Swedbank Lietuvoje tinklaraštis

Spartus verslo augimas dažnai laikomas ženklu, kad pasirinkta kryptis yra teisinga.  Didėjančios pajamos, nauji klientai ir auganti komanda paprastai siejami su sėkme. Tačiau praktika rodo, kad būtent sparčiausio augimo laikotarpiu vidutinio dydžio įmonėms tenka priimti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais finansiniais ir organizaciniais įsipareigojimais, kuriuos vėliau koreguoti tampa sudėtinga...

Sausis Lietuvoje šiemet išsiskyrė neįprastai žema temperatūra – daugelyje šalies vietovių ne vieną naktį termometrai rodė mažiau nei 20 laipsnių šalčio, o praėjusį savaitgalį temperatūra kai kur perkopė ir 30 laipsnių šalčio ribą. Anot „Swedbank“ draudimo bendrovės, tokie orai tapo rimtu išbandymu automobiliams ir akivaizdžiai paveikė vairuotojų kasdienybę – techninės pagalbos prireikė gerokai daž...

„Swedbank“ ir fondų valdymo bendrovės „Union Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Union RE Core Fund I“ pasirašė 31 mln. eurų vertės finansavimo sutartį.

Praėjusiais metais aktyviai skolindamas verslui ir gyventojams „Swedbank“ Lietuvoje paskolų portfelį išaugino beveik penktadaliu. Banko turtas ir klientų indėliai padidėjo dešimtadaliu, reikšmingai augo investuojančių žmonių skaičius. Sumažėjus palūkanoms, sumažėjo banko pajamos ir pelnas.

Lietuvoje vis daugiau vaikų pinigų asmeninėms išlaidoms gauna ne grynaisiais, o pavedimu į banko sąskaitą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. 2025 m. 27 proc. 7–10 m. vaikų kišenpinigius gavo į sąskaitą, 11–15 m. amžiaus grupėje banko kortelėmis naudojosi 57 proc. vaikų. Dar neseniai – 2023 m. – šie skaičiai siekė, atitinkamai, 12 proc...

2026 m. Lietuvos saulės energetikos rinka pasitiko su pokyčiais, sukėlusiais daug diskusijų tarp gyventojų ir atsinaujinančios energetikos sektoriaus dalyvių. Atnaujintos paramos taisyklės reiškia mažesnes nei anksčiau numatytas kompensacijas gyventojams, įsirengiantiems saulės elektrines, taip pat – mažesnę leistiną įsirengti galią. Natūralu, kad kyla klausimas: ar šie sprendimai stabdys saulės e...

Gausus sniegas skatina gyventojus aktyviai leisti laiką lauke – slidinėti, čiuožti snieglentėmis, rogutėmis, pačiūžomis ar tiesiog išeiti į ilgesnius pasivaikščiojimus. Kartu su išaugusiu aktyvumu padaugėja ir traumų – tiek užsiimant žiemos sportu, tiek einant slidžiais šaligatviais ar laiptais.

Apie budrumą siekiant apsisaugoti nuo sukčių pastaruoju metu kalbama vis daugiau. Gerėjant gyventojų galimybėms atpažinti apgavikų veiklą, šie nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti žmonių pinigus. Siekiant apgaulę pateikti įtikinamai, tobulinamos ir psichologinės schemos ir pasitelkiami naujausi technologiniai įrankiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Pasaulio ekonomika sėkmingai įveikė pirmąjį muitų kliūčių ruožą, tačiau šie metai nebus lengvesni, o tikimybė paslysti išlieka didelė. Lietuva yra labai priklausoma nuo pasaulinių vėjų, tačiau 2026 metais jos ekonomikos augimas išliks sparčiausias regione, o tam daugiausiai įtakos turės investicijų ir vartojimo augimas. Deja, Lietuva taip pat išsiskirs ir spartesniu kainų augimu.

„Swedbank“ ir Šiaurės Europos investicinio fondo Atvirojo tipo informuotiems investuotojams skirta investicinė bendrovė pasirašė 3 mln. eurų finansavimo sutartį. Lėšos bus skirtos Vilniaus Šeškinės rajone esančio butų projekto „YZY Kartos“ statybos darbams finansuoti.

Lietuviai vis dažniau renkasi vairuoti mažiau taršius automobilius. Per 11 praėjusių metų mėnesių daugiau kaip pusė visų „Swedbank“ gyventojams finansuotų automobilių buvo draugiškesni aplinkai, o per metus jų įsigijimai išaugo trečdaliu.

