Vienkartinė planeta

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau pastebimas gana retas pietų kraštuose gyvenantis vabzdys maldininkas. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad šį gyvį Lietuvoje įsitvirtinti privertė šylantis klimatas. Laidoje pokalbis su gamtininkais ir mokslininkais apie tai, kaip klimato kaita veikia rūšių migracijos kryptis ir kokių vabzdžių ir augalų ateityje sulauksime Lietuvoje. Autorė Rūta Dambravai...

Praėjo beveik mėnuo po to, kai buvo užgesintas gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, tačiau jo padarinių likvidavimas stringa. Tik po pakartotinių mero nevilties šūksnių socialiniuose tinkluose iš teritorijos pradėtos išvežti susidariusios pavojingos atliekos. Atsakingos institucijos tebelaukia rajone paimtų mėginių tyrimų rezultatų, dešimtims ūkininkų tebegalioja draudimas parduoti pieną...

Mažai kas žino, kad praėjus lygiai mėnesiui nuo Berlyno sienos griuvimo, Rytų ir Vakarų Vokietijos gamtosaugininkai susitiko tartis dėl to, kaip išsaugoti vieną teigiamą jos palikimą. Jie nujautė, kad dešimtmečius žmones skyrusi Geležinė uždanga greičiausiai suformavo žalią koridorių, kuriame suklestėjo biologinė įvairovė. „Kadangi didžiausias biologinės įvairovės priešas yra žmogus, o tos teritor...

Šiandieninę Baltijos jūros sveikatą keliais žodžiais apibūdinti nelengva. Naujausia Baltijos jūros aplinkos būklės analizė rodo, kad jūros sveikata iš esmės nesikeičia, o kai kurie rodikliai kelia nerimą. Pokalbiai su Baltijos jūrą tiriančiais mokslininkais apie jos užterštumą, žuvų išteklius ir ateities perspektyvas gerinant ekologinę būklę. Autorė Rūta Dambravaitė

Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras šiandien jau vadinamas viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių katastrofų Lietuvoje. Nelaimė atskleidė skaudžią tiesą apie prastą valstybės institucijų pasirengimą reaguoti, ištikus ekstremaliai situacijai. Laidoje su specialistais bandysime atsakyti į klausimus apie galimą gaisro žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, o taip pat apie...

„Turime saugoti tai, ką turime. Bet tai pavyks tik jei bus daroma kolektyviai ir jei bus nustatytas tolimas horizontas. Čia nereikia išeičių vienai savaitei ar vienam mėnesiui. Reikia išeičių šimtmečiams“, - sako Antanas Mockus, lietuvių kilmės filosofas, politikas ir aktyvistas iš Kolumbijos. Pasaulyje jis žinomas kaip vizionierius, savo socialiniais eksperimentais, sujungiančiais meną ir pedagog...

Prieš 15 metų visas atliekas vežusi į sąvartynus, šiandien Liubliana yra geriausiai atliekas rūšiuojanti Europos sostinė, o atliekų tvarkymo kaštai išlieka vieni mažiausių visame žemyne. „Mes labai aiškiai pasakėme – jeigu norime siekti geresnės gyvenimo kokybės, turime kažką keisti. Prireikė laiko suvokti, kad vežti atliekas į sąvartynus neapsimoka, nes tai per brangu, užima daug vietos. Kai pasi...

„Prognozuoju civilizacijos žlugimą. Todėl man labiausiai rūpi, kaip pasiruošti ...] psichologinei traumai, kuri ištiks, kai žmonės suvoks, kas vyksta“, – sako Kambrijos universiteto prof. Jemas Bendellis. Pernai jis parašė straipsnį „Gilusis prisitaikymas: klimato tragedijos navigacijos žemėlapis“. Publikacija sparčiai pasklido internete ir, regis, paskatino naują ekologinės minties kryptį. Ar nei...

