Vienkartinė planeta

„Vienkartinė planeta“ lankosi Ramintos ir Kęstučio bei Ugnės ir Jurgitos sodybose. Atvyke tiek pas vienus tiek pas kitus ganyklose aplink jų namus pamatytumėt besiganančius, žolę rupšnojančius ar smagiai lakstančius arklius. Čia jie atrado naujus namus, kuriuose vėl gali pasijusti reikalingi. Autorė Vita Ličytė.

Europos Sąjunga šią septyniolikos elementų grupę, be kurios neapsieina aukštųjų, žaliųjų ir karo pramonė, vadina „kritinėmis žaliavomis“. Mat nors nėra jau tokios retos, išgauti „retąsias žemes“ yra itin sudėtinga, brangu ir pavojinga. Jau trisdešimt metų bene vienintelė šių žaliavų tiekėja yra Kinija. 2017 m. duomenimis, ji aprūpina daugiau nei 80 procentų viso RŽE poreikio. 2010 metais, sunerimu...

Kai kurie Vilniaus gyventojai pastebi, kad mieste yra daug plotų, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi jokios paskirties ir galėtų būti paversti aikštelėmis. Tam neprieštarauja ir Vilniaus miesto savivaldybės siūlomi sprendimai: „žalieji koriai“ ir Kaimynijų programa. Tačiau šie pasiūlymai kol kas nesulaukė didelio susidomėjimo. Savivaldybės atstovai sako, kad taip yra dėl to, jog gyventojai nesugeba s...

Gera vandens kokybe Lietuvoje įprasta tiesiog tikėti. Tačiau Raseinių rajono ir Marijampolės atvejai rodo, kad nutikus ekstremaliam įvykiui, institucijos nesugeba operatyviai reaguoti. Pernai vasarą Raseinių rajono vandenyje buvo aptikta normas viršijančio arseno, kurio šaltinis taip ir nebuvo nustatytas. Šiemet Marijampolėje vandens tiekėjas kelis mėnesius nesugebėjo pašalinti taršos bestuburių l...

Kol miestų gyventojai džiaugėsi karšta ir sausa vasara, kai kuriuos ūkininkus ji varė į neviltį. O kai kuriems ji kaip tik padėjo. Tarkim, Saulius Dambrauskas sako, kad javų nuostolį padengs bulvių derlius. Jas, kaip ir svogūnus, laisto, todėl derlius išauga kelis kartus didesnis. Javų taip laistyti, tvirtina jis, dar tikrai neapsimoka. Tuo metu ūkininkas Robertas Mickevičius iš Vilkaviškio rajono...

Buvusioje Daugavgryvos tvirtovėje Latvijoje jau trečius metus vykstantis festivalis „Kometa“ turi manifestą. Alternatyvios muzikos ir kultūros renginys skelbia esąs laisvas nuo reklamos, plastiko bei atliekų ir kviečia švęsti atsakingai. „Mus yra vadinę hipiais ir kuo tik nori,“ – sako viena iš festivalio organizatorių Lienė Jurgelanė. „Bet mes esame pačių įvairiausių specialybių ir mus vienija rū...

Kalbėdamas apie savo projektą „Space X“, kuriuo siekia nugabenti žmones į Marsą, daug pasekėjų turintis verslininkas Elonas Muskas teigia, kad toks projektas būtinas dėl to, jog ateityje žmonijos išlikimui gresia daug pavojų, tarp jų ir klimato kaita. Apie tai, kad žmonijai ateityje gali prireikti plano B, kalba ir mokslo žurnalistė, portalo „Techo.lt“ įkūrėja Goda Raibytė. Tuo metu klimatologas J...

Dažnas miesto gyventojas gali virš namų išvysti čiurlių būrį ir išgirsti jų balsus. Bet matę iš arčiau čiurlį yra tik nedaugelis – tai itin ilgų sparnų ir trumpų kojyčių paukštis, kuris lekia greitai ir beveik visą gyvenimą praleidžia aukštai ore. Perėjimui juodieji čiurliai renkasi kuo aukštesnes ir kitiems sunkiai pasiekiamas vietas. Tarp jų – daugiabučių namų plyšiai po stogu, ventiliacinės ang...

