Vienkartinė planeta

Vietos gyventojams bei gamtininkams susirūpinimą kelią savivaldybės planai šalia Šeškinės ozo tiesti naują Šiaurinę gatvę. Specialistai atkreipia dėmesį, kad gatvė suardytų ozo struktūrą ir pažeistų žaliosios erdvės vientisumą. Tuo metu vietos gyventojai siekia išsaugot išskirtinę žaliąją erdvę greta namų bei nori išvengti taršos bei triukšmo padidėjimo. Savivaldybė teigia, kad statant naują gatvę...

Apie klimato kaitą kaip globalią aplinkosaugos problemą, sukeltą žmogaus, žinome jau ne pirmą dešimtmetį. Visgi prireikė daugybės metų, kad Lietuvos žiniasklaidoje ši tema iš įdomybių skyrelių persikeltų į pagrindines naujienas. Pagaliau daugiau diskutuojame ne apie tai, ar klimato kaita vyksta, o apie tai, kaip ji mus veikia. Bet sociologai ir psichologai pastebi, kad mūsų visuomenėje jos suvokim...

Pietų ir Pietryčių Azijos miškuose gyvena laukinės bitės - Indijos didžiosios bitės. Čiabuviai nuo senų senovės medžioja ir valgo jų suneštą medų, kai kurie jų - ir bičių lervas. Viename koryje miško medaus gali būti 3-4 kilogramai. Prieš kelis dešimtmečius laukinio medaus pardavimai kai kuriems čiabuviams tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Manyta, kad dėl to bus kertama mažiau medžių. Kaip idėja saugo...

Kalbėtis apie klimato krizę yra svarbu. Besikalbėdami suprantame, kokios skirtingos kiekvieno iš mūsų žinios, nuostatos ir ryžtas keistis. Kaip apie klimato krizę kalbėtis su artimaisiais, kurie ją neigia ar neteikia šiai problemai daug reikšmės? Kaip neįplieksti konflikto ir geriau vienas kitą suprasti? Kokį poveikį turi pokalbis ir kaip elgtis toliau? Laidos pašnekovė Audra Balundė yra Mykolo Ro...

Gruodžio viduryje darbą pradėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atsako į klausimus apie savo komandą, miškų ir saugomų teritorijų apsaugą bei klimato kaitą, o taip pat taršos mokesčius, aplinkosaugos kontrolę ir visuomenės įtraukimą priimant aplinkai ir žmonių sveikatai svarbius sprendimus. Autorė Vaida Pilibaitytė

Šiemet parengėme keturiasdešimt laidų, o paskutiniame 2020-ųjų epizode aptariame ryškiausias temas ir pašnekovus. Pirmiausia į akis krenta tai, kad mūsų laidose atsispindi ekologinių krizių chronologija: sausį Rūta pasakojo apie nevaldomus gaisrus Australijoje, vasarį Vaida analizavo, kaip koronavirusai perduodami iš gyvūnų žmonėms. Kovą Lietuvą ir pasaulį užklupo pandemija, tad ir mes buvome priv...

Kaip karantinas prisideda prie maisto tausojimo ir kas padeda maisto neišmesti net per šventes? Lietuvos vartotojų instituto darytos apklausos rodo, kad dėl karantino žmonės šiek tiek pakeitė įpročius: jie labiau planuoja pirkinius ir dažniau užšaldo maisto likučius. Maisto tinklaraštininkės Anne-Marie Bonneu („Zero-Waste Chef“) ir Renata Šniolienė („Kūmutės virtuvė“) tai daro jau seniai. Jos pasa...

Tvarus verslas ir rinkodara – tai kompleksinis terminas, apimantis ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinės atsakomybės bei ekonominius aspektus. Specialistai pabrėžia, kad tvarumas yra vienas didžiausių dabarties iššūkių, reikalaujantis ilgalaikio mąstymo ir globalių tendencijų suvokimo. Tačiau pastebima, kad neretais atvejais verslas tik viešai sako esantis žalias ir tvarus, bet pasigilinus į jo...

