Radijo dokumentika

Apie miestelio sinagogą Liudvikas Markuntavičius kalba tarsi apie brangų žmogų – su rūpesčiu ir atidumu. 83-ejų metų Žiežmarių gyventojas yra vienas iš keleto, kurių pastangomis išliko bene didžiausia pasaulyje medinė žydų šventovė. Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ie...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame išgirsti pasakojimą iš mūsų ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Audra Girijotė pasakoja apie vieną garsiausių pasaulyje štetlų - Eišiškes, Šalčininkų rajono miestelį, kurio vardą žino milijonai žmonių pasaulyje. Ne t...

Baigus 12 klasių atsiveria trumputis laiko tarpas, kai visiškai nežinai, kas laukia ateityje. Gali tik iš visų jėgų stengtis, svajoti ir viltis, kad išeis kaip tik galima geriausiai. Trumpam įsmukus į penkių egzaminams besiruošiančių abiturientų gyvenimus, tampa šiek tiek aiškiau, kaip atrodė paskutinieji metai gimnazijoje per karantiną. Apie ką dvyliktokai svajoja, ko ruošiasi siekti ir kaip jų a...

Šiemet 95 metai sukanka ne tik Lietuvos radijui, bet ir pirmajai oficialiai orų prognozei Lietuvoje. Kaip keičiantis klimatui kinta mūsų gebėjimas nuspėti orus? O kas ateityje laukia radijo? Klimato, orų ir radijo istorijų apžvalga bei prognozės su radijo klausytojais Alfonsu Navicku (1926-2021) ir Emilija Juzeliūnaite, meteorologu dr. Gintautu Stankūnavičiumi, klimato apžvalgininku Silvestru Dikč...

Kai 2020-ųjų pavasarį sunkiai susirgo Indrės mama, dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo ką tik paskelbtas pirmasis karantinas. Ekstremalios padėties sąlygomis buvo draudžiama lankyti artimuosius ligoninėse ir organizuoti įprastas laidotuvių apeigas. „Negalėjai atsisveikinti, negalėjai lankyti, negalėjai pasikalbėti – tai buvo sunkiausia“, – prisimena ji. Praėjus dviem mėnesiams po mamos mirt...

„Man reikia tokių startų, kurie mane truputį gąsdintų“, – sako Viktorija Tomaševičienė, kuriai šiurpuliukus kelia 24 valandų bėgimo varžybos. Kaip ir Viktorija, ne vieną parą bėgdamas praleido ir Aleksandras Sorokinas. Pasak jo, skausmas po varžybų praeina, o geri jausmai išlieka ilgam. Abiems ultramaratonininkams dalyvauti varžybose, siekti Lietuvos ir pasaulio rekordų bei išbandyti žmogaus ribas...

Apie praradimus ir atradimus per pandemijos paženklintus metus kultūros ir meno bendruomenės žmonių akimis. Tapytojo Andriaus Zakarausko, baleto solistės Rūtos Lataitės, renginių organizatorės Robertos Stonkutės, MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės mintys. Autorė Vita Ličytė

Šios trys istorijos įrašytos 2009 metais – laikais, kai bendravome be kaukių, drąsiai lankėme vieni kitus ir kai veikė kino teatrai. Autorė Justina Mitkaitė pasakoja apie trijų profesijų atstovus, kurie labai mėgsta savo darbą, nors daugelis mūsų juos pavadintų beveik nematomais žmonėmis.

Argentinietis Alejandras Caudis visą gyvenimą beveik nieko nežinojo apie lietuviškas savo šaknis, kol vieną dieną jo pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Senas tėčio jam paliktas dokumentas davė pradžią peiškoms, kurios patvirtino seną tiesą: jei ryšiesi paprašyti pagalbos, į tavo šauksmą kažkas kažkokiu būdu vis vien atsilieps. Nuotraukoje: Adelė Švažaitė su giminaičiais. Autorė Rūta Dambravaitė

Laikais, kai ryšio su kitu žmogumi tenka ieškoti per ekraną, trys moterys – kelionių vadovė, aktorė ir garso režisierė – pasakoja apie tai, ką joms reiškia gyvas, gražus ir laisvas balsas – savas ir svetimas. Autorė Vaida Pilibaitytė

1990-ųjų gegužę ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV prezidentu George'u H. W. Bushu. Jos apsilankymas Baltuosiuose rūmuose atsidūrė pirmame dienraščio „The New York Times“ puslapyje, o dviejų dienų vizitą V. Nakas vėliau apibūdins kaip „geriausią matytą viešųjų ryšių kampaniją“, – Lietuva tomis dienomis buvo žiniasklaidos...

Dėl persekiojimų iš Baltarusijos pasitraukę žmonės Lietuvoje kuria naujus gyvenimus. Nors baltarusiai tiki, kad čia gyvens tik laikinai, jie vis tiek turi prisitaikyti ir įsikurti. Fiziškai būdami Lietuvoje, mintyse jie nuolat nešiojasi namų ilgesį, rūpestį dėl gimtos šalies ateities, draugų saugumo ir deda tokias pastangas, kokias gali, kad išsilaivinimo viltis neužgestų. Tai antroji laidos apie...

Nebegalėję tylėti ir taikytis su neteisybe, dalis baltarusių 2020 metų rugpjūtį išėjo į gatves reikalauti Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo. Už dalyvavimą taikiuose protestuose tūkstančiai žmonių patyrė jėgos struktūrų smurtą, buvo įkalinti, o vėliau ir persekiojami. Dėl saugumo dalis jų pasirinko palikti Baltarusiją ir atvykti į Lietuvą. Tai pirmoji laidos apie baltarusius Lietuvoje dalis, kuri...

