Vienkartinė planeta

Ar žinote, kas bendro tarp sausainių, muilo ir dyzelino? Atsakymas gali pasirodyti netikėtas: palmių aliejus. Ši universali ir pigi žaliava beveik nepastebimai taip paplito pasaulyje, kad sutinkama kone kas antroje supakuotoje prekėje. Tačiau Europos Sąjungoje vis garsiau skamba raginimai apriboti palmių aliejaus naudojimą. Kodėl? Atsako žinoma lietuvių kilmės orangutanų tyrinėtoja dr. Birutė Gald...

„Manau, kad branduolinės technologijos yra viena iš tų sričių, kur žmogaus smegenys, gebėjimai ir galimybės pasiekė ribą“, – sako Europos Parlamento (EP) narė iš Vokietijos Rebecca Harms, kuri aktyviai talkina Lietuvai siekiant stabdyti Astravo branduolinės jėgainės statybas. Ji ragina Lietuvos gyventojus aktyviai palaikyti šias pastangas ir nepamiršti savų branduolinės energetikos „vaiduoklių“. „...

„Mano darbas man patinka ir manau, kad į tai prasminga investuoti. Bet aš pirmiau imčiausi spręsti kur kas svarbesnes problemas – tas, kurių turime čia, Žemėje,“ – sako aeronautikos inžinierius Martinas Kreutzas. Darbo dienomis jis kuria saulės elementus kosminiams laivams, o šeštadienius leidžia viename iš Miuncheno bendruomeninių daržų. Vyras tiki, kad daržininkystė yra politinis veiksmas, paded...

Kaip susiklosto gyvenimo aplinkybės, kad tenka atsisakyti kelerius metus šeimos nariu buvusio šuns? „Man ir taip skaudu dėl tokios situacijos, o dar žmonės tokius piktus komentarus rašo“,- sako moteris ieškanti naujo šeimininko savo šuniui. Vis dėlto, kai kito šeimininko surasti nepavyksta, gyvūno kelias dažnai nusitiesia į prieglaudą. Lietuvoje veikia apie 70 gyvūnų prieglaudų, į kurias kas mėnes...

„Mėsa“, – atsako vienas Tibeto budizmo lyderių Karmapa XVII, viešos diskusijos metu paklaustas, koks maistas jam skaniausias. „Bet juk Jūs vegetaras?!“ „Būtent.“ Atjauta aplinkai kaip kasdienė dvasinė praktika – viena pagrindinių Karmapos XVII viešų kalbų, mokymų ir knygų temų. Jis – ne vienintelis XXI a. dvasinis lyderis, kalbantis apie aplinkosaugą, klimato kaitą, gyvūnų kančią, atsakingą vartoj...

Jau dvejus metus verslinė žvejyba draudžiama visuose Lietuvos ežeruose. Bet paliktas leidimas užsiimti specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Bet ir šis leidimas itin ribotas. Jeigu šalyje yra apie 3000 ežerų, verslu galima užsiimti mažiau nei dešimtadalyje vandens telkinių. Šie draudimai neatsirado iš oro. 2011-aisiais vidaus vandenys išgyveno krizę – žuvų sumažėjo ik...

Nuo 2012-ųjų Lietuvos individualių namų savininkams išdalinta daugiau kaip 236 tūkst. lauko kompostinių, kuriose su žaliosiomis atliekomis galima kompostuoti ir maisto atliekas. O kai kurie žmonės kompostuoja ir bute. Jau dvejus metus prie Aurelijos Olendraitės ir Juliaus Lizūno pietų stalo stovi specialus maišas su Kalifornijos sliekais. Iš maisto atliekų sliekai gamina humusą, kurį Aurelija ir J...

„Bičas, keičiantis pasaulį“, – taip prisistato amerikiečių keliautojas ir aplinkosaugos aktyvistas Robas Greenfieldas. Kad atkreiptų dėmesį į švaistūnišką tautiečių gyvenimo būdą, jis imasi įvairių eksperimentų. Mėnesį vaikščiojo apsikarstęs pilnais šiukšlių maišais ir klausinėjo žmonių, ką jie žino apie atliekas. Jo svetainėje Robgreenfield.tv aprašyti du mėnesiai, praleisti maitinantis prekybos...