Pernai patvirtintame plane Vyriausybė numato per ateinančius du dešimtmečius plėsti Klaipėdos jūrų uostą. Šiuose planuose – dvigubai daugiau krovinių, nauji uosto vartai, dirbtinė sala Kuršių mariose ir net naujas išorinis uostas jūroje ties šiauriniu molu. Direkcijos vadovo teigimu, tai svarbu, kad uostas išliktų konkurencingas, o poveikis aplinkai dar bus vertinamas. Bet miesto bendruomenė įsiti...

Vis daugiau jaunų žmonių jaučia susirūpinimą dėl Žemės ir savo ateities, mat mokslininkai perspėja, kad jei nekeisime savo gyvenimo būdo, negrįžtami pokyčiai planetoje prasidės jau 2030-aisiais. Judėjimas „Fridays for Future“ („Penktadieniai už ateitį“) paskatino veikti nedelsiant: protestuoti, nešvaistyti, šviestis ir šviesti kitus. Kai protestus sustabdė pandemija, jaunieji klimato aktyvistai pa...

Šviesos tarša – tai pernelyg didelis dirbtinio apšvietimo naudojimas atvirose ir uždarose erdvėse. Jos užuomazgos neišvengiamai siejamos su vienu labiausiai žmoniją pakeitusiu išradimu – elektros lempute. Lemputė leido prailginti dieną, tačiau diena prailgėjo nakties sąskaita. Naktinis žvaigždėtas dangus yra tik vienas turtas, kurį iš žmonijos šiandien atima šviesos tarša. Mokslininkai jau stebi d...

Lapkričio 3 d. Baltarusija pradėjo gaminti elektrą Astravo atominėje jėgainėje. Ką žinome apie jos saugumą ir ar lieka galimybių stabdyti projektą, kurį Lietuva laiko pavojingu? Baltarusių aplinkosaugos aktyvistė Irina Suchij rugsėjį dėl savo veiklos prieš Astravo elektrinę penkias paras praleido kalėjime. Ji pripažįsta, kad ekologija baltarusiams dabar nėra prioritetas. Visgi kilusi revoliucija t...

Finišo tiesiąją pasiekę žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai per du su puse mėnesio nuėjo 1363 km ir surinko 1133 kg atliekų. Žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo sukeliamas problemas ir jų įtaką planetai. Pradėti pokalbį apie šiuos iššūkius leidžia bendrystė, kurią žygio metu mėgino sukurti iniciatyvos dalyviai. Laidoje pokalbis su žygio organizatoriumi Giedriumi Buč...

Pokalbiai su dokumentinio kino kūrėjomis apie aplinkosauginį kiną, kuris ne tik fiksuoja problemas, bet ir atvirai siekia išjudinti pokyčius. Viena žymiausių šiandienos Latvijos kino režisierių Laila Pakalnina savo dėmesį nukreipė į vienkartinį šaukštą. Naujausias jos dokumentinis filmas „Šaukštas“ pasakoja apie tai, kiek daug reikia nuveikti, kad būtų pagamintas vienas vienkartinis šaukštas, kuri...

Po Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisro paaiškėjo, jog padangų perdirbimas dažnai tėra pelninga imitacija. Kada pradėsime padangas perdirbti iš tikrųjų? Mokslininkai tikisi žaliavų brangimo, Aplinkos ministerija ieškos atsakymų konsultantų parengtoje studijoje, o importuotojai siūlo įvesti užstato sistemą ir perdirbti padangas į tokius produktus, kurie po to galėtų būti perdirbami iš naujo....

Niūriaspalvis auksavabalis – reta ir į Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis. Šie vabalai nyksta dėl jiems tinkamų buveinių – medžių senolių – trūkumo. Norėdami niūriaspalvius auksavabalius išsaugoti, 2017-ais metais Lietuvos gamtos fondas ėmėsi projekto, kuriuo siekia sukurti ekologinį tinklą organizmams, priklausomiems nuo brandžių medžių. Niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo...

Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sako, kad norint patikrinti kandidatų aplinkosaugines ambicijas, reikia žiūrėti tai, ką jie kalba apie ekonomiką. Klimatologas Justinas Kilpys analizuoja, kiek partijos rimtai nusiteikusios spręsti didžiausią mūsų laikų – klimato krizę. VU profesorė Ainė Ramonaitė ir VDU docentė Renata Dagiliūtė apžvelgia, kaip keičiasi Lietuvos politikų aplinkosau...

