Vienkartinė planeta

Šiemet prie Europos klimato pakto prisijungė 16 naujų ambasadorių. Tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti gyventojus, bendruomenes ir organizacijas prisidėti siekiant klimatui neutralios Europos iki 2050 m. Dauguma jų moterys – bendruomenių aktyvistės, mokslininkės, žurnalistės ir menininkės, veikiančios aplinkosaugos srityje ir galinčios įkvėpti svarbiems pokyčiams. „Mano tikslas yra parody...

Daugiau nei trečdalis Vilniaus namų ūkių turi maisto atliekoms skirtus kibirėlius ir oranžinius maišelius. Surinktas atliekas planuojama perdirbti kambarinių musių lervų pagalba, o kas su jomis daroma šiuo metu? Kaip likę gyventojai bus skatinami rūšiuoti? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Algirdo Blazgio nuotraukoje - iš mišraus komunalinių atliekų srauto rankomis atskirti maisto atliekų maišeliai

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra. „Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasa...

Šiemet Kauno rajone, prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pradėjo veikti Laukinių gyvūnų globos centras. Jame dirba 13 žmonių, jie teikia medicininę pagalbą sužeistiems ir nusilpusiems laukiniams gyvūnams, laikiną globą iš žmonių ir zoologijos sodų paimtiems gyvūnams. Iki šiol šią paslaugą valstybei dažniausiai teikdavo privati gyvūnų prieglauda. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Apl...

„Jei patyrinėtume pastaruosius 200 metų, žmonijos raidos pažanga išties nuostabi. Žmonės moka skaityt ir rašyti, mergaitės eina į mokyklą, vaikai yra paskiepyti, gyvename dvigubai ilgiau“, – sako Anna Rosling Ronnlund, didžiųjų duomenų analizės ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos. Kartu su savo vyru Ole Rosling ir jo tėvu, statistikos mokslo žvaigžde Hansu Roslingu (1948-2017) ji parašė pasaulin...

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Florianas Rabitzas tyrinėja, kaip tarptautinės institucijos reguliuoja naujas ir daug prieštarų keliančias technologijas. Tarkim saulės spinduliuotės valdymas vardan klimato kontrolės, genų inžinerija nykstančių rūšių išsaugojimui ir asteroidų kasyba siekiant užsitikrinti retų metalų išteklius. Politikos mokslų daktaras pastebi, kad dažnai reguliavimas...

Vis daugiau žmonių, siekiančių pakeisti vartojimo įpročius, metų pradžioje imasi iššūkių – pavyzdžiui, visus metus nepirkti nieko, išskyrus tai, kas būtina (šis iššūkis internete dar vadinamas „No-Buy Year“). Ekspertai sako, kad tokios iniciatyvos sveikintinos, tačiau būtina įsivardinti, ko norime jomis pasiekti, kad pokytis nebūtų trumpalaikis. KTU profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis priduria...

Įprastai paskutinėje metų laidoje mes apžvelgiame tai, ką pavyko sukurti įdomiausio per metus. Bet šių metų laidą norėjome padaryti kiek kitokią. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje ir pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis laidos klausytojai, pašnekovai ir vedėjos. Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina Panto Tūkstančiai galakti...

Pasibaigus klimato konferencijai Dubajuje, kviečiame nusikelti į Estiją. Čia „Penktadienių už ateitį“ („Fridays for Future“) aktyvistai stojo į kovą teisme prieš naują iškastinio kuro projektą - skalūnų alyvos gamyklą. Kartu domimės, kaip aktyvistų kova ir apskritai perėjimas į švarią energetiką veikia degiųjų skalūnų pramonės darbuotojus Ida Virumos regione, kur daugiausiai susitelkę rusakalbiai...

Jau ne pirmą dešimtmetį mokslininkai ir institucijos suka galvą, ką daryti su plastiko atliekų kalnais. Europos Sąjungoje beveik pusė tokių atliekų sudeginama, o trečdalis surenkama perdirbimui, iš kurių pusė išvežama į kitas šalis, kur jų likimas apskritai neaiškus. Todėl daug vilčių dedama į bioplastiką – ypač į aplinkoje suyrančias medžiagas, gaminamas iš biomasės. Europos Komisija remia jų tyr...

Grožio pramonė kasmet sparčiai auga. Prie to prisideda ir socialiniuose tinkluose itin populiarios tendencijos, skatinančios vartoti ir pirkti daugiau kosmetikos produktų. Tiesa, įprastai vidutinis vartotojas jų turi apie 40, bet kasdien vartoja vos 5. Tad nenuostabu, kad grožio pramonė taip pat yra ir viena didžiausių teršėjų – pakuotės, dažniausiai plastikinės, sudaro 70 proc. pramonės atliekų....

Liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas šiemet masiškai užpuolė Lietuvos eglynus ir sukėlė naują politinių diskusijų bangą apie miškų valdymą ir apsaugą. Šis pusės centimetro dydžio vabalas – tik viena iš miškuose sutinkamų kinivarpų, bet geriausiai pažįstama. Miškininkai jį laiko pavojingiausiu medžių liemenų kenkėju, kurio apniktas egles būtina iškirsti ir išvežti. Bet entomologai sako, kad š...

