Radijo dokumentika

Vasario 24-ąją Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, bombarduodama miestus visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą. Pasaulio valstybės smerkia Rusijos veiksmus, o minios žmonių savo šalyse išeina į gatves reikšdami palaikymą Ukrainai. Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje pradėjo tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Pasak Jungtinių Tautų, per dešimt karo dienų ši agresija sukėlė sparčiausi...

1991-ųjų rudenį 27 vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinės mokyklos ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms ten jau įleidus šaknis. Čia jų laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp be...

1991-ųjų rudenį 27-nių vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinę mokyklą ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms čia jau įleidus šaknis. Atvykus laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp...

Beveik 20 metų misijose Afganistane dalyvavusiems NATO šalių kariams susikalbėti su valdžios atstovais ir vietos gyventojais, o taip pat kovoje su Talibanu talkino vietiniai vertėjai. 2021-ųjų vasarą, kai Vakarų pajėgos iš Afganistano pasitraukė, o valdžią vėl perėmė Talibanas, šie žmonės ir jų šeimos atsidūrė pavojuje. Lietuviams dirbę afganistaniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Iš viso 17...

Beveik 20 metų misijose Afganistane dalyvavusiems NATO šalių kariams susikalbėti su valdžios atstovais ir vietos gyventojais, o taip pat kovoje su Talibanu talkino vietiniai vertėjai. 2021-ųjų rudenį, kai Vakarų pajėgos iš pasitraukė, o valdžią vėl perėmė Talibanas, šie žmonės ir jų šeimos atsidūrė pavojuje. Lietuviams dirbę afganistaniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Iš viso 176 žmonės – t...

Pažinti istoriją daug smagiau gyvai prisilietus prie daiktų, kurie iš ten atkeliavo. Tai byloja laidos pašnekovių patirtis. Asta, pasitelkdama autentiškas iškarpas, siuva XIX a. pab. ir XX a. pr. drabužius. Edita ieško sendaikčių ir gilinasi į jų istoriją. Tai jos daro ne moksliniais sumetimais, o savo smalsumui patenkinti. Nuotraukoje ant Astos lentynos stovinti nuotrauka, kurioje įamžinti XIX a....

Žmonės nuo senų senovės gyvenimui rinkosi upės draugiją. Kaip upės buvimas šalia, gali lemti vaikystės prisiminimus, verslo ir kūrybos pasirinkimus, sveikatą, laisvalaikį, mintis? Keturi pašnekovai - Petras, Raimondas ir dvi Ingos, dalijasi mintimis apie jų ryšį su Šventosios upe. Ši upė ilgiausia, tekanti tik per Lietuvos teritoriją. Nors upė ta pati, laidos herojų patirtys ir bendravimas su upe...

„Teko skaityti apie fantomines kojas ar fantomines rankas. Tai kvapas gali būti kažkas panašaus – lyg ir jauti, bet jo nėra. Tai irgi toks keistas praradimas svarbios savo dalies“, – sako Pranas, kuris naujo viruso poveikį uoslei ir skoniui vis dar jaučia praėjus metams nuo susidūrimo su juo. Pasikeitę pojūčiai Saulei (vardas pakeistas) apie buvusią ligą vis primena ir namie, ir gatvėje: „Aš karta...

Sauliaus rankose paprasta tiesi lenta virsta šamanišku būgnu. Vida iš šiaudų veria sodus, kurie primena apie visatos begalybę. Būgnų ir sodų meistrystei reikia kantrybės, atsidavimo ir neskubėjimo. Saulius ir Vida pasakoja, kaip jų kūriniai gali pakelti aukščiau kasdienybės ir padeda susikurti ramybės akimirkas. Autorė Vita Ličytė

Trys žmonės vaikšto miesto gatvėmis klausydamiesi garsų, ir visi trys tai daro skirtingai. Viena – su ausinėmis, klausydama muzikos, kita – su ausinėmis, įrašinėdama aplinkos garsus, o trečias sako klaidžiojantis be ausinių ir be tikslo. Nors... galbūt ir su tikslu: „priartėti prie būsenos, kai gali kone paliesti laiką“. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Alano Gurino nuotrauka Kirtimų kultūros centro...

2021-ųjų vasarą kasdien dešimtys, o vėliau ir šimtai žmonių pradėjo neteisėtai kirsti Lietuvos sieną per Baltarusiją. Dėl to Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, pradėjo statyti metalinės tvoros ir spygliuotos vielos barjerą, o prie budinčių pasieniečių prisijungė kariai. Lietuva ir Europos Sąjunga sako, kad tai hibridinė ataka, kurią organizuoja Minsko režimas, pasinaudojęs tūkstančių žmonių –...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje. Nors...