Balandį paukščiais garsėjančiam Žuvinto biosferos rezervatui suėjo 80-imt metų. Pirmos Lietuvoje saugomos teritorijos įkūrėju laikomas gamtininkas Tadas Ivanauskas. Žuvinto ežero apylinkės per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė. Dėl žmogaus veiklos ežeras sparčiai želia ir pelkėja, dėl to mažėja čia perinčių paukščių. Bet tai vis dar yra viena svarbiausių vietų ne tik Lietuvos, bet ir Europ...

„Nesinori sėdėt prie stalo, norisi kuo greičiau pavalgyti ir kuo greičiau keliauti, kartu pasiėmus ir artimuosius“, – sako vilnietė Vitalija Arlauskienė, per beveik visus savaitgalius ir šventes keliaujanti po Lietuvą. Moteris pasakoja, kad jos šeimos maršrutuose dažniausiai yra bent vienas pažintinis gamtos takas. Savo įspūdžius ir nuotraukas Vitalija fiksuoja tinklaraštyje www.kelioneslietuvoje....

Praėjusią savaitę grupelė vilniečių susirinko apkabinti palei Lukiškių aikštę planuojamų kirsti liepų. Jie raštu kreipėsi į miesto savivaldybę prašydami viešai pristatyti aikštės rekonstrukcijos planus. „Būtų gerai, kad to nepalaikytų atsisveikinimu su liepomis,“ – pranešimus spaudoje komentavo viena renginio dalyvė. Ji, kaip ir kiti sutikti miestiečiai nesupranta, kodėl tvarkant sostinės viešąsia...

Šiemet tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ nemažai lietuvių filmų premjerų. Viena jų – Audriaus Stonio dokumentinė juosta „Moteris ir ledynas“. Tai pasakojimas apie aukštai Vidurinės Azijos kalnuose gyvenančios mokslininkės Aušrelės Revutaitės vienatvę didingos ir trapios gamtos fone. 2014-aisiais Kazachstano Geografijos institutas jos vardu pavadino vieną iš Tianšanio ledynų.

Kauno miesto savivaldybė žada, kad jų Nemuno saloje suplanuotas mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ bus naujos kartos muziejus, kur viską galima liesti ir norisi grįžti. Planuojama, kad jau 2019 m. čia jau veiks ekspozicijos apie žmogų, gamtą ir technologijas bei keičiamos parodos, o temas diktuos ir aktualijos. Tado Ivanausko zoologijos muziejus kitąmet minės šimtmetį. Kauno centre įsikūrus...

„Skausmo neįmanoma išmatuoti. Matai persigandusį gyvūną, kuris žino, kad lėtai artinasi mirtis“, - sako gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos „Animals International“ Europos padalinio vadovas Gabrielis Paunas. Organizacija neseniai paviešino tyrimą, kuris, jų teigimu, atskleidžia grubius galvijų transportavimo pažeidimus Europos Sąjungos ir kitose šalyse. Jų padarytuose vaizdo įrašuose bei n...

„Medžio atsiprašai, jį išgręždamas“, – sako Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Algridas Augustaitis, už ilgamečius šalies miškų būklės tyrimus apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Medžių rieves skaitantis mokslininkas save vadina miškininku, bet jam šis augalas reiškia daugiau nei jo medienos vertė: „Žiūriu į jį kaip į gyvą būtybę, be kurios būtų sunku gyventi“. Premijai gauti pateikt...

Kokia turėtų būti knyga apie klimato kaitą, kad ją skaitytų žmonės, neskaitantys knygų klimato kaitą? Prieš kelerius metus parašyti būtent tokią knygą užsimojo žinoma kanadiečių žurnalistė ir aktyvistė Naomi Klein. „Tai viską keičia: kapitalizmas prieš klimatą“ buvo pavadinta reikšmingiausia dešimtmečio knyga ir reikšmingiausia visų laikų knyga apie aplinkosaugą. Įspūdingos apimties, daugybe šalti...

Jo rankose skaičiai uždainuodavo, o iš pažiūros sausa informacija apie pasaulio sveikatos ir ekonomikos tendencijas atgydavo. Pasaulyje šis švedų gydytojas prieš dešimtmetį išgarsėjo įspūdingais animuotais pranešimais, pakeitusiais daugelio mąstymą apie šalių pažangą. Kolegos sako, kad vasario pradžioje miręs Hansas Roslingas jų atmintyje išliks kaip neįtikėtinai talentingas pasakotojas ir smalsus...

