Radijo dokumentika

2020 m. spalio 22-ąją Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad teisės aktas, leidžiantis abortus vaisiaus apsigimimo atveju, prieštarauja Konstitucijai. Tai atveria kelius dar labiau griežtinti abortų įstatymus Lenkijoje, kurie ir taip vieni griežčiausių Europoje. Šis Konstitucinio tribunolo sprendimas nulėmė didžiausius protestus šalyje per 30 metų. Kodėl tiek žmonių susirinko protestuoti...

Baigiantis Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams, kviečiame pažvelgti į Vilniaus senąsias žydų kapines Šnipiškėse arba Piromonto kapines. Jas išniekino sovietai, o 1971-ais metais ant kapinių iškilo Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie dabar daug kam primena apie ten užgimusį bendruomeniškumą ir Lietuvai svarbius įvykius. Šiais metais į priekį smarkiai pasistūmėjo Vilniaus sporto ir...

Grupė „Bitės“ buvo pirmoji sovietmečiu įkurta moterų roko grupė Lietuvoje. 13 metų nuo 1966-ųjų gyvavęs ansamblis džiugino to meto publiką ir net buvo pakviestas koncertuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau studijinio albumo sovietinė santvarka įrašyti neleido. Grupės daina „Oi tu Rūta“ jau greitai pateks į „Vinilo studijos“ rengiamą 6-7 deš. alternatyvios muzikos Lietuvoje plokštelę. O tai...

Aistė Virketė Kaune atidarė pirmąją šalyje augalų prieglaudą su gyvybės langeliu. Dabar ji kuriasi naujose patalpose, kur toliau tęsia savo misiją. Aistė suteikia naujus namus pamestiems, paliktiems, apleistiems augalams. Anot jos, tokių atvejų vis daugėja. Aistę galima pavadinti augalų užkalbėtoja, kuri išgirsta augalus, jų poreikius, negalavimus ir savo atjautos gamtai moko ir kitus. Tačiau auga...

Vaikų dienos centras „Šypsniukas“ Kazlų Rūdoje veikia daugiau nei 20 metų. Per juos išaugo ne vieną karta vaikų, apsuptų atsidavusių centro darbuotojų rūpesčiu. Viena laukiamiausių „Šypsniuko“ vaikų kelionių metuose - išvyka prie jūros. Atostogos prie jūros nebūtų įmanomos be užsienio lietuvių paramos. Džiaugsmingi vasaros prisiminimai sumišę su šių dienų karantino nežinomybe, o „Šypsniuko“ kasdie...

Prieš dvidešimt metų kovo 6 d. Kaune protestuodami dėl neišmokamų atlyginimų bankrutuojančio „Inkaro“ fabriko darbuotojai prie įmonės vartų pasistatė palapinę ir pradėjo neterminuotą bado streiką. Pamainomis prie jų budėjo keliasdešimt palaikančių bendradarbių. Po 19 parų, pas streikuotojus atvyko tuometinis Kauno apskrities viršininkas, nešinas plastikiniu maišeliu su 275 tūkst. Lt. Pagal pateikt...

2009 metais Justina Mitkaitė sukūrė pasakojimą apie svajotojus. Tai žmonės, kurie mano, kad jiems nepavyko kažko pasiekti ir tie, kurie labai ilgai laukė svajonės išsipildymo, o gal daug paaukoję dėl tikslo suprato savo kelionės beprasmybę. 3 skirtingos svajonių istorijos. Autorė Justina Mitkaitė

Kada liaudies medicina tarpsta? Nuo ko ji vysta? Ir kodėl išlieka? To savęs klausė žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Šiemet minime 100-ąsias jos gimimo metines. Visą savo gyvenimą ji paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Ir apie tai, ką sužinojo pasakojo visiems, kas norėjo išgirsti ir suprasti. Tai žmogus, palikęs pėdsaką daugybėje sričių ir žmonių širdžių. Tų kurie ją p...