Naujieji metai daugeliui prasideda pažadų maratonu: daugiau sportuosiu, sveikiau valgysiu, produktyviau dirbsiu, dar geriau tvarkysiu asmeninius finansus. Tačiau dažnai noras „daryti daugiau“ sukuria papildomą spaudimą, kurio gyvenime ir taip netrūksta, o pažadai ganėtinai greitai pamirštami. Ką 2026-aisiais daryti kitaip, kad pavyktų iš tiesų pagerinti savo finansinę sveikatą? Komentuoja Jūratė C...

Tvarumas versle vis dažniau suprantamas ne kaip pavieniai projektai, o kaip nuosekli praktika. Skirtingų sektorių įmonių patirtis rodo, kad kasdieniai sprendimai ilgalaikėje perspektyvoje yra itin svarbūs formuojant bendrą organizacijos tvarumo strategijos stuburą ir kuriant apčiuopiamą pridėtinę vertę.

Praėjo savaitė nuo pensijų reformos pradžios, kai Lietuvos gyventojai gali apsispręsti dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Prieš pasirenkant – kaupti ar nekaupti – žmonės ieško atsakymų į įvairiausius su reforma susijusius klausimus. Valdas Sejavičius, laikinasis „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas, atsako į dažniausiai skambėjusius pirmąją reformos savaitę.

Ar kada susimąstėte, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė gali sukelti ir finansinių iššūkių? Ypač, jei apie pensiją nesusimąstoma laiku.

Įsigaliojus pensijų reformai, sprendimas dėl kaupimo II pakopoje daugeliui tapo rimta dilema. Gyventojai, norintys tęsti kaupimą, domisi, ar tai daryti tikrai apsimoka.

„Swedbank“ ir LTG grupė pasirašė 109 mln. eurų vertės investicinės paskolos sutartį, skirtą 17 naujų elektrinių lokomotyvų ir jiems reikalingų atsarginių dalių įsigijimui.

Naujuosius metus dažniausiai pasitinkame su asmeninėmis rezoliucijomis, artimųjų ir draugų apsuptyje. Tačiau artėjančius 2026-uosius nemažai gyventojų pasitinka ir su labai praktiškais klausimais apie tai, kaip vertėtų pasielgti su II pensijų pakopos fonduose sukauptomis lėšomis. Komentuoja Linas Grinevičius, „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius.

Aukso karštinė finansų rinkose tęsiasi jau trečius metus. Nuo metų pradžios auksas pabrango net 70 proc. ir paskatino itin didelį mažmeninių investuotojų susidomėjimą. Turto klasė, įprastai naudojama apsidraudimui nuo infliacijos, pradeda labai panašėti į rizikingą spekuliacinį turtą. Kita vertus, svyruojanti dolerio pozicija verčia investuotojus ieškoti kitų užuovėjų.  Komentuoja Vytenis Šimkus,...

Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Lietuvoje įregistruotas išskirtinai didelis naujų įmonių skaičius – apie 15 tūkstančių. Tai – apie 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Kartu pastebima, kad verslus vis dažniau steigia vyresni gyventojai, o dauguma naujų įmonių, priešingai nei dažnai manoma, nežlunga per pirmuosius penkerius metus, rodo „Swedbank“ duomenys.

Pusė Lietuvos gyventojų jau yra išbandę dirbtinio intelekto (DI) įrankius, o 2 iš 3 apklaustųjų mano, kad jų darbo vietai DI kelia vidutinę ar aukštesnio lygio grėsmę per artimiausius 5 metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Patyręs intensyvių finansinių svyravimų laikotarpį, Lietuvos žemės ūkio sektorius pasitinka permainų etapą. Kaip, žvelgiant į šių metų rezultatus ir ateinančius 2026-uosius, keičiasi ūkių struktūra, investicijų mastas ir pagrindinės sektoriaus rizikos, pasakoja Paulius Liubancas, „Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas.

Daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) jaunų suaugusiųjų susibūrimuose su draugais ar artimaisiais dažnai išleidžia daugiau pinigų, nei tuo metu galėtų sau leisti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi 18–29 m. gyventojų apklausa.

Šie metai finansų rinkose buvo kupini įvykių, sukėlusių rimtų iššūkių ir kartu suteikusių progų pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Pasaulio akcijų indeksai keliavo „amerikietiškais kalneliais“. 

Vis daugiau verslo atstovų persėda į aplinkai draugišką transportą, rodo „Swedbank“ finansuojamų naujų automobilių lizingo pirkimų pastarųjų kelerių metų analizė. Nuo 2021 m. iki 2025 m. verslui įsigytų hibridinių automobilių skaičius išaugo 4 kartus ir šiemet sudarė beveik 40 proc. visų įsigijimų.