Belovežo girios konfliktas filosofo akimis. 2016 m. Lenkijos vyriausybė patrigubino kirtimus vienoje paskutinių išlikusių Europos sengirių, pripažintoje UNESCO pasaulio paveldu – Belovežo girioje. Tai sukėlė masinius protestus šalyje ir tarptautinį skandalą, kuris baigėsi Europos Komisijos byla prieš Lenkiją tarptautiniame teisme. Šį pavasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenk...

Pažintis su Anykščių miško festivalyje apsilankiusiais svečiais iš Japonijos ir Jungtinės Karalystės. „Šinrin-joku“ (angl. „shinrin-yoku“) – tai „miško maudynės“, paprasčiau tariant, lėtas pasivaikščiojimas po mišką. Dr. Qing Li knyga apie „šinrin-joku“ išversta į 20 kalbų, jo atlikti eksperimentai parodė, kad „miško maudynės“ padeda sumažinti nerimą, nemigą ir aukštą spaudimą. Tą patvirtina ir se...

Daugiau nei pusė žmonių Olandijos miestuose susisiekimui naudoja dviratį, dviratininkų vis daugėja. „Sakoma, jog dviratis yra olandų DNR. Bet aš nesutinku, ilgą laiką buvome labai susitelkę į automobilius“ - sako Lennartas Noutas, darnaus susisiekimo ekspertas, konsultuojantis Europos, Kanados, Naujosios Zelandijos miestus apie saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą. Tuo metu Kaunas ir Vilnius...

„Mes neturim jokių iliuzijų“, – sako aktyvūs šilutiškiai, šį pavasarį stoję ginti brandžių miesto medžių nuo iškirtimo. Jie nusivylę savivalda, bet pasiduoti neketina. Planus iškirsti trečdalį Šilutės centrą kertančios Lietuvininkų ir Tilžės gatvių liepų alėjos rajono savivaldybė vadina želdinių tvarkymu. Pasak projekto autorių, didžioji dalis medžių yra prastos būklės ir juos siūlo keisti naujais...

Plastiko eros pabaiga? Gandras su plastiko apsiaustu, vėžlys, dūstantis įsipainiojęs sename žvejų tinkle, krevetės plastiko pluošto pilnais pilvais ir amžinos šiukšlių salos vandenynuose. Daugelis jau žino, kad tai ne ištraukos iš siaubo filmo, o mūsų planetos realybė. Plastiko taršos problema jau taip bado akis, kad jos nebegali ignoruoti ir politikai. Europos Komisija skelbia siekį drausti arba...

Pernai vilnietis Justinas Jakštonis Gedimino prospekto praeivius pakvietė eiti gatvės viduriu ir taip atkreipė dėmesį į kelio ženklą, ribojantį automobilių eismą savaitgaliais ir vakare darbo dienomis. Dabar ši atkarpa nustatytu laiku atitveriama gėlių klombomis ir suoliukais. Apie atnaujintą draugystę tarp žmonių ir gatvių kalba ir šiuo metu rengiamas Vilniaus miesto darnaus judumo planas. Tai Eu...

Iš pirmo žvilgsnio – Europos stumbro istorija tai – sėkmės istorija. Po to, kai praėjusio amžiaus pradžioje Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenantis žvėris, jie buvo atsidūrę ant išnykimo ribos. Tačiau praėjus beveik šimtmečiui, stumbrų populiacija žemyne atsikuria. Panašiai ir Lietuvoje – prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius stumbrai buvo atvežti į Panevėžio rajoną iš Rusijos. Ši...

„Atvažiavę į Visaginą, žmonės pirmiausia nori aplankyti atominę elektrinę. Jie nustemba pamatę, kiek daug mieste yra gamtos. Kai ateina pas mus, jau būna ją įsimylėję“, – sako Anastasija Jevtiuchova iš Visagine įsikūrusios ekologiško turizmo įmonės „LitWild“. Su vyru Antonu jiedu organizuoja žygius į Gražutės regioninį parką ir skatina atsakingą poilsį gamtoje. Kas yra ekoturizmas ir kaip tai susi...