Ekonomikos neaugimas, Spurgos ekonomika, Pranciškaus ekonomika - kaip šie modeliai ir judėjimai siūlo tvarkytis su socialine ir ekologine krizėmis? Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Visuomenės susirūpinimas dėl plynai kertamų vadinamosios II grupės ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų kilo lapkričio pradžioje. Pasak miškininkų, tokie kirtimai būtini siekiant stabdyti miško kenkėjų plitimą. Bet visuomenininkų teigimu, visoje Lietuvoje išduoti šimtai leidimų, kurie suteikia teisę kirsti ir sveikus medžius atrodo nepagrįsti. Aplinkosaugos koalicija dėl to raštu kreipė...

Lygiai po metų vyksiantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai, ekspertų manymu, gali reikšmingai nulemti pasaulio atsaką į klimato kaitą: ar viena didžiausių teršėjų toliau rodys lyderystę, kurią pavyko pademonstruoti dabartiniam prezidentui Džou Baidenui, ar ir vėl atsitrauks tuo metu, kai mokslininkai perspėja, jog pokyčių imtis būtina. Pastovesnę klimato lyderystę reiškiančios ES taip pat la...

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė. Autorė Inga Janiulytė-Temporin E. Blaž...

Neseniai Europos Komisija į Palangą sukvietė aštuonių regiono šalių ministrus aptarti veiksmų Baltijos jūrai išsaugoti. Ir nors Baltija yra viena užterščiausių Europos jūrų, žuvų ir kitų gyvūnų būklės perspektyvos niekur neatrodo optimistiškai. Jūrose sunku kontroliuoti vienos rūšies būklę ar kurį nors taršos aspektą – viskas pernelyg glaudžiai susiję. Įvairūs ekspertai siūlo steigti saugomų jūros...

Ornitologas, mokslininkas, Klaipėdos universiteto lektorius Julius Morkūnas su kolegomis vertina vėjo elektrinių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Šiuo metu darbo - kaip niekada daug. „Paskutinius porą metų turime tikrą bumą, ir ornitologų paklausa labai išaugo“, - sako jis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiemet Lietuvoje bus pastatytos 197 elektrinės. Ambicingų planų turi ne tik Lie...

„Ekologinės problemos kinui kaip vizualinei medijai yra labai sudėtinga tema, todėl kad nei tarša nei klimato kaita neturi vieno taško. Uraganas tai dar ne klimato kaita, penki buteliai tavo paplūdimyje dar nėra tarša“, – komentuoja kino kritikas Vladas Rožėnas, vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų. Pasak jo, paveikiausi tie filmai, kurie sudėtingas aplinkosaugines problemas...

Su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėju Justinu Kilpiu kalbamės apie vasarą užfiksuotus klimato (anti)rekordus, o taip pat svarbią mokslo iniciatyvą – greitąsias studijas, kurių metu nustatomas ryšys tarp ekstremalių orų reiškinių, t.y. karščio bangų, ekstremalių liūčių, sausrų, miškų gaisrų sukeltų nelaimių ir klimato kaitos. Kaip atliekamos tokios studijos? Ir kodėl jas atliekantys m...

Prieš pora savaičių socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš Leedso festivalio Jungtinėje Karalystėje, kurio dalyviai po savęs paliko šimtus palapinių ir kalnus šiukšlių. Vaizdais dalijosi savanoriai, rinkę dar tinkamą naudoti įrangą, kurią vėliau perdavė labdaros organizacijoms. Savanoriai piktinosi neatsakingu daugiausia jaunų žmonių elgesiu ir stebėdamiesi klausė: ar čia ta karta, kuriai rūpi...

Šią vasarą Vilniuje didelio atgarsio sulaukė gyventojų pasipiktinimas dėl planų iškirsti devynis vadinamojo Romain‘o Gary skvero medžius. Pastatą rekonstruoti planuojanti įmonė teigė, kad medžiai nesaugotini, nes ardo pamatą. Bet nepriklausomą ekspertizę užsakiusių visuomenininkų teigimu, medžiai auga ne ant pamatų ar stogo, o dirvožemyje ir pastatui nekenkia. Liepos pabaigoje į protestą prie plan...

Italijos klimato judėjimas „Ultima Generazione“ (liet. „Paskutinioji karta“) nuo 2021 metų blokuoja kelius, nuplaunamais dažais ir bulvių koše aptaško meno kūrinius ir paveldo objektus. Panašūs judėjimai veikia Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose. Visi jie deklaruoja siekį per kūrybingą konfliktą įtraukti klimato kaitą į žmonių kasdenybę ir politinę darbotvarkę. Tuo metu val...

Liepos pabaigoje apsilankę didžiausioje Lietuvoje žinomoje laukinės orchidėjos trumpalapio skiautalūpio augavietėje botanikos entuziastai aptiko kirtavietę. Gamtos fotografo Lino Žvaliausko įrašas socialinių tinklų paskyroje sulaukė šimtų komentarų. Į kilusią diskusiją įsijungė ir žinomi ekologai, ir Aplinkos ministerijos atstovai. Paaiškėjo, kad ši rūšis buvo įtraukta į Lietuvos saugomų rūšių sąr...

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių. Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus. „Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“,...