Vienkartinė planeta

Lietuva mini valstybės 100-metį, o mes klausiame: kaip atrodys pasaulis po 100 metų? Naujosios Zelandijos kilęs dr. Alanas Marshallas sako, kad išliks tik tie miestai, kurie savo ateitį sies su gamta. „Kalbėdami apie ateitį žmonės tikisi gražių erdvėlaivių ir skraidančių savaeigių automobilių. Jiems norisi galvoti, kad apokalipsės pavyks išvengti nekeičiant savo požiūrio į gamtą ir technologijas“,...

Vis daugiau pokariu Labanoro girioje pasodintų medžių sulaukia tinkamo kirsti amžiaus. Nemažai jų kertama plynai ir atsodinama – gamtiniu požiūriu tai žalingiausias būdas miško ekosistemai, tačiau paprasčiausias ir pelningiausias. Miškininkų teigimu, ir tinkamiausias esančiomis gamtinėmis sąlygomis. Tačiau ar toliau taip girioje ūkininkaudami kada nors turėsime tokią sengirę, kaip Belovežo Lenkijo...

Įvertinę Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitą Lietuvos specialistai surašė daugiau kaip šimtą pastabų ir klausimų. Tuo metu aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ konstatuoja, kad šioje atominėje negalima atmesti didelės avarijos tikimybės. Dokumentą, kuriame apžvelgiamas Astravo jėgainės saugumas nepalankiomis sąlygomis, Baltarusija pateikė Europos Komisijai praėjusių metų pab...

Šis paukštis išsiskiria ne tik savo išvaizda ir mūsų vaizduotės jam priskiriamomis galiomis, bet ir protiniais bei socialiniais gebėjimais – juos tyrinėję Kembridžo universiteto mokslininkai kranklį lygina su šimpanze. Gyvu to įrodymu panevėžiečiams tapo Panevėžio Gamtos mokykloje prieš dvylika metų apgyvendintas kranklys. Tačiau jis įdomus ne vien tik savo ypatingu sugebėjimu, dėl kurio pelno dėm...

Miškų valdymo reformą kritikuojantys aktyvistai sako, jog Lietuvoje pritaikytas skandinaviškas centralizuoto valdymo modelis nėra toks tvarus kaip austriškas, kai valstybinius miškus valdo gyventojų bendruomenės. Tuo metu ministerijos atstovai teigia, jog centralizavus miško ruošą, viskas bus ne tik skaidriau ir efektyviau, bet ir miško specialistai turės daugiau laiko miško ekosistemoms. Ar taip...

Ką reiškia pėsčiomis pereiti Ameriką nuo Albertos Kanadoje iki Teksaso JAV pietuose? Kenas Ilgunas, lietuvių kilmės keliautojas ir aplinkosaugininkas tai padarė ir savo nuotykius aprašė knygoje. „Kai eini nuolat dairydamasis per petį, bijodamas, kad tavęs nenušautų, pradedi kitaip mąstyti apie pačią nuosavybės sampratą,“ – sako jis. Kelionės idėja kilo plaunant indus naftą išgaunančios įmonės virt...

2018-ieji – Lietuvos šimtmečio metai. Gera galimybė pasvajoti apie ateitį ir pagalvoti apie kryptį, kuria norėtume judėti. Projektas „Idėja Lietuvai“ specialiai sukurtame interneto puslapyje kviečia visus norinčius pasiūlyti savo idėją šaliai. Iš daugiau nei tūkstančio pasiūlymų 50 – aplinkos apsaugos kategorijoje. Kokie jie? Kaip juos vertina ekspertai? Ar siūloma kas nors praktiško, o gal tiesio...

Kalėdinėje laidoje - šiemet labiausiai įsiminę susitikimai, įvykiai, temos ir garsai ir šiek tiek planų kitiems metams.

Gyva? Kirsta? Vazoninė? Nuomota? Dirbtinė? Savadarbė? Tiek klausimų daugeliui kasmet kyla renkantis Kalėdų eglę. Kaip į juos atsakyti, jei rūpi etiškiausias ir aplinkai palankiausias pasirinkimas? Kauno technologijų universiteto mokslininkė dr. Ingos Gurauskienė rekomenduoja: pirkite tik tai, kas būtina, ieškokite vietinių, ekologiškų ar bent perdirbamų gaminių ir gerai pagalvokite, ką darysite su...