Mikroplastiku vadinamas itin mažos plastiko dalelės, naudojamos kosmetikoje ir išsiplaunančios iš sintetinių drabužių. Žinoma, kad jos teršia aplinką. Bet aplinkosaugininkai juokaudami klausia: ar gali būti, kad išskalbę savo fliso megztinį, vėliau jo dalis suvalgome su jūros žuvimis? Vandens mėginių iš įvairių pasaulio kampelių analizė rodo, kad daugumoje aptinkama mikroplastiko dalelių. Jos toki...

„Ironiška, bet leidęsi studijuoti Mėnulio, tos kelionės metu atradome Žemę“, – kartą apibendrino pirmąją Žemės nuotrauką iš kosmoso padaręs amerikiečių astronautas Williamas Andersas. Šios nuotraukos išgarsėjo pavadinimais „Tekanti Žemė“ ir „Mėlynas marmuro rutuliukas“. Sakoma, kad jos iš esmės pakeitė žmonijos suvokimą apie pasaulį ir įkvėpė aplinkosaugos judėjimą. „Man ji parodo, kaip svarbu būt...

Ar Lietuvoje turėtų būti uždrausta veisti, auginti ir žudyti gyvūnus dėl kailio? Apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų mano, kad taip, ir tokių žmonių daugėja. Šeštadienį Vilniuje maždaug tūkstantis žmonių susirinko į eitynes „Už gyvūnus“. Jie įsitikinę, kad kailinių žvėrelių fermos teršia aplinką ir negali užtikrinti gyvūnų gerovės. Panašios diskusijos vyksta ir kitose Europos ša...

Įspūdingi, gražūs ir įtraukiantys įvairaus amžiaus žiūrovus, žinomo televizijos profesionalo sero Davido Attenborougho įgarsinti filmai nepaprastai populiarūs visame pasaulyje. Tačiau gamtosaugininkai kritikuoja: esą „Planeta Žemė“ gamtą rodo pernelyg idealizuotai ir per mažai kalba apie jai kylančias grėsmes. Tuo metu Lietuvoje taip pat stebimas filmų apie gamtą bumas: pernai Petro Abukevičiaus v...

Europiečius įprasta laikyti ypač aktyviais „žaliaisiais“ – Europos Sąjunga mėgsta prisistatyti kaip lyderė aplinkosaugos mokslo, švietimo ir technologijų srityse. Tačiau kaip yra iš tiesų? Tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologai kartu su kolegomis iš Vokietijos, rašydami monografiją „Žaliasis europietis“ (angl. „Green European“). Kn...

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas – nevyriausybinio aplinkosaugos sektoriaus senbuvis, dažnai pristatomas kaip visuomenei mažai žinoma asmenybė. K. Navickas – kaunietis, aktyviai dalyvavęs aplinkosaugos judėjimo veikloje šalies nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu, vienas iš pernai sukurto filmo „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohmanas) veikėjų. Beveik dešimtmetį jis vadovavo tarptautinės org...

Druskininkų miesto aikštėje gruodžio pradžioje įrengta Kalėdinė prakartėlė su medinėmis šventųjų skulptūromis ir gyvų avių šeimyna. Miesto meras Ričardas Malinauskas tikina, kad ketvirtus metus skaičiuojanti tradicija per žiemos šventes aikštėje įkurdinti gyvūnus tarp miestiečių populiari. Esą gyvūnai tinkamai prižiūrimi, prakartėlėje įrengti šildytuvai. Tačiau aplinkosaugininkai instaliaciją vadi...

„Sėdime ant tiksinčios bombos. Kai kurie sunkieji metalai iš žmonių paimtuose mėginiuose viršija Pasaulio sveikatos organizacijos leistinas ribas tūkstančius kartų. Tas pats yra su pavojingomis medžiagomis dirvožemio ir vandens mėginiuose“, – taip Ganos sostinėje veikiančio elektronikos laužyno poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai įvardija dr. Samuelis Obiris iš Ganos Nacionalinio tyrimų instituto...