Radijo dokumentika

Rusijos atakos Ukrainos energetikos infrastruktūrai virto nauja, varginančia realybe. Nuo spalio raketos, iranietiški dronai „Shahed“ taikosi į elektrines, elektros pastotes, vandentiekio sistemas ar šiluminius tinklus. Energija, kuri mums, gyvenantiems Lietuvoje, yra tarsi savaime suprantamas dalykas, ukrainiečius kasdien moko išgyvenimo pamokų: kaip atlaikyti šaltą, tamsią žiemą aplink siaučiant...

2022-ųjų vasario 24-osios rytas pakeitė pasaulį. Bėgdami nuo rusų tankų, smūgių ir sprogimų, tūkstančiai ukrainiečių visais įmanomais būdais patraukė į Lenkiją. Pirmaisiais invazijos mėnesiais čia prieglobsčio ieškojo daugiau kaip 3,5 milijono žmonių. Pabėgėlių yra beveik kiekviename didmiestyje, taip pat ir Katovicuose, pietų Lenkijoje. Čia jie glaudžiasi regioniniame kultūros centre. Išskleidžia...

"Tai yra pasaulio žmonių pažinimas ir, galų gale, gilesnis tautos mąstymo pažinimas, supratimas apie pasaulį, nes kiekvienas senas žmogus, jis nugyvenęs gyvenimą. O dainas paprastai išlaiko talentingi žmonės, giliau mąstantys, daugiau suprantantys", - taip etnomuzikologė Varsa Liutkutė-Zakarienė atsiliepia apie patirtį renkant tautosaką. Folkloro ekspedicijos tikslas – užrašyti tautosaką iš senų ž...

1980-aisiais, po to, kai aprašė savo tardymą, vykusį po dviejų kartu gyvenusių vienuolių arešto, sesuo Bernadeta Mališkaitė susilaukė pasiūlymo, pakeitusio jos gyvenimą. Ji buvo pakviesta redaguoti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ - pogrindžio leidinį, kuris pranešdavo apie katalikų persekiojimą ir diskriminaciją sovietmečio Lietuvoje. Už „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ dauginimą ir pl...

Pasakojimas iš Ukrainos apie išvykstančius iš pavojingiausių vietų, jiems padedančius ir grįžtančius atgal. Autoriai Augustinas Šulija ir Sigita Vegytė

„Mums nepatinka, kad jį daro tai beprotį, tai herojų. Nu elinis bachuras buvo“, – 1989-aisiais apie Romą Kalantą sakė jo draugai. Jis klausėsi Bitlų, nešiojo ilgus plaukus ir prijautė hipių judėjimui. Tuo pat metu buvo labai religingas, domėjosi politika, istorija ir filosofija, turėjo savo nuomonę ir nebijojo jos pasakyti, net jeigu tai sukeldavo jam nemalonumų. Kai 1972 metais atrodė, kad daugum...

Inžinierius hidrotechnikas Jonas Jusčius melioracijos įmonėse pradėjo dirbti sovietmečiu. Jis yra nusausinęs ne vieną pelkių plotą, reikalingą žemės ūkiui. 2019 metais jis sutiko pelkių atkūrimu užsiimantį gamtininką Leoną Jarašių. Tuomet paaiškėjo, kad gamtininką ir melioratorių sieja kur kas daugiau negu iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Pabradės užsieniečių registracijos centras – viena iš penkių vietų Lietuvoje, kur nuo pernai apgyvendinami per Baltarusijos sieną atvykę migrantai. Ši istorija – apie tris žmones, atsidūrusius ten, kur susikerta skirtingos kalbos. Iš Graikijos atvykęs Salah Ruwandizi ir Peri Ibrahim iš Jungtinės Karalystės čia dirbo kaip profesionalūs vertėjai žodžiu. Vakarais, kai samdomi vertėjai baigia darbą ir...

Paulas Simonas dainavo, kad yra 50-imt būdų palikti mylimąjį. Įdomu, ar į šią sumą jis įskaičiavo ir vieną tylų, nematomą ir nesamą būdą atsisveikinti? Kai iki tol tavo gyvenime buvęs žmogus staiga be jokių paaiškinimų dingsta. Arba kaip sako šį veiksmą patyrę – kai tave ghostina. Ghostinimas jau kurį laiką patogiai įsitaisęs tarp lietuviško slengo žodžių. Galima būtų šį elgesį vadinti pradingimu...

Pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, Rusija Charkivą bandė užimti vieną pirmųjų. Išskirtinis savo kultūriniu gyvenimu pasienio miestas ilgai buvo laikomas prorusišku, o Maskvai jis svarbus ir simboliškai – pirmoji Ukrainos TSR sostinė. Tačiau charkiviečiai savo miestą apgynė, pasakydami, kad nenori būti Rusijos dalimi. Už tai gyventojai dabar kiekvieną dieną yra terorizuojami apšaudymais iš tol...

2008 metų pavasaris Alytuje. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje mergina ir vaikinas stovi apsikabinę liepą. Šalimais – toks pat medis perpjautu kamienu ir želdinius tvarkančios įmonės automobilis. Netoliese Laisvės angelo aikštėje į pjauti numatytus klevus sulipę daugiau jaunuolių. Čia pat susirinkę jų bendraminčiai laiko plakatus su užrašais „Pasipuoškim kelmais“ ir „Mums rūpi gimtasis miestas“. Tai...

Vis mažiau sielos, tuštuma, viskas dulkina ir netvarkinga – šie žodžiai tik iš pažiūros apibūdina bažnyčią, kurioje Piotras kalba apie kunigo – šeimos draugo – jam padarytą skriaudą. Tačiau šis pasakojimas ne apie pastatą... Kaip atrodo skriaudžiamo vaiko siela? Kaip atrodo Katalikų bažnyčia kaip institucija, po dviejų tūkstančių metų išskirtinės teisės į žmogaus sielą, ir galios apibrėžti gėrį ir...

Greitai šimtmetį švęsiantis siurrealizmo judėjimas atsidūrė meno pasaulio dėmesio centre. Ant bangos iškilo menininkai ir kūriniai, kurie daugelį metų buvo užmiršti, arba matomi visai kitaip, nei dabar yra. Apie juos pasakoja Venecijoje gyvenanti meno istorikė, kuratorė Gražina Subelytė ir menininkės Leonoros Carrington giminaitė, žurnalistė Joanna Moorhead. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Matteo D...

Eiti kur akys veda, užkalbinti nepažįstamuosius, stebėti kas dedasi aplink ir kas vyksta viduje. Šis pasakojimas - tai pasivaikščiojimas po Vingio parką, skubantį gyvenimą palikus už nugaros. Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti dainas, o ką daryti radijo dokumentikų kūrėjai? Tik šitai, ką čia išgirsite. Čia mano radijodukmentinė daina Vingio parkui. Autorė Rūta Dambravaitė

Akmenės rajonas – vienas labiausiai ištuštėjusių Lietuvoje. 2001 metais čia gyveno apie 30 tūkst. žmonių, o šiuo metu jų kiek mažiau nei 20 tūkst. Rajono valdžios atstovai įsitikinę, kad nuo karo nukentėję ukrainiečiai galėtų papildyti retas gyventojų gretas ir sako darantys viską, kad jie čia liktų. Prisitaikyti atvykusiems žmonėms padeda ir vietiniai. Apie 90 procentų karo pabėgėlių iš Ukrainos...

Taavė užaugo krikščioniškoje šeimoje, pasirinko studijuoti teologiją ir norėjo tapti pastoriumi. Bet tam sutrukdė jo seksualinė orientacija. 2007 metais sukurta Estijos radijo dokumentika „Uždrausti jausmai“ (Est. Keelatud tunded) pasakoja apie jauną žmogų, kuris priverstas rinktis tarp tikėjimo ir jausmų. Pasak jo, visuomenė kažkaip miglotai tiki, jog „tai nenormalu“, o krikščionys remdamiesi Bib...