Mokslininkai skelbia, kad tiek daug anglies dvideginio atmosferoje nėra buvę per 800 tūkstančių metų. Kai kurie įsitikinę, kad planetos klimatą galima suvaldyti tik tapus visuomene, kuri CO2 ne išleidžia į, bet išsiurbia iš atmosferos. Tam reikia vadinamųjų anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijų. Gal tikrai planetą išgelbės stebuklingi oro siurbliai? Tuo metu pranešamakad Prancūzij...

Daug žmonių sako, jog mieliau taisytų daiktus nei juos išmestų ir pirktų naujus. Vis dėlto konteineriuose atsiduria tonos drabužių, batų ar elektronikos prietaisų. Ko reikia, kad taisymas taptų lengvesnis ir galbūt net populiaresnis nei naujų daiktų pirkimas? Kaip laikosi tradicinės taisyklos ir ar taisymą madingu gali padaryti tokios bendruomenės iniciatyvos kaip Taisymo kavinė Rygoje?

„Reikėtų susitaikyti su tuo, kad nežinojimas nėra blogai. Nenoras sužinoti yra blogai,“ – sako klimato tyrinėtojas dr. Darius Čeburnis, dirbantis Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje. „Mokslininkui ir man asmeniškai nėra jokių problemų suvokti, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau nežinau“. Jis yra vienas labiausiai cituojamų geomokslininkų, jo darbus publikuoja prestižinis mokslo žurnalas...

Atliekų tvarkymą Lietuvoje ir Švedijoje lyginusi mokslininkė Jūratė Miliūtė-Plepienė ir aplinkosaugos konsultantė Lina Šleinotaitė-Budrienė teigia, jog atliekų deginimą ir perdirbimą galima suderinti, tik turi būti aišku, kam valstybė teiks pirmenybę – energijos gamybai ar žaliavų išsaugojimui. „Lietuvoje kolkas perdirbimas yra tik pačių perdirbėjų reikalas“, – sako L. Šleinotaitė-Budrienė. Iki ši...

„Savo namą statėme mąstydami apie tai, kas su juo bus ateityje. Kai niekas jame negyvens, nereiks rūpintis atliekomis, vežti į sąvartyną, mesti. Viską išardžius, bus galima tiesiog palikti“, – pasakoja iš Kauno į Kazlų Rūdos rajoną prieš keletą metų persikėlęs ir šiaudinį namą čia pasistatęs Raimundas Vaičiūnas. Lietuvoje kolkas tokių namų nėra daug, tai labiau alternatyva, tinkanti kaimiškoms vie...

„Mokslininkai įsivaizduojami kaip pagyvenę, baisoki baltaodžiai vyrai, kurie kažką buria pasislėpę kokiame nors bokšte, atsiriboję nuo gyvenimo, – sako nanofizikė iš Jungtinių Amerikos valstijų dr. Jessamyn Fairfield. „Bet jie irgi yra žmonės ir tokie pat įvairūs kaip mūsų pasaulis. Gal ne tiek įvairūs, kiek norėtume, bet einame ta linkme. Todėl manau, kad svarbu parodyti, ką jie daro, kad gali ju...

„Net jei pajėgtume suprasti bioįvairovės nykimo mastą iš garso, tik įrodytume, kad tai vyksta. Bet mes tai jau žinome“, – sako garso menininkas ir mokslininkas Davidas Monacchi. „Verčiau dėti pastangas bent užfiksuoti, kad galėtume vaikaičiams parodyti – štai taip pasaulis skambėjo prieš 50 metų“. Italų ekoakustikos kompozitorius jau beveik du dešimtmečius įrašinėja žmogaus veiklos nepaliestų ekos...

„Tuo metu atidžiai peržiūrėjau visas fotografijas žiniasklaidoje: dauguma jų buvo labai baltos ir atitolinančios. Daug ledynų ir baltųjų meškų. Norėjau ko nors, kas sujudintų iš vidaus, atvaizdų, kuriuose žmonės žvelgtų tiesiai į akis“, – projekto „Skęstantis pasaulis“ pradžią prisimena fotografas Gideonas Mendelis. Susiformavęs kaip „kovos fotografas“ („struggle photographer“) prieš apartheido po...

