Vienkartinė planeta

Jungtinės tautos skaičiuoja, kad kitąmet pagal svorį elektronikos atliekų apimtys prilygs aštuonioms didžiosioms Egipto piramidėms. Europa pasaulyje pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį vienam gyventojui. Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 10 milijonų tonų elektronikos atliekų. Tačiau vos trečdalis jų tinkamai perdirbama. Prieš keletą metų Interpolo tyrImas atskleidė, kad daugiau kaip pus...

„Gera žinoti, kad tavo mobilusis telefonas pagamintas be kraujo,“ – sako vilnietė Gintarė. Ji yra viena pirmųjų europiečių, prieš dvejus metus įsigijusi „Fairphone“ (angl. „Sąžiningą“) telefoną. Jo gamintojai – Olandijoje veikianti socialinė įmonė, kuri rūpinasi žmogaus teisėmis ir poveikiu aplinkai nuo žaliavų išgavimo iki atliekų sutvarkymo. Pats aparatas sukurtas taip, kad savininkas lengvai ga...

Specialistai pastebi, kad kandidatų į Seimą rinkimų programose – kaip niekad daug dėmesio aplinkosaugos klausimams. Nors aplinkosaugą išskiria dar ne visi, daugelis žada pokyčius atliekų tvarkymo srityje, elektromobilių ir atsinaujinančių energijos išteklių. Kuo skiriasi jų nuostatos ir vizijos? Į parlamentą kandidatuoja net dvi partijos, savo pavadinime turinčios žodį „žalieji“. Atidesnis žvilgsn...

Sukanka metai nuo vadinamojo „Dyzelgeito“ skandalo, atkleidusio, kad automobilių gamintoja „Volkswagen“ naudojo nelegalią įrangą, padedančią klastoti išmetamųjų dujų matavimo rodmenis. Šiandien jau aišku, kad Vokietijos bendrovė nėra vienintelė, kurios gaminami automobiliai teršia aplinką labiau, nei leidžia įstatymai. Po skandalo paviešintų duomenų analizė parodė, kad Europos gatvėmis važinėjanty...

Širvintų gyventojams miesto merė Živilė Pinskuvienė pristato naują miesto aikštės viziją: žalią erdvę priešais savivaldybę siūloma iškloti trinkelėmis, pašalinant 11 brandžių medžių, tarp kurių – ir sveikas šimtametis ąžuolas. Šalininkai idėją giria, teigdami, kad miestas neturi aikštės, o iš trinkelių sudėliotas nuskaitomas QR kodas simbolizuotų modernų požiūrį. Tuo metu senbuviai prisimena, kaip...

Pasaulyje yra apie pustrečio tūkstančio botanikos sodų, savo kolekcijose puoselėjančių apie 4 milijonus gyvų augalų. Skaičiuojama, kad čia saugoma apie trečdalis pasaulio retųjų augalų rūšių. Pasak specialistų, sparčiai nykstant biologinei įvairovei, retųjų rūšių kolekcijos turėtų būti bent dvigubai didesnės. Botanikos sodų šimtus metų kauptos žinios apie augalus ir moksliniai tyrimai kaip niekada...

„Aplinkosauginė nauda buvo vienas labiausiai viešintų žaidynių prioritetų“, – pastebi profesorius Davidas Zee, Rio de Žaneiro valstybinio universiteto okeanologas, kurį cituoja portalas vice.com. „Tačiau galiausiai jis liko paskutinis.“ Tvaraus vystymosi plane, kuris pateikiamas kartu su pasiūlymu rengti olimpines žaidynes, sekmadienį pasibaigusios Rio de Žaneiro olimpiados organizatoriai išskyrė...

Šią vasarą du Lietuvoje veikiantys privatūs zoologijos sodai siūlo išskirtinę pramogą – paglostyti, padūkti ir nusifotografuoti su tigrų jaunikliais. Socialiniai tinklai pilni nuotraukų, vaizdo įrašų ir diskusijų: vieni trykšta teigiamomis emocijomis, kiti gi – piktinasi gyvūnų išnaudojimu. Įstatymai šiuo klausimu aptakūs, gamtosaugos inspektoriai – atlaidūs, nors mūsų kalbinta mokslininkė tai vad...