Rekordiniai karščiai, sausra ir intensyvus miškų kirtimas šią vasarą sukėlė rekordinio masto miškų gaisrus visame pasaulyje. Nevaldomi gaisrai siaubia Amazonę, Sibiro taigą, Afrikos ir net Arkties miškus. Aplinkosaugininkai tai vadina katastrofa, kurią daugeliu atveju sukėlė žmogaus veikla ir pelno siekis. Kokios šių gaisrų ekologinės pasekmės ir kaip aštrėjančią problemą siūlo spręsti specialista...

Muzikinis kūrinys, kuriame pagrindinis atlikėjas – vandenynas. Garsai, kurių kilmės net mokslininkai negali paaiškinti. Su tokia idėja garso menininkė Aurelie Ferriere leidosi į kelionę, atkartojančią Ferdinando Magelano ekspediciją prieš 500 metų. „Naktį, kai žvaigždėtas dangus atsispindi vandenyje – matai dangų virš savęs ir po savimi – suvoki, koks mažas esi,“ – prisimena kompozitorė. Pokalbis...

Specialistai prognozuoja, kad ateityje dėl klimato kaitos padaugės konfliktų ir netgi terorizmo atvejų. Jie pažymi, kad tai nėra vienintelis veiksnys. Bet jei valstybės nevykdys įsipareigojimų klimato kaitos problemoms spręsti, mažiau išsivysčiusiose valstybėse padėtis gali labai pablogėti. Autorė Karolina Panto

„Keistas paradoksas – gamta visą laiką buvo mano gyvenimo dalis, tačiau atrodė, kad aplinkosaugos problemos manęs neliečia. Supratimas, kad viskas yra viena įvyko lėtai ir vėlai“, - sako žurnalistė ir keliautoja Berta Tilmantaitė. Kelionės po pasaulį Bertai leido savo akimis pamatyti klimato krizės sukeltus padarinius ir nugulė į projektus. Autorė Rūta Dambravaitė

Vis dažniau kalbama apie tai, kaip ekologinė krizė veikia žmonių psichinę sveikatą. Psichologai pastebi, kad ilgus metus šioje srityje dirbantys žmonės dažnai jaučiasi išsekę, perdegę ir pervargę kovoti. Žmones visame pasaulyje kamuoja ekologinis nerimas (angl. eco anxiety), o kiti net turi potrauminio streso sindromo požymių. Psichoterapeutė Caroline Hickman iš Batho universiteto pasakoja apie au...

Kokio miestelio herbe pavaizduoti geležine varle vadinami baliniai vėžliai? Kodėl šie ropliai Lietuvoje buvo atsidūrę ties išnykimo riba ir kaip sekasi atkurti jų populiaciją? Domėjosi Monika Midverytė

Lietuvos gamtosaugininkai sunerimo dėl Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo stabdyti Punios šilo rezervato išplėtimą. Nors skamba keistai, bet tiek rezervato šalininkai, tiek priešininkai tvirtina norintys apsaugoti vieną seniausių Lietuvos girių. Vieni baiminasi miško kenkėjų ir išvartų, o kiti – pjūklų ir miškovežių. Kodėl nesutariama dėl Punios šilo apsaugos? Gal tokių konfliktų pavykt...

Per šiuos metus didžiuosiuose Lietuvos miestuose šalia popieriaus, stiklo ir plastiko konteinerių turi atsirasti dar vienas – maisto atliekų. Tačiau panašu, kad jų įdiegimas stringa. Kodėl kompostuoti mieste sunku, bet svarbu? Autorė Indrė Kiršaitė

Pasak specialistų, naujausi atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai atveria kelią spartesniam saulės energetikos vystymuisi Lietuvoje. Naujovės turėtų ypač džiuginti daugiabučių gyventojus. Ką reikia žinoti, norint įsirengti saulės elektrinę, kaip pasinaudoti valstybės parama – praktiniai ir aplinkosaugos aspektai bei naudotojų įspūdžiai. Autorė Monika Midverytė

„Gynybinė gamtosauga yra svarbi, bet turi būti vykdoma kartu su aktyvia atkuriamąja veikla. Reikia kalbėti ne tik apie tai, ko nenorime, bet ir apie tai, ko norime,“ – sako gamtosaugininkas Alanas Watsonas Featherstone‘as, didelę dalį savo gyvenimo paskyręs Kaledonijos miškų atkūrimui Škotijoje. Pasak jo, nors ekologinės krizės laikais jaučiamas vilties trūkumas, gamtos gebėjimas atsikurti labai į...

