Vienkartinė planeta

„Jau kelinti metai vyksta lenktynės, kas pirmiau – ar gamtininkas atras lizdą, ar atvažiuos miško pjauti“, – pasakoja ornitologas Saulis Skuja, organizacijos „Padėkime ereliams“ atstovas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Liepą mažieji ereliai rėksniai nardo virš laukų ieškodami maisto jau paaugusiems jaunikliams, o o...

Klaipėdiečiai sukilo prieš planus iškirsti dalį Girulių miško naujo geležinkelio mazgo statyboms. Susisiekimo ministerija sako, kad taip bando spręsti taršos problemą miesto centre. Tuo metu bendruomenė žada ginti svarbų gamtos objektą nuo sunaikinimo uosto plėtros sąskaita ir siūlo alternatyvas. Gamtininkai primena apsauginę šio miško masyvo reikšmę ir pažymi, kad sunaikinus žaliąją pajūrio juost...

Lietuvos energetikos strategija numato, kad vis daugiau elektros energijos pasigamins patys gyventojai, dominuos žalioji energija, o išmanioji energetika leis taupyti išteklius. Nuo kitų metų elektros energijos tiekėją teks pasirinkti patiems. Specialistai sako, kad šis pokytis rinkoje leis atsirasti konkurencijai. Dabar įprastą praktiką, kai visi gyventojai už elektrą moka pagal vienodus reguliuo...

Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą BVP dalį yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, lėšų šiai sričiai kasmet skiriama vis mažiau, o daugiau nei pusė jų net nėra panaudojama – tai parodė pavasarį atliktas Valstybės kontrolės auditas. Apie tai, kad aplinkos apsaugos kontrolės sistema apleista, kalba ir aplinkos apsaugos inspektoriai. Darbuotojų trūksta, jie nepaprastai dažnai keičiasi,...

Ilgą laiką manyta, kad vietinės bitės Lietuvoje dėl įvežtinių bičių gausos išnyko. Bet pernai Gamtos tyrimų centro mokslininkai, vadovaujami dr. Laimos Blažytės Čereškienės, atrado, kad tamsiosios medunešės (Apis mellifera mellifera) išliko tradiciniuose mėgėjų bitynuose. Bitę ėmėsi saugoti jaunosios kartos bitininkas Tautvilas Laureckis iš Kuršėnų. Jis sako, kad svarbu šiuos vabzdžius matyti ne t...

Važiuoti dviračiu naudinga sveikatai, beveik nieko nekainuoja ir nėra šansų pakliūti į transporto spūstis. Kodėl tuomet gatvės Lietuvoje neužtvindytos dviratininkais kaip, pavyzdžiui, Olandijoje? Ką apie dviračių takų infrastruktūrą šalyje mano ja besinaudojantys ir kaip prisijaukinti ekologišką transporto priemonę ne vien laisvalaikiui. Laidoje - dviračių entuziastų ir specialistų iš Lietuvos bei...

Visame pasaulyje koronaviruso pandemijos paveiktos šalys susiduria su naujais pavojingų atliekų tvarkymo iššūkiais. Skelbta, kad Kinijos Uhano miesto ligoninėse per piką jų srautas išaugo iki 6 kartų. Italija ėmėsi ypatingų priemonių apsaugoti nuo užkrato atliekų tvarkytojus, o Indijoje prie didmiesčių atsirado nauji nelegalūs sąvartynai, kuriuose buvo kaupiamos panaudotos apsaugos priemonės galim...

Teigiama, jog karantino metu išaugo sėklų ir kitų daržo prekių pardavimai. Susidomėjimo stoka nesiskundžia ir įvairių daržininkystės mokymų vedėjai – jie sėkmingai tęsia veiklą internetu. „Tai yra prigimtinis dalykas – susirasti ar užsiauginti sau maisto“ – sako gamtinės žemdirbystės „Vilkės ūkio“ įkūrėja Vaida Tulabaitė, bet tuo pačiu priduria, jog niekada to nedariusiam išmokti daržininkauti gal...