Iš alpinizmo atskilęs laipiojimas per kelis dešimtmečius tapo ne tik savarankiška, bet ir olimpine sporto šaka. Lietuvoje, kur nėra nei kalnų, nei uolų, jauno sporto atstovai kūrybiškai, lyg spręsdami galvosūkius ant sienos, juda link profesionalumo. Bet daugiausiai drąsos ir kūrybos prireikia, kai atsiduri vienas aukštai ant uolos ir turi kovoti su savo baimėmis. Autorė Sigita Vegytė

Antroji laidos apie Camino Lituano dalis. Su kelią einančių ir jį kuriančių žmonių mintimis bei jų storijomis iki Seinų - Camino Lituano finišo ir pirmojo Camino Polaco sustojimo. Kokie žmogiški ryšiai užsimezga kelyje, ką reiškia kelyje eiti su sūnumi ar teta, jame sutikti gimtadienį ir gerai pravėdinti galvą, kaip kelią gali padėti eiti bendrakeleiviai, ir kaip eiti padeda kelio savanoriai. Kant...

Nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500 kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu. Laidoje - einančių ir kelią kuriančių žmonių mintys ir istorijos. Kaip Camino Lituano keičia vietas, pro kurias kelias eina ir žmones, kurie jame susitinka? Ugnė ir Lukas per medau...

Kaip sukurti atminties ženklą viešojoje erdvėje, kad jis aktyviai veiktų žmones, o žmonės veiktų jį? Vilniuje gimusi, Paryžiuge gyvenanti menininkė Esther Shalev-Gerz atrado būdą. Aut. Audra Girijotė

Kai būdama ketverių Inga suprato, kad ledas ir pačiūžos yra geriausias dalykas pasaulyje, visa kita mažai teberūpėjo. Dėdama vis daugiau pastangų mokytis dailiojo čiuožimo, mergina gerino rezultatus ir varžėsi pasaulio bei Europos dailiojo čiuožimo čempionatuose. Tačiau aistrą čiuožti temdė treniruočių sunkumai ir įtampa. Ši istorija padės geriau suprasti, kodėl visą gyvenimą sportui atidavęs žmog...

Šeši vyrai sušunka „Op!”, giliai įkvepia ir garsiai iškvėpdami drauge čiumpa už neštuvais virtusio brezento. Jame guli apie 200 kg sveriantis rudasis lokys. Iki šiol jį šaukė Ąžuoliuku. Jam apie 15 metų. Beveik visą savo gyvenimą lokys praleido aptvare prie pakelės kavinės Joniškio rajone kartu su dar dviem meškomis. Kol kas jis miega ir net neįtaria, kad šiandien laukia ilga kelionė į naujus namu...

„Jaučiuosi lyg ledo karalystėje“, - eidamas iš Longjyrbienooro uosto sako Edgaras. Prieš jo akis dar daugiau nei trys mėnesiai gyvenimo šalčio sustingdytame Svalbarde – šiauriausioje pasaulyje žmonių apgyvendintoje vietoje. Edgaras Žigis į salyną tarp poliarinio rato ir šiaurės ašigalio atvyksta su moksline stažuote. Arktinės žiemos tyrinėjimus netikėtai nutraukia karantinas. Tačiau tai Edgaro nes...

Eurobarometro apklausos metai iš metų rodo, kad lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje, panašiai kaip ir Latvijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje mažiausiai žmonių mano, jog rasinė ir etninė diskriminacija yra paplitusi. Pernai taip manė tik 2 iš 10. Bet paklausti, kaip jaustųsi, jei aukštas politines pareigas užimtų kitos rasės ar etninės kilmės žmogus, daugiau kaip 3 iš 10 atsakė, kad „nepatogiai“....

Šį pasakojimą prisiminėme dėl pastarojo mėnesio aktualijų – Vilniaus miesto savivaldybė skelbia baigianti griauti paskutiniuosius taboro statinius. Svarstoma, kad bene puse amžiaus romų gyventoje teritorijoje galėtų įsikurti logistikos centras. Visgi nežinoma, kur persikėlė dauguma iš beveik 400 Kirtimų tabore gyvenusių žmonių. Dalis šios bendruomenės gyvenimo paveikslo atsispindi šiame prieš šeše...