Kaip žiedinę ekonomiką, šiuos ir kitus jos principus, tarkim dalijimąsi, suprantame, ir kaip taikome čia Lietuvoje? Šį klausimą – itin svarbų planų Vilniuje ir Kaune statyti atliekų deginimo gamyklas akivaizdoje – iškėlė Atliekų tvarkymo konferencijos-diskusijų forumo, praėjusią savaitę vykusio Druskininkuose, organizatoriai. Renginyje kalbėta apie iniciatyvas ir judėjimus, rodančius, kaip sumažin...

„Tai prasidėjo kaip privatus tėvo ir sūnaus projektas. Bet paskui suvokiau, kad klausimai, į kuriuos bandau atsakyti raštu, yra ne tie, kurių jis klaustų, bet kuriuos visuomenė kelia,“ – prisimena Kauno technologijos universiteto dėstytojas, semiotikas dr. Dario Martinellis, kurio knyga „Laiškai sūnui vegetarui“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. „Tuomet man pačiam teko atsakinėti daktarui, kuris n...

Penktadienį, rugsėjo 15 d., Kauno apylinkės teismas pradėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, policijos iniciatyva iškeltą prieš medžių pjovimą rugpjūčio pabaigoje protestavusiems kauniečiams. Auksė Petrulienė, Vytenis Jakas ir jiems atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas kaltinami susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimais ir teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymu. Jiems g...

Koks jausmas uždarinėti atominę, kurią pats statei? Kodėl Ignalinos atominės darbai vėluoja apie dešimtmetį? Kaip jėgainės darbuotojai mato Visagino ateitį ir radioaktyvių atliekų problemos sprendimus? Ieškodama atsakymų į šiuos ir kitus klausimus persirengusi specialiais rūbais ėjau į jėgainės vidų, žvalgiausi po naujus radioaktyvių atliekų tvarkymo kompleksus ir praėjau spinduliuotės patikrą. Ta...

Stiprios audros siaubia Balkanus. Liūtys Rumunijoje gresia potvyniais. Gaisrai plieskiasi sausuose Kroatijos miškuose. Karščio banga pietinėje Europoje jau pavadinta „Liuciferiu“. „Kai buvau paauglys, labai karšta diena buvo apie 32-33 laipsniai šilumos. Dabar stebime 40-41 laipsnį,“ – apie karščio bangas Kroatijoje pasakoja Dinko iš Pulos. Tuo metu mokslininkai skaičiuoja, kad nesiimant veiksmų d...

Stebėdami gamtą ir gyvūnus kine, žiūrovai retai susimąsto apie jų skleidžiamų garsų tikroviškumą. Realybė tokia, kad dažnai jie yra įrašyti studijoje, naudojant įvairiausius triukus: taip pieštukais braukiamas smėlis tampa krabo kojytėmis, o judinama audeklo skiautė – paukščio sparno mostu. „Nemanau, kad kine egzistuoja kažkokios įgarsinimo taisyklės, arba, kad yra kažkas šventa. Nieko neturiu pri...

Paskaičiuota, kad Britanijoje daugiau nei pusė gyventojų kartą per šešias valandas ima diskutuoti apie orus. Lietuvoje šią vasarą apie juos tikriausiai kalbame dar dažniau. Tačiau yra žmonių, kuriems orai ir klimatas nėra tik lengvo pokalbio tema. Penktoje klasėje gavęs užduotį kelis mėnesius stebėti gamtos reiškinius, Bronius Medinis juos stebi ir fiksuoja iki šiol. Šiandien Biržų meteorologijos...

Nusivylimas. Botanikai sako, kad tokia dažnai būna pirma mūsų šalies gyventojų reakcija pamačius lietuvišką orchidėją. Išties, gegužraibinius – toks lietuviškas mokslinis šios šeimos augalų pavadinimas – galima drąsiai vadinti neatrastu Lietuvos gamtos lobiu. Kad įvertintum jų grožį, reikia šiek tiek pasistengti – apsiauti guminius batus, pasiimti akinius ar bent telefoną su geresne fotokamera ir...