Ne vieną dešimtmetį įvairios pasaulio valstybės imasi nebenaudojamų ir apleistų užtvankų griovimo. Nekyla abejonių, kad žmogaus sukonstruoti barjerai upėse kenkia žuvų migracijai, o apleistos užtvankos pavojingos žmonėms. Lietuvoje kol kas nebuvo demontuota nė viena užtvanka, tačiau tikimasi, kad šią vasarą bus nugriauta pirmoji. Laidoje užsienio šalių patirtis ir specialistų įžvalgos apie padėtį...

„Daug žmonių pastebėjo, kiek nedaug jiems iš tiesų reikia. Jie nebesvajoja apie didesnius ir prabangesnius automobilius, ar baseinus, ar jachtas, ar kokius kitus materialius dalykus - turėti tik daugiau daugiau daugiau. Staiga, šitos svajonės išnyko ir žmonės atsigręžė į esminius dalykus“, - sako klimato kaitos ekonomikos ir laimės mokslų daktarė Filka Sekulova iš Barselonos universiteto. Ji per k...

Paskutinioji balandžio savaitė LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS eteryje skirta gamtai – paukščių, miško, vėjo ir povandeninio pasaulio garsams. Taip pat kūriniams, kuriuos įkvėpė gamta arba jai kylantys pavojai. JAV gamtosaugininkai pastebi, kad dėl triukšmo žmonėms jau būdingas išmoktas kurtumas. Įprantame „išjungti“ varginančius aplinkos garsus ir prarandame gebėjimą girdėti natūralią gamtą. Tuo metu...

Į kokį pasaulį sugrįšime kai koronaviruso pandemija bus nuslopinta? Tai klausimas, į kurį atsakymo dar nežino niekas. Tačiau yra manančių, kad krizę galima išnaudoti naujam ir tvaresniam pasauliui sukurti. Klimatologų ir klimato aktyvistų įžvalgos. Autorė Rūta Dambravaitė

Nors jau penkta savaitė galioja visuotinis raginimas likti namie, už lango – pavasaris, tad lietuviai būriais traukia į gamtą. Netoli Vilniaus įsikūrusio Neries regioninio parko pažintiniuose takuose – spūstys. Žemaitijos nacionalinis parkas naudojasi proga pakviesti į atokesnius savo objektus. O Žuvinte, kaip įprasta – paukščių kur kas daugiau nei žmonių. Kaip prie pasikeitusių lankytojų srautų t...

„Energiewende“ (vok. energijos posūkis) – taip vadinamas Vokietijos perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Daugiausiai CO2 į orą išmetančios Europos Sąjungos valstybės pastarųjų metų patirtis kartais vadinama pavyzdžiu, kaip atjunkyti ekonomiką nuo iškastinio kuro, kokie sunkumai kyla tai darant ir kokios priemonės yra veiksmingos. Vokietijos energijos posūkio ypaty...

Vasario pradžioje kinų mokslininkai iškėlė versiją, kad iš Uhano Kinijoje plintantį naująjį koronavirusą žmonėms galėjo perduoti skujuočiai – Azijoje ir Afrikoje sutinkami žvynuoti gyvūnai. Jie teigia nustatę, kad šių žinduolių virusas yra beveik identiškas šiuo metu plintančiam tarp žmonių. Skujuočiai yra nykstanti rūšis, tačiau nelegali prekyba jais tebevyksta. Naujo viruso protrūkis vėl atkreip...

Platus elektroninių parduotuvių siūlomas prekių asortimentas, greitas ir patogus būdas įsigyti norimą daiktą, kartais net pigiau, ir gauti ją tiesiai į namus – visa tai lemia vis labiau augantį elektroninės prekybos populiarumą pasaulyje. Tačiau koks šio populiarėjančio apsipirkimo poveikis aplinkai? Ar galima jį apskaičiuoti? Kokie yra Europos ir Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročiai? Laidoje –...

Aviacija yra sparčiausiai auganti transporto rūšis pasaulyje, o jos išmetamos emisijos kelia vis didesnį susirūpinimą. Skandinavijoje plintantis skrydžio gėdos judėjimas skatina permąstyti savo keliavimo įpročius ir rinktis alternatyvius, mažiau taršius keliavimo būdus. Pavyzdžiui – traukinius. Kada lėktuvą galėsime iškeisti į traukinį ir kaip gyventojų įpročiai pasikeis Lietuvoje nutiesus „Rail B...