Pasaulyje jau seniai susirūpinta dėl povandenio triukšmo poveikio vandens gyvūnams. Jį kelia plieninių polių kalimas į jūros dugną, istorinių minų sprogdinimas, laivyba ir kitos žmonių veiklos. Tačiau Lietuvoje į tai dėmesys atkreiptas tik visai neseniai. Vystant ambicingus Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir vėjo elektrinių statybos planus mažai kalbama apie triukšmo poveikį ar jį mažinančias priemon...

Jauni klimato aktyvistai iš Portugalijos padavė 33 Europos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą, reikalaudami mažinti šiltnamio dujų išmetimus. Šeši ieškovai – keturi vaikai ir du jaunuoliai kreipėsi į teismą po to, kai Portugalija išgyveno karščiausią birželį per pastaruosius 90 metų. Pasak ekspertų, tokių ekstremalių reiškinių ateityje daugės, todėl vyriausybės turėtų imtis veiksmų, kad aps...

Ne išmesti, o sutaisyti. Tai idėja, kurią pritaikyti kasdienybėje siūlo šios laidos herojai. Atsakingo vartojimo šalininkai nesiūlo jums apsikrauti šiukšlėmis ar nepataisomai sugedusiais daiktas, o verčiau – nepamiršti, jog sugedus siurbliui ar sutrūkus grandinėlei – pirmiausia reikėtų pamėginti juos sutaisyti. Pasiskolinę idėją iš olandų, vilniečių bendruomenė „Miesto Laboratorija“ susibūrė į dir...

Praėjusį mėnesį prie Mauricijaus krantų įvykusi nelaimė, kai iš krovininio laivo išsiliejo didelis kiekis naftos, papildė ir taip ilgą tokių nelaimių sąrašą. Pranešimai apie naftos išsiliejimus į atvirus vandenis pasigirsta dažnai, jų padariniai gamtai ir žmonėms yra dideli, ilgalaikiai ir sunkiai išmatuojami. Šiandien laidoje apie tai, dėl kokių priežasčių įvyksta naftos išsiliejimo nelaimės ir k...

Rugpjūčio pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad pavojinga maudytis Kauno mariose ir Širvėnos ežere Biržuose. Priežastis – kelis kartus viršyta melsvabakterių koncentracijos norma. Liaudyje šis reiškinys vadinamas „žydėjimu“. Žalsvame vandenyje išsimaudžiusius ir netyčia jo gurkštelėjusius žmones, dažniausiai vaikus, gali smarkiai išberti, pykinti. Kenčia ne tik žmonės –...

Šiltėjant klimatui, pasaulio dėmesys krypsta į šiaurės ir pietų regionus - Arktį ir Antarktidą. Ne tik dėl to, kad šie poliai palaiko stabilią atmosferos temperatūrą, pakenčiamą planetos gyventojams, bet ir dėl juose esančių gamtinių išteklių gausos. Vis dėlto situacija regionuose skiriasi kaip diena ir naktis. Arktyje dėl kasybos perkeliami miestai. Tuo metu Antarktidoje,...

Paveikslėlių knyga „Kas yra upė?“ iš pažiūros skirta vaikams, tačiau pati autorė Monika Vaicenavičienė sako, kad jos skaitytojų ratas yra platesnis. Pažinčiai su pasaulį išvagojusiomis upėmis kviečianti knyga nesistengia pateikti atsakymų, o verčiau siūlo patiems kelti klausimus. Laidoje pažintis su ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje pelniusios ir daugiau nei į 10 kalbų išverstos knygos...

Aplinkos apsaugos departamentas kelioms Lietuvos nuotekų valykloms šiemet skyrė tūkstančius ir net milijonus eurų siekiančias baudas už nedeklaruotą taršą ftalatais. Šios kratosi atsakomybės ir tikina, kad galimybės išvalyti pavojingas medžiagas su turimais įrengimais neturi. Kartu rodo į esą tikruosius teršėjus – pramonės įmones ir vartotojus. Tuo metu aplinkosaugos ir vandenvalos specialistai sa...