Europos Sąjungoje netyla diskusijos dėl populiaraus piktžoles naikinančio pesticido – glifosato – poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Aplinkosaugos organizacijos perspėja apie pavojus ir ragina juos uždrausti. Pernai Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskyrė šią cheminę medžiagą prie galimai sukeliančių vėžinius susirgimus. Tačiau Europos maisto saugos tarnyba glifosato pavojingu nelaiko. Po i...

Prieš savaitę užsidegę Černobylio zonos pušynai Ukrainoje Lietuvos gyventojams sukėlė nerimą dėl galimo pavojaus sveikatai. Specialistai suskubo raminti, radiacinis fonas šalyje nepakitęs ir jokių saugumo priemonių imtis nereikia. Šie įvykiai paskatino pasidomėti Černobylio avarijos paveiktomis teritorijomis apskritai. Istorija rodo, kad gaisrai šioje zonoje yra įprastas reiškinys. Pastaraisiais d...

Daugybė žmonių įkvėpimo ir žinių apie aplinkos apsaugą semiasi keliaudami po Lietuvos saugomas teritorijas. O kaip jų darbuotojams sekasi vadovautis savo patarimais – taupyti energiją, vengti atliekų ir kitais būdais mažinti neigiamą savo pačių veiklos poveikį aplinkai? „Mums tai taip natūralu, kaip atsikėlus valytis dantis,“, - tikina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduoto...

Pavasarį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) užfiksuota pirma bakterinė infekcija, atspari visiems žinomiems antibiotikams. Pasaulyje tokios infekcijos kasmet pareikalauja dešimčių tūkstančių gyvybių. Sveikatos specialistai perspėja, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra problema visame pasaulyje. Naujų vaistų kurti nespėjama, o bakterijos darosi nenugalimos tokiais tempais, kad m...

Nevyriausybinės organizacijos beveik vienbalsiai ragino britus ketvirtadienį aplinkos labui referendume dėl Europos Sąjungos balsuoti už narystę. Tačiau piliečiai nusprendė kitaip. Kaip vienos iš įtakingiausių narių sprendimas palikti 28 šalių grupę paveiks jos pačios aplinką ir viso regiono pastangas stabdyti klimato kaitą? „Tai labai liūdna diena mums visiems“, – sako Martinas Nesbitas iš London...

Komunikacijos specialistas iš Italijos Alessandro Paroli pasakoja, kaip prieš keletą metų mokydamasis Kaune pro atvirą langą pamatė kaip statybininkai ardo seną šiferio dangą ir tiesiog mėto lakštus nuo stogo ant gatvės. Jį apėmė toks siaubas, kad paskubomis užsidengęs veidą skarele išskubėjo namo. Vėliau grįžęs į Lietuvą jis ėmėsi veiksmų, kad kuo plačiau paskleistų žinią, apie riziką, į kurią žm...

Tyrimai rodo, kad žalieji pastatai, suprojektuoti galvojant apie ekologiją ir mažesnį poveikį aplinkai, duoda ne tik ekonominės naudos jų savininkams ir naudotojams. Pasak mokslininkų, žaliose mokyklose vaikai geriau mokosi, žaliose ligoninėse žmonės greičiau sveiksta, o žaliuose biuruose dirbantys darbuotojai jaučiasi ir dirba geriau. „Siekiama žalinti nekilnojamojo turto sektorių,“ – pastebi tva...

„Planetai viskas bus gerai, dauguma rūšių vis tiek išliks, žmonija tikriausiai išgyvens ir išliks. Tačiau pokyčių greičiui nesame pasirengę“, – sako jaunas britų mokslininkas Danielis Price‘as, vienas iš balandžio pradžioje Vilniuje vykusios „TEDxTalks“ konferencijos pranešėjų. – Patirdami stresą esame linkę konfliktuoti, man būtent tai kelia didžiausią susirūpinimą.“ Drauge su bičiuliu Erlendu Mo...