Apie trys ketvirtadaliai Lietuvos dirvožemio yra prastos arba itin prastos būklės. Geologai nebevynioja į vatą ir sako tiesiai – mūsų šalis dykumėja. Intensyvus chemizuotas žemės ūkis baigia sunaikinti itin ploną ir lėtai atsikuriantį derlingą žemės sluoksnį visame pasaulyje. Jungtinių tautų duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Bet optimistai tikina, kad ne viskas prarasta. Liet...

Vis daugiau dizainerių ieško būdų, kaip kurti gaminius, neteršiančius aplinkos, pagamintus iš natūralių medžiagų ar antrinės žaliavos, bei atrodančius patraukliai ir stilingai. „Siekiame parodyti, kad ekologija nebėra tik šūkis ar trumpalaikė mada“, – sako Ekologinio dizaino asociacijos steigėjas Simonas Tarvydas. Tačiau nemaža dalis gerų idėjų taip ir netampa masiniais produktais. Pasak kūrėjos E...

Ką reiškia gyventi nuolat jaučiant švaraus vandens trūkumą? Kaip tai veikia moterų kasdienybę Afrikoje ir kaip žmonės bando įveikti mums neįsivaizduojamus sunkumus? Balsai, garsai ir vaizdai iš Ugandos, kur autorė Monika Midverytė lankėsi drauge su Lietuvos pranciškonais pasauliečiais.

„Saulė ir jūra“ libreto rašymas buvo turbūt sunkiausia [kūrybinė] užduotis, kokią esu turėjusi,“ – sako rašytoja Vaiva Grainytė. Jau slūgstant sveikinimų bangai, su Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ įvertintos operos apie klimato kaitą bendraautore kalbamės apie gamtosaugos temas kūryboje ir gyvenime. Autorė Vaida Pilibaitytė

Žaislų pasirinkimas dabar kaip niekad didelis – milžiniška ir kainų, ir kokybės įvairovė. Specialistai perspėja, kad nepaisant reikalavimų gamintojams ir prekybininkų kontrolės, mūsų parduotuvių lentynose pasitaiko žaislų, kurių sudėtyje aptinkama sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Kaip atpažinti pavojingus žaislus? Kam reikalingas „žaislų karantinas“? Kokių yra alternatyvų? Kodėl...

Jau daugiau kaip du dešimtmečius pirmąjį gegužės sekmadienį Airijos radijas per naktį tiesiogiai transliuoja bundančios gamtos koncertą – „Paukščių chorą“. Pastaraisiais metais su savo giesmininkų balsais prie jų jungiasi ir kitų šalių radijo stotys, tarp jų ir LRT RADIJAS. Kaip paukščių balsų transliacija tapo tarptautiniu fenomenu? Kodėl šis gamtos reiškinys idealiai tinka radijui? Pokalbis su i...

Iniciatyva „CoolŪkis“ leidžia miestiečiams prisiliesti prie žemės, užsiauginti maisto ir sumažinti savo ekologinį pėdsaką. Jos dalyvei mokytojai Ramintai ne mažiau svarbi galimybė pabūti gamtoje ir susitikti su bendraminčiais: „Tos daržovės tai šiek tiek kompensacija už benziną,“ – sako ji. Laida apie visuomeninę ir aplinkosauginę lėto maisto filosofijos naudą. Autorė Monika Midverytė.