Aktorius Giedrius Savickas klausosi trumpų radijo istorijų apie tai, kokioje aplinkoje gyvenome per tris nepriklausomybės dešimtmečius.   Taip gyvuoja atmintis Su Vitalij Binevič Pagal kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotą tekstą Prod. Vaida Pilibaitytė ir Adomas Zubė   Akropolio mitas Aut. Rūta Dambravaitė Muz. Tomas Usovas   Choras „Geros dienos“ Iš operos „Geros dienos“ Vaiva Grainyt...

Aktorė Eglė Mikulionytė klausosi eksperimentinių radijo esė apie tai, kaip keliavome per tris nepriklausomybės dešimtmečius.   Vienos vasaros emigrantas Su Valdu Papieviu Aut. Rūta Dambravaitė Su nuotraukom bendrauja Justinos Mitkaitės dokumentikos motyvais Red. Vaida Pilibaitytė   Gyventi pasaulyje Aut. Sigita Vegytė Kūčios Lazdynuose Aut. Vaida Pilibaitytė   Mažos kasdienės kelionės Su Rima Šapo...

Aktorė Eglė Mikulionytė klausosi eksperimentinių radijo esė apie tai, kaip vertėmės per tris nepriklausomybės dešimtmečius. Gariūnų vyrai Su Ričardu Lažinsku, Algirdu Tarvydu Aut. Sigita Vegytė Mano finansinis kalėjimas Aut. Vaida Pilibaitytė Banknotas turi dvi puses Su Giedriumi Jonaičiu Aut. Rūta Dambravaitė

Aktorius Giedrius Savickas klausosi eksperimentinių radijo esė apie tai, kaip jautėmės per tris nepriklausomybės dešimtmečius. Gimę su Lietuva Aut. Vita Ličytė Atsirado erdvės svajoti Su Evelina Taunyte aka CandyCactus ir Justinu Dūdėnu Aut. Vaida Pilibaitytė Bučiuotis tau negalima Su Pijumi Beizaru Aut. Adomas Zubė

Gedimino kalno papėdėje legendinė kavinė „Rotonda“ apleista nyko beveik tris dešimtmečius. Bet šiandien imamasi jos atgaivinimo. Išskirtinės architektūros statinys, sovietmečiu būręs bohemą, menininkus ir atskalūnus, pamažu bunda iš gilaus miego. Radijo dokumentika apsuka ratą nuo vasaros kavinės gyvavimo laikų iki šiandienos, užduodama klausimą - kiek naujakuriai skolingi praeities Vilniui? Autor...

Likimas ar algoritmai? Visais laikais žmonės ieškojo meilės, technologijų pažanga pasiūlė naują įrankį susipažinti. Ar virtualus XXI a. piršlys paieškas palengvino, o gal kaip tik vienus nuo kitų atitolino? Autorė Sigita Vegytė

2016-ais metais lapkričio 10-ą Norvegijoje Siorumo regione po purvo nuošliauža žuvo trys lietuviai. Po nelaimės praėjus porai metų, policija baigė bylą, o viešumoje išblėso atgarsiai šia tema. Tačiau norvegų žurnalistai ėmėsi tyrimo. Jie mano, kad šioje istorijoje vis dar liko ne vienas neatsakytas klausimas. Autorė Vita Ličytė.

Holokausto suvokimas Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė kelias transformacijas. Visuomenė žino daugiau faktų, atsirado daugiau atminties ženklų ir visuomeninių iniciatyvų. Miestuose ir miesteliuose, dažnai vietos žmonių pastangomis, gaivinama kolektyvinė atmintis įtraukiant į ją užmirštus vardus. Tačiau tarptautinės kritikos dėl atminties politikos Lietuva vis dar sulaukia. Istori...