Augalai ir jų dalys nuo seno buvo naudojami kaip pinigai, o vėliau jų atvaizdai persikėlė ant pačių monetų ir banknotų. „Jei šalies miškai visi yra atsodinti, tai nelabai ir norisi rodyti to kaip šalies simbolio“, – taip į klausimą, kodėl ant Vakarų šalių pinigų retai vaizduojami augalai, atsako dr. Darius Ryliškis iš Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo. Nuo šio pavasario čia galima užsis...

Balandžio 26-ąją sukanka 30 metų nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Radiacija pasklido toli už tuometinės Sovietų Sąjungos ribų ir palietė daugybę žmonių. Dalis buvo priversti palikti namus ir niekada negalės į juos grįžti. Baltarusija nuo avarijos nukentėjo labiausiai. Nepaisant to, branduolinės pramonės niekada neturėjusi šalis pasiryžo statyti savo atominę Lietuvos pasienyje. „Kiekv...

Įsivaizduokite gyvenimą be daiktų, kurie priklauso išskirtinai jums. Automobilį ar grąžtą – išsinuomojate tada, kai jų reikia, gražesnę suknelę proginiam vakarui pasiskolinate, o atgyvenusį telefoną bei atsibodusius baldus panaudoję grąžinate gamintojui, užuot sukę galvą, kur juos išmesti. Tai – kitokios, dalijimosi arba žiedinės ekonomikos pavyzdžiai. Profesorė Oksana Mont iš Lundo universiteto s...

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, trys ketvirtadaliai dedeklių Lietuvos paukštynuose laikomos narvuose. Gyvūnų gerovės aktyvistai teigia, kad dedeklės yra bene labiausiai kenčiantys pramoninių ūkių augintiniai. Prieš ketverius metus Europos Sąjungos (ES) paukštynuose uždrausta naudoti ypač ankštus narvus. Vienam paukščiui tenkantis narvo plotas dabar yra šiek tiek daugiau ne...

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Pelkių tyrinėtojai sako: norint pajusti gamtos ritmą ir atrasti save, reiktų keliauti būtent į pelkę. Retas Lietuvoje žino, kad bene garsiausia pasaulyje pelkė yra mūsų šalyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Daugiau kaip prieš šimtą metų Aukštumalos aukštapelkė tapo pirmąja ištirta ir aprašyta mokslinėje monografijoje. Ilgą laiką...

2011-aisiais kovo 11 d. Japoniją sukrėtęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą rytinėje pakrantėje ir sugriovė atominę jėgainę. Apie 100 tūkst. žmonių iki šiol negali grįžti namo, o radiacija tebesklinda iš pažeistų reaktorių. Jėgainės atstovai tikina, kad padėtis valdoma, tačiau visuomeninės organizacijos, nepriklausomi tyrėjai ir žiniasklaida pasigenda skaidrumo. Avarija Fuku...

Šį žvėrį retas yra matęs, bet dažnas bijo. Nuo pasakos apie Raudonkepuraitę iki Kristijono Donelaičio „Metų“ – literatūroje šio gyvūno įvaizdis ryškus ir dažniau neigiamas. Šių dienų žiniasklaidoje gausu ne mažiau spalvingų pasakojimų apie ūkininkų sodybose „siautėjančius“, galvijų bandose „puotaujančius“ ir net žmones miškų takais sekiojančius „pilkius“ Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje...

Vieni mokslininkai svarsto apie išmaniausius technologinius sprendimus, kaip iš asteroidų išgauti juose slypinčius išteklius. Tuo metu aplinkosaugos žinovai vis dar siekia, kad žemėje vykdomas kasybas neišeikvotų žemėje slypinčių išteklių vien pavienių žmonių labui. Ne visose šalyse pavyksta pasiekti, kad naudingieji ištekliai duotų naudos aplinkinėms bendruomenėms ar net visai valstybei ir kad ka...

Vasario 13-ąją pasaulyje minima radijo diena. Specialistai sutaria, kad būdamas paprastas ir prieinamas daugybei žmonių visame pasaulyje radijas išlieka nepakeičiamas ypač ištikus bėdai. Pernai Indijoje siaučiant musoninėms liūtims skubiai įkūrus Skubios pagalbos radiją pavyko užkirsti kelią ligų epidemijoms. Po Nepalą sukrėtusių žemės drebėjimų radijo stotys skelbė informaciją apie tai, kaip elgt...