Sumažinus valstybės subsidijas daugiabučių renovacijai, nutarta gyventojus skatinti pažadais, jog sutvarkę savo namą, jie galės džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir atnaujintais šaligatviais, gatvių apšvietimu, kiemais, vaikų žaidimų aikštelėmis ir poilsio zonomis. Savivaldybių ir savivaldybių įmonių atstovai, į kurių rankas perduoti renovacijos projektai, sako, jog paskata...

Kaip skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, apie trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir vartoti tinkamo maisto yra išmetama kaip atliekos – dėl to auga maisto poreikis ir jo kaina, prastėja jo kokybė, didėja socialinė atskirtis. Augant žemės ūkio produkcijai, plečiasi ūkio plotai ir nyksta miškai bei kitos natūralios gamtos buveinės. O dėl sąvartynuose pūvančio maisto susidaro...

Dar prieš metus klausimai apie vištų dedeklių laikymo sąlygas paukštynuose daug kam keldavo šypseną. Šiandien didieji Lietuvos prekybos centrų tinklai skelbia siekiantys iki 2025 metų nebeprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais. „Maxima LT“ tai padarė paskutinieji iš didžiųjų prekybininkų. „Kartais gal jautėm šiokį tokį spaudimą, bet tikrai ieškojom geriausio sprendimo tiek savo įmonei, tiek...

Elektromobiliai dažnai vadinami ateities transportu. Jais keičiant automobilius su vidaus degimo varikliu sprendžiamos oro taršos ir klimato kaitos bėdos. Vis dėlto augant elektromobilių populiarumui, keliskart išauga ir jų gamybai naudojamų elementų, pavyzdžiui, ličio ir kobalto gavyba, kuri taip pat veikia aplinką ir žmonių sveikatą. Tik mes to nematome. „Boliviečiai labai kenčia, nes vieninteli...

Išgirdę žodį „paslaugos“ tikriausiai nepagalvotumėt apie mišką, ežerą ar už lango čiulbančius paukščius. Tačiau taip įvertinti gamtos teikiamą naudą žmonėms pasaulyje bandoma jau ne pirmą dešimtmetį. Lietuvos gamtos ekosistemines paslaugas įvertinti ketina ir Aplinkos ministerija. „Nesakoma, kad gamta iš savęs nėra vertinga. Tiesiog gyvename tokiame pasaulyje, kad žmonėms, kurie turi daugiausia ga...

Kartu su tikru pavasariu į Lietuvą ateinantį „Kino pavasarį“ kovo 29 d. užbaigs Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ premjera. Tai – dokumentinė poema, kuri be žmogaus balso, o tik vaizdais ir garsais pasakoja apie seniausius Lietuvos miškus ir jų gyventojus. Taip pat – gyvenimo projektas, kuriam reikėjo daug mokslinio, techninio ir fizinio pasiruošimo, ir kurio idėja gimė dar penktoje klasėje. Kas p...

Vasarį Europą užplūdus neįprastai šaltiems, sausiems ir saulėtiems orams, padidėjo oro tarša šalies miestuose. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai dėl didelės kietųjų dalelių koncentracijos net ragino lauke dėvėti kaukes arba, esant galimybei, išvis likti namuose. Duomenys rodo, kad normas viršijanti oro tarša – daugumos Europos miestų problema, kurios nespręsdami sumokame savo gyvenimo met...

Šiuo metu vykstanti miškų valdymo reforma skatina kalbėti apie miškų valdymą ir apsaugą Lietuvoje, taip pat ieškoti gerųjų miškininkystės praktikų. Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec pasakoja, kokie įrankiai galėtų ne tik kalbomis, bet iš tikrųjų įtraukti visuomenę į valstybinių miškų valdymą, iniciatyvos „Pasimatuok eigulio kepurę“ autorius miškininkas Raimundas Ereminas skleidžia mintį,...

Medžiai bendrauja, jaučia skausmą, skaičiuoja, kenčia nemigą ir net turi savitą charakterį. Tai ne pasakos, o mokslo patikrinti faktai, kuriuos nepaprastai vaizdžiai knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“ aprašo vokiečių miškininkas Peteris Wohllebenas. Autorius atveria užburiantį ir įtraukiantį miško pasaulį ir dalijasi unikalia savo patirtimi gelbstint nuo iškirtimo bendruomenės mišką Vokietijo...