2021-ieji paskelbti poeto Vytauto Mačernio metais. Anksti žuvęs kūrėjas spėjo palikti daug gilių ir jautrių eilėraščių, kuriuos per 100 metų patikrino laikas. Mačernį mėgsta ir jaunas, ir senas, jo eilės keistai pažįstamos, įsukančios ir skaudžiai gydančios. Literatūrologė Viktorija Daujotytė sako, kad poetas eiles randa ten, kur žmogui būti labai nelengva. Autorė Rūta Dambravaitė

Sausio 13-osios sukakties proga prisimename Lietuvos radijo ir televizijos metraštininką, ilgametį redaktorių Stasį Štikelį (1930-1999) ir jo sukurtą radijo dokumentiką apie LRT darbuotojų išgyvenimus per 1991-ųjų sausio įvykius. 2021 m. įvado ir restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė. Pauliaus Lileikio nuotrauka

Keturių žmonių istorijos apie susidūrimą su vis dar plintančiu naujuoju koronavirusu. Keturios valandos darbo su orui nepralaidžiu kostiumu, šeši skubūs darbai, kuriuos reikia atlikti tuoj pat, skaičiuojamos laisvos lovos ir vis dažniau matoma mirtis, o taip pat labai paprastas noras – vis dar mėgautis savo profesija ir darbu. Autorė Sigita Vegytė

2020 m. spalio 22-ąją Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad teisės aktas, leidžiantis abortus vaisiaus apsigimimo atveju, prieštarauja Konstitucijai. Tai atveria kelius dar labiau griežtinti abortų įstatymus Lenkijoje, kurie ir taip vieni griežčiausių Europoje. Šis Konstitucinio tribunolo sprendimas nulėmė didžiausius protestus šalyje per 30 metų. Kodėl tiek žmonių susirinko protestuoti...

Baigiantis Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams, kviečiame pažvelgti į Vilniaus senąsias žydų kapines Šnipiškėse arba Piromonto kapines. Jas išniekino sovietai, o 1971-ais metais ant kapinių iškilo Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie dabar daug kam primena apie ten užgimusį bendruomeniškumą ir Lietuvai svarbius įvykius. Šiais metais į priekį smarkiai pasistūmėjo Vilniaus sporto ir...

Grupė „Bitės“ buvo pirmoji sovietmečiu įkurta moterų roko grupė Lietuvoje. 13 metų nuo 1966-ųjų gyvavęs ansamblis džiugino to meto publiką ir net buvo pakviestas koncertuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau studijinio albumo sovietinė santvarka įrašyti neleido. Grupės daina „Oi tu Rūta“ jau greitai pateks į „Vinilo studijos“ rengiamą 6-7 deš. alternatyvios muzikos Lietuvoje plokštelę. O tai...

Aistė Virketė Kaune atidarė pirmąją šalyje augalų prieglaudą su gyvybės langeliu. Dabar ji kuriasi naujose patalpose, kur toliau tęsia savo misiją. Aistė suteikia naujus namus pamestiems, paliktiems, apleistiems augalams. Anot jos, tokių atvejų vis daugėja. Aistę galima pavadinti augalų užkalbėtoja, kuri išgirsta augalus, jų poreikius, negalavimus ir savo atjautos gamtai moko ir kitus. Tačiau auga...

Vaikų dienos centras „Šypsniukas“ Kazlų Rūdoje veikia daugiau nei 20 metų. Per juos išaugo ne vieną karta vaikų, apsuptų atsidavusių centro darbuotojų rūpesčiu. Viena laukiamiausių „Šypsniuko“ vaikų kelionių metuose - išvyka prie jūros. Atostogos prie jūros nebūtų įmanomos be užsienio lietuvių paramos. Džiaugsmingi vasaros prisiminimai sumišę su šių dienų karantino nežinomybe, o „Šypsniuko“ kasdie...

Prieš dvidešimt metų kovo 6 d. Kaune protestuodami dėl neišmokamų atlyginimų bankrutuojančio „Inkaro“ fabriko darbuotojai prie įmonės vartų pasistatė palapinę ir pradėjo neterminuotą bado streiką. Pamainomis prie jų budėjo keliasdešimt palaikančių bendradarbių. Po 19 parų, pas streikuotojus atvyko tuometinis Kauno apskrities viršininkas, nešinas plastikiniu maišeliu su 275 tūkst. Lt. Pagal pateikt...

2009 metais Justina Mitkaitė sukūrė pasakojimą apie svajotojus. Tai žmonės, kurie mano, kad jiems nepavyko kažko pasiekti ir tie, kurie labai ilgai laukė svajonės išsipildymo, o gal daug paaukoję dėl tikslo suprato savo kelionės beprasmybę. 3 skirtingos svajonių istorijos. Autorė Justina Mitkaitė

Kada liaudies medicina tarpsta? Nuo ko ji vysta? Ir kodėl išlieka? To savęs klausė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Šiemet minime 100-ąsias jos gimimo metines. Visą savo gyvenimą ji paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Ir apie tai, ką sužinojo pasakojo visiems, kas norėjo išgirsti ir suprasti. Tai žmogus, palikęs pėdsaką daugybėje sričių ir žmonių širdžių. Tų kurie ją p...

Iš alpinizmo atskilęs laipiojimas per kelis dešimtmečius tapo ne tik savarankiška, bet ir olimpine sporto šaka. Lietuvoje, kur nėra nei kalnų, nei uolų, jauno sporto atstovai kūrybiškai, lyg spręsdami galvosūkius ant sienos, juda link profesionalumo. Bet daugiausiai drąsos ir kūrybos prireikia, kai atsiduri vienas aukštai ant uolos ir turi kovoti su savo baimėmis. Autorė Sigita Vegytė