Buča tapo Rusijos žiaurumo Ukrainoje sinonimu. Ir kol ukrainiečiai savanoriai iškasinėjo savo kaimynų kūnus iš masinių kapaviečių, Vladimiras Putinas apdovanojo karius, kurie Bučoje kankino, tyčiojosi ir žudė gyventojus. O Rusijos naujienų agentūra „RIA novosti“ paskelbė nuomonės straipsnį, kuriame atviru tekstu sakoma: reikia išnaikinti „reikšmingą masių dalį“. Po vaizdų iš Bučos ir kitų Kyjivo p...

Medinė miesto architektūra dar neatrasta ir nevertinama – taip galima apibendrinti su ja reikalų Lietuvoje turinčių specialistų mintis. Medinis namas, kaip pasakytų jums dailidė, yra gyvas, tobulai kreivas, reaguojantis į temperatūrą, drėgmę ir mus, žmones, kurie vieninteliai gali mediniu namu pasirūpinti. Namui kaip ir žmogui reikia rūpesčio. Galų gale, juk medinukas neturi nei burnos, nei rankų,...

„Jums turbūt irgi puikiai pažįstama situacija, kai užsienyje pasakydavai, kad esi iš Ukrainos ir žmonės iškart: ai, čia Rusija? Dabar visi jau puikiai žino, kur yra Ukraina. Manau, kad panašiai bus ir su kalba. Žmonės išgirdę ukrainiečių irgi iškart sako: tai čia panašu į rusų? Prireiks laiko parodyti, kad jos skiriasi“, – vertėja ir literatūrologė iš Kyjivo Nadiia Popyk žino, kad nuostatų apie ka...

Etnobotanikė Gražina Žumbakienė didelę savo gyvenimo dalį skyrė tradicinių Lietuvos sodybų augalų tyrinėjimui. Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius, krūmus ir kitus augalus. Apie senuosius gėlių darželius ji parašė knygą. Kodėl gėlių darželiai buvo tokie svarbūs ir kokią moterų istoriją jie pasakoja? Au...

1978-aisiais Wanda Rutkiewicz įkopė į Everestą ir tapo trečia moterimi pasaulyje, pasiekusia aukščiausią pasaulio viršūnę. Ji pirma iš moterų įkopė į K2, antrą aukščiausią viršūnę, laikomą vieną sudėtingiausių. Aukščiausios pasaulio viršūnės Wandai buvo tik kelios iš daugelio. Wanda tapo viena žinomiausių alpinisčių visame pasaulyje. Kalnuose ji buvo bekompromisė, o mieste kukli ir kartais atrodė...

1993 m. vasarą vyras rado sužeistą gandro jauniklę. Ji buvo peršautu sparnu ir negalėjo paskristi. Paukščiui buvo lemta mirti. Bet vyras jį išgelbėjo. Gandrė negalėjo skraidyti, bet išgyveno. Jis pakeitė jos likimą. Bet ar jis numanė, kad gandrė pakeis ir jo paties gyvenimą? Kad gandrė būtų saugi, nesušaltų ir nebadautų – nepaisant sulaužyto sparno – Stjepanui teko pačiam apriboti savo judėjimo la...

Pasaulyje liko apie 30-imt žmonių, kurie gali susikalbėti karaimiškai. Visi jie gyvena Lietuvoje. Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas. Kalba, kurios beveik nebėra kam ir kur vartoti, pasmerkta išnykti? O gal ją galima išsaugoti? Kad ir kaip bebūtų, paleisti jos anksčiau laiko karaimų bendruomenė nenori,...

Pernai Lietuvoje prasidėjusi migrantų krizė, Lietuvoje 20 metų gyvenančios ir apie tai pasauliui pasakojančios žurnalistės akimis, dar tikrai nesibaigė. Kokius profesinius iššūkius ir žmogiškus klausimus ji iškėlė? Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin Dovilės Dagienės nuotrauka

Tęsiantis karui Ukrainoje žmonės ieško būdų padėti nukentėjusiems. Jų yra įvairių – vieni aukoja pinigus, kiti užleidžia savo namus, treti siūlo pavėžėjimą, o ketvirti laukia, kol bus pakviesti į karo lauką. Pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą teikiantys žmonės pasakoja apie susitikimus ir atsisveikinimus, kurių niekada neįsivaizdavo patirsiantys. Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiultė-Temporin.