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje nelaisvėje šiuo metu laikomi 13 įvairaus amžiaus rudųjų lokių. Pasak specialistų, didelė dalis jų ilgus metus kenčia dėl prastų sąlygų ir nepriežiūros. Todėl artimiausiu metu ketinama steigti specialų rezervatą Telšių rajone, Žvėrinčiuje. Kaip atrodo darbas tokioje įstaigoje? Patirtimi dalijasi meškų prižiūrėtoju Kroatijoje ir Bulgarijoje dirbęs Lukas Ja...

Šalį viena po kitos purto pramoninės ekologinės nelaimės, politikai žada aplinkosaugos kontrolės sistemos reformas, o Vyriausybė skelbia, kad aplinkosauga nuo šiol – absoliutus prioritetas. O tuo metu laikas spręsti klimato krizę senka. Baigiantis 2019-iems metams, Vyriausybė patvirtino naują energetikos ir klimato veiksmų planą. Kas jame numatyta ir kokia tikimybė, kad jis neliks tik popieriuje?...

Australiją nuo praėjusių metų rugpjūčio siaubia vieni didžiausių krūmynų gaisrų šalies istorijoje. Jų mastą ir išplitimą nulėmė klimato kaitos paskatintos sausros ir karščio rekordai. Prognozuojama, kad gaisrai nerims dar mažiausiai mėnesį – iki vasario pabaigos. Laidoje – gilesnis žvilgsnis į gaisrus sukėlusius veiksnius ir tai, kaip jų padarinius būtų galima sušvelninti ateityje. Specialistai si...

Kai besikeičiantis klimatas atneša vis daugiau problemų ir netikėtumų, kuriems spręsti įprastos praktikos nebetinka, kaip niekad svarbi tampa progresyvi literatūra. Kuo pasitikėti ir kaip gyventi pokyčių akivaizdoje – tai vis dažniau iškylantys klausimai. Kokias knygas apie gamtą, aplinkosaugą ir ekologiją siūlo Lietuvos knygynai šiandien? Laidoje apie tai pasakoja abi stovyklų pusės – skaitytojai...

„Pietų Afrikos problema yra mūsų romanas su anglimi“, – sako energetikos transformaciją tyrinėjanti Pheladi Thlatla iš Pretorijos universiteto. Pagal anglies gavybą Pietų Afrika yra šešta pasaulyje po Kinijos, JAV, Indijos, Rusijos ir Australijos. Tai labiausiai industrializuota Afrikos žemyno valstybė, elektros energijos gaminanti kur kas daugiau nei kaimynės. Tačiau didelė dalis žemas pajamas tu...

Paskutinėje metų laidoje atsigręšime į įsimintiniausias temas šiemet - Gretos efektas, nepaprastoji padėtis dėl klimato, ekologinis nerimas, „Saulė ir jūra", ekologiška moterų higiena, kai vanduo prabanga Ugandoje ir dar daugiau temų. Autorės Vaida Pilibaitytė, Karolina Panto ir Rūta Dambravaitė

Vis daugiau žmonių Kalėdas renkasi švęsti be apčiuopiamų dovanų. Vieni taip siekia sumažinti besaikį vartojimą ir per šventes susidarantį atliekų – ypač vyniojamo popieriaus ir atvirukų – skaičių. Kiti pabrėžia, kad, nusprendę nebedovanoti daiktų, išvengia papildomo streso, kuris dažnai gali užgožti švenčių laukimo nuotaiką. Laidoje – pokalbiai apie aplinkai ir sveikatai draugiškesnes šventes. Aut...

„Tikslas – kad atliekų išvis nebūtų. Viską panaudoti daug kartų, kad ciklas užsidarytų“, – žiedinės ekonomikos principą paaiškina prof. Arūnas Ošlapas iš Vakarų Vašingtono universiteto. Ir čia pat sugrąžina į realybę: „Įdomu tai, kad galimybė perdirbti medžiagą automatiškai nereiškia, kad gautas produktas bus perdirbamas.“ Lietuvių kilmės industrinio dizaino tyrėjas šį rudenį vedė dirbtuves Vilnia...