Žmogus orkestras - nors ši frazė jau nugrota, bet tiksliausiai apibūdina Vytautą Skripkauską. Maestro vedą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestrą „Septima" pirmyn jau 56 metus. O pats žingsniuoja 95-us. Profesionaliam muzikui, 4 dešimtmečius klarnetu grojusiam Operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre nė motais, kad jo muzikantai net nemoka skaityti natų. Visko galima išmokti, kai yra noro tai d...

2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas projektas visuomenei pristatytas ir įgyvendinamas teisėtai. Tačiau paskubomis per pandemiją išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius atsidūrė tei...

2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas projektas visuomenei pristatytas ir įgyvendinamas teisėtai. Tačiau paskubomis per pandemiją išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius atsidūrė tei...

Kadaise Naujoji Vilnia prasidėjo nuo pramonės ir geležinkelio. Pramonė traukėsi su besibaigiančiu sovietmečiu, o dabar rajonas pamažu vis labiau atrandamas naujai. Paskutiniais metais stiprėja Naujosios Vilnios bendruomenė, į apleistus gamyklų pastatatus keliasi menininkai ir amatinininkai, į praeities čia paliktus lobius – objektus ir istorijas, atsigręžia vis daugiau žmonių, o čia seniai gyvenan...

Moteris skusta galva ir vyrišku kostiumu, šmaikščios kompozicijos su seserimis ir mylimosiomis – tai tik dalis neseniai atrasto Veronikos-Vėros Šleivytės (1906-1998) fotografijų archyvo, gausiausiai pildyto praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Ką pasakoja šios fotografijos, laiškai, Vėrą Šleivytę pažinoję ir šiandien atrandantys žmonės? Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Šeduvos žydų gyvenimą iki Holokausto bei jų paliktus pėdsakus miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje. Šeduvoje kaip ir daugybė...

2002-ųjų lapkritį, praėjus metams po JAV invazijos į Afganistaną, prie amerikiečių pajėgų prisijungė ir Lietuvos kariai. Vėliau šalis įsitraukė į daugiau NATO misijų, pradėjo vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG). Taip apie 5 tūkst. Lietuvos karių pakaitomis Afganistane praleido beveik 20 metų ir tai tapo didžiausia šalies karine misija. Radijo dokumentikoje pirmųjų misijų kariai pasako...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Zarasų krašo žydus, kaip sugyveno žydų ir lietuvių bendruomenės, koks prieškario Zarasų krašto vaizdas išliko čia augusių atmint...

Juozas Tallat-Kelpša – muzikas visuomenininkas, kurio indėlis Lietuvos muzikai – nenuginčijamas. Tačiau šis kūrėjas pelnytai ar nepelnytai nustumtas į muzikos istorijos paraštes. Nustumtas dėl to, kad buvo palankus sovietinei valdžiai arba bent jau dėl to, kad jai nesipriešino. Prie praeities herojų laikui bėgant prisiliečia naujos istorikų kartos ir turi pasiūlyti vis kitą požiūrio kampą, tačiau...

Dalis jaunų lenkių dėl skirtingų priežasčių šiandien neplanuoja susilaukti vaikų. Vienos taip pasirenka dėl karjeros, kitos vaikams ateities nemato pasaulyje, kuriam gresia klimato katastrofa, o kitos sako, kad paprasčiausiai nenori būti mamomis. Tačiau Lenkijoje jos tokio pasirinkimo - legaliai - dažniausiai neturi. Nepriklausomos Lenkijos radijo stoties „Radio 375“ dokumentikos kūrėja Agnieszka...

Per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 3000 žmonių neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir čia pasiprašė prieglobsčio. Dauguma jų Irako piliečiai, keli šimtai atvyko iš Kamerūno ir Kongo. Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai Europoje buvo kilusi vadinamoji pabėgėlių krizė. Tada dauguma pabėgėlių ir migrantų bėgo nuo karo ir persekiojimo Sirijoje. O į Lietuvą atvyko 334 žmo...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie tai, kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje ir kaip dabar miestelis atsimena savo buvus...

Keturios Italijoje gyvenančios lietuvės dalinasi istorijomis, kurios artimos daugeliui pasaulio lietuvių - apie gimtosios šalies ilgesį, jausmą, kad esi baudžiamas už tariamą išdavystę ir laukimą, kai viskas bus kitaip. Pasakoja Ramunė Kupšytė, Indrė Sorokaitė, Daiva Lapėnaitė ir Ugnė Gelgotaitė. Autorė Inga Janiulytė-Temporin