Vienkartinė planeta

Ar žinojote, kad kiekviena „Google“ paieška, „Youtube“ vaizdo įrašo peržiūra ar į „Instagram“ įkelta nuotrauka daro poveikį aplinkai? Augant interneto vartotojų skaičiui, didėja ne tik elektros energijos, bet ir galingų duomenų centrų bei naujų prietaisų poreikis. „Greenpeace“ duomenimis, šiandien informacijos ir komunikacijos technologijų sektorius sunaudoja apie 5 proc. pasaulio energijos. Tačia...

Įsivaizduokite apžvalgos aikštelę, į kurią žmonės plūsta pamatyti mirusio miško. Turistus čia stebi ir girdi tūkstančiai juodų paukščių. Vieniems kormoranų nusiaubtas miškas primena atominę katastrofą, kiti negali atsižavėti šio reginio grožiu. Taip žiūrovams pristatomas šių metų festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo filmas „Rūgštus miškas“ apie Juodkrantės kormoranų koloniją. Kai kurie sako, kad t...

Kaip maitintis sveikai, gardžiai ir kartu neniokoti planetos? Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga yra maisto gamybos sistema. Ji atsakinga už ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio dujų išmetimų. „Jeigu didžiąja dalimi nepereisime prie labiau augalinės mitybos, mes tikrai turėsime labai menkus šansus išvengti pavojingo klimato kaitos lygio“, – interviu LRT RADIJUI teigia...

Kaip skamba tarša sunkiaisiais metalais? Įsitaisius „Garsų baublyje“ tas garsas beveik malonus, kaip pelkėje ar paežerėje ankstyvą pavasarį. Tokių gamtos ir žmogaus pasaulio susidūrimo paradoksų pilna Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje atstovavusi ekspozicija „Pelkių mokykla“. Nuo kovo 8 d. ją galima aplankyti Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Kodėl pelkės įvaizdį būtina reabilituoti ir...

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – aplinkai ir sveikatai pavojingiausios, bet dėl įvairių metalų labiausiai geidžiamos atliekų rinkoje. Ir nors apklausos rodo, kad dauguma gyventojų žino, kaip šias atliekas rūšiuoti, nemaža dalis jų iškeliauja pas nelegalius surinkėjus. Tiesa, sakoma, kad Lietuva daugiau dėmesio teikia ne kovai su juodąją atliekų tvarkymo rinka, o formaliems skaičiams, t....

Vasario 15 d., penktadienį, Jungtinėje Karalystėje tūkstančiai moksleivių ir studentų užuot ėję į mokyklą, rinkosi į streikuoti dėl klimato kaitos. Juos įkvėpė šešiolikmetė moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg, kuri nuo praėjusių metų rudens penktadieniais eina ne į mokyklą, o prie šalies parlamento rūmų. „Jūs dar nepakankamai subrendę pripažinti, kas vyksta. Tą naštą užkraunate ant mūsų, vaikų,“...

Sausio pabaigoje vėl pasirodė pranešimų apie padidintą oro taršą kietosiomis dalelėmis Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Visuomenės sveikatos specialistai patarė riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, taip pat neatidarinėti orlaidžių ir langų. Bet atrodo, kad, nepaisant pranešimų, žmonės gyveno kaip gyvenę. Tuo metu Europos Komisija spaudžia valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, imtis konk...

Pernai rudenį arseno koncentracija geriamame vandenyje normas viršijo 8-ose gyvenvietėse Raseinių, Jurbarko, Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio r. Draudimas gerti vandenį tebegalioja dviejuose Vilkaviškio r. kaimuose. Kitur įmonės teigia vienaip ar kitaip problemą išsprendusios. Kadangi taršos geografija išsiplėtė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tęsia sugriežtintą geriamojo vandens k...

Pagal naujausią „Eurostat“ atliekų tvarkymo statistiką, 2016 metais daugiausiai plastiko pakuočių Europos Sąjungoje perdirbo Lietuva. Net ir pažangiausiomis atliekų tvarkymo srityje laikomos Skandinavijos šalys ir Vokietija gerokai atsiliko. Kol vieni ėmė džiaugtis šia naujiena socialiniuose tinkluose, kiti suabejojo, ar tikrai taip galėjo būti. Mat nors Lietuvoje puikiai veikia gėrimų taros užsta...

Lietuvos saugomų rūšių sąrašas nuo sausio 1 d. sutrumpėjo beveik trečdaliu. Dalis išbrauktos dėl to, kad jų būklė pagerėjo, o kai kurios jau išnyko ir saugoti tiesiog nebeliko, ką. Pavyzdžiui, viena iš lietuviškų orchidėjų – raudonoji gegūnė nuo šiol nebėra saugoma, nes šlapiose buveinėse dabar sutinkama beveik visoje Lietuvoje. Dėl panašios priežasties sąraše neliko pilkųjų gervių. Tuo metu europ...

Skaičiuojama, kad moteris per gyvenimą vidutiniškai sunaudoja apie 11 tūkst. įklotų ar tamponų. Kasmet daugiau kaip 12 mlrd. vienkartinių higienos priemonių atsiduria kanalizacijoje, šiukšlynuose ar vandenynuose. Tai sudaro maždaug 200 tūkst. tonų atliekų per metus. Augant moterų sąmoningumui, daugiau domimasi alternatyvomis, o jų įvairovė didėja ir Lietuvoje – galima rinktis menstruacines taurele...

„Išgirdę sąvoką „kompaktiškas miestas“ Lietuvos miestų planuotojai ir žmonės įsivaizduoja Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajoną – tankiai sustatytus daugiabučius, jokių viešųjų erdvių. Ta asociacija diskusiją labiausiai trukdo“. Šįkart keliausime ne į Perkūnkiemį, bet į Kauną, pas jaunosios kartos urbanistę ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto dėstytoją Živilė Šimkutė. Pasivaikščiosime po Romainių mi...

Paskutinėje metų laidoje – svarbiausių 2018-ųjų aplinkosaugos temų, įvykių ir įsimintiniausių susitikimų apžvalga. Taip pat Naujametiniai pažadai sau – kokios temos lauks 2019-aisiais?

Lenkijoje, Katovicuose prasidėjo antroji Klimato kaitos konferencijos savaitė. Politikai siekia susitarti, ką konkrečiai nuveikti, kad klimatas nešiltų daugiau kaip dviem laipsniais nuo priešindustrinių laikų. Ir nors klimatas šiuo metu jau yra vienu laipsniu šiltesnis, mokslininkų tyrimai rodo, kad ėmęsi rimtai veikti dabar, galėtume sustoti dar ties pusantro laipsnio. Pusės laipsnio skirtumas pa...

Lietuvoje per metus surenkama apie 8 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Didžioji dalis jų pašalinama sąvartynuose, sudeginama arba išvežama į kitas šalis, ir tik penktadalį pavyksta perdirbti. Kasmet šių atliekų tik daugėja, o problema tampa vis opesnė – tekstilės atliekos suyra lėtai, o, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai ir visai nesuyra. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, už tekstilės atliekų surin...

Pasaulio gamtos fondas šių metų ataskaitoje apie gyvosios gamtos būklę „The Living Planet Report 2018“ skelbia, kad nuo 1970-ųjų stuburinių gyvūnų – žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių pasaulyje vidutiniškai sumažėjo dviem trečdaliais. „Dabartiniais skaičiavimais, padėtis prasčiausia tropiniuose regionuose. Gyvūnų populiacijos ten yra susitraukusios daugiau beveik 90 proc. Taip yra dėl nusk...

Lietuvoje benamių kačių ir jų globėjų padėtis visiškai priklauso nuo savivaldybių politikos. Mat kai kurie miestai prieš keletą metų ėmė vykdyti sterilizavimo programas, leidžia šerti kates tam skirtose vietose ir stato namelius, kuriuose jos galėtų apsisaugoti nuo šalčio. Tokiu būdu gatvėje jų nedaugėja ir užtikrinama sveikata tų, kurios nebesileidžia prijaukinamos. Tuo metu kituose miestuose žmo...

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais Vakarų Europoje ir JAV augalinės kilmės gėrimų paklausa labai išaugo. Tačiau kiek augalinės kilmės „pienas“ – ekologiškesnis pasirinkimas? „Viskas priklauso kuriuo aspektu vertinsim – ar klimato kaitos, ar vandens sąnaudų“, – sako viena šio pirmadienio laidos pašnekovių, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Renata Dagiliūtė. Su kokiomis problemomis susidu...

Kaip Lietuvos mokyklose vyksta aplinkosauginis švietimas? Apie tai bendrausime su „Žaliosios olimpiados“ finalo dalyviais – moksleiviais, jų mokytojais, olimpiados ir programos „Gamtosauginės mokyklos“ koordinatoriumi. „Labai daug priklauso nuo mokytojų. Mokytojai yra mūsų varomoji jėga“, – sako Vaida Griškevičienė iš aplinkosauginiu švietimu užsiimančios organizacijos „RV agentūra“. Tuo metu nuo...

Aplinkos ministerija šiemet padidino vilkų sumedžiojimo limitą beveik dvigubai – iki 110. Medžiotojų sąjungos „Gamta“ duomenimis, per pirmąsias vilkų medžioklės sezono dienas jau nušauta 12 vilkų. Specialistai tikina, kad tai rodo, jog šių plėšrūnų daugėja. Skaičiuojant pagal naują metodiką, teigiama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Tiesa, statistika rodo, kad, lyginant su pra...

Dažnas, paklaustas, kokie batai geriausiai atlaiko šaltus ir šlapius orus, tikriausiai pasakytų, kad odiniai. Oda dažnai laikoma ne tik patvarumo, kokybės, bet ir prestižo garantu. Tuo metu veganų bendruomenė atkreipia dėmesį į alternatyvas odai, kurios apsaugo ir pėdas, ir gyvūnus. Judėjimas plečiasi ir jau apima etišką madą: siekiama, kad batai būtų ne tik be gyvūnų produktų, bet ir pagaminti ne...

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje. Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas...

Įsivaizduokite gamtos kampelį, kur laisvai ganosi laukiniai arkliai, stumbrai ir neujami gyvena vilkai. Visai netoli Lietuvos, Papės gamtos parke, tokią laukinės gamtos idilę bando kurti kaimynai latviai. Kaip jiems sekasi, domėjosi Giedrė Čiužaitė.

Forumo „Atliekų tvarkymas 2018“ svečiai. Kokius plastiko vartojimo pokyčius įgyvendino ir planuoja įgyvendinti Švedija, kurios gyventojai bene labiausiai susirūpinę klimato kaita, bet kuri taip pat turi rekordiškai daug atliekų deginimo jėgainių? Kaip Europa planuoja užtaisyti gamintojų atsakomybės principo skyles ir įveikti šį principą administruojančių organizacijų neskaidrumą? Pokalbiai su Drus...

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo. „Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki...