoje. Specialistai skelbia, kad pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją sausio 1 d. minimali oro